Po to, kai Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus nepritarė aerodromo plėtimui Kuršių nerijoje, jau pradėti darbai buvo sustabdyti, projektas pakeistas. Aplinkos ministerija savo leidimus atšaukė.
Tačiau įdomu, kad ligi tol tiek valstybės aplinkosaugos pareigūnai, tiek ir dalis mokslininkų, kurie gavo užsakymą pateikti savo išvadas, aerodromui Nerijoje pritarė.
"Pritarti aerodromo rekonstrukcijai", - tokį sprendimą Aplinkos ministerija išsiuntė Nidos aerodromo plėtimą užsakiusiai Neringos savivaldybei, nors darbai ten tuo metu buvo jau įpusėti.
Ministerijos pareigūnai taip nutarė, susipažinę su Transporto ir kelių tyrimo instituto parengta rekonstrukcijos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaita.
Atsakyti į klausimą, ar nenukentės nerijos augalai, paukščiai bei marių krantai buvo patikėta gamtos mokslų daktarams botanikui Valerijui Rašomavičiui, ornitologui Mečislovui Žalakevičiui ir geografui Gintautui Žilinskui. Šie mokslininkai sumanymui plėsti aerodromą pritarė.
Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas V.Rašomavičius savo išvadoje pareiškė, jog ekspertizės metu saugomų augalų nerasta, nors pripažino, jog ten gali augti pavasarinių vikių ir ankstyvųjų smilgenių.
Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos ornitologų draugijos prezidentas M.Žalakevičius pripažino, jog prie aerodromo telkiasi urvinės antys. Šie reti paukščiai mėgsta ramybę, todėl mokslininkas patarė... aerodromą aptverti, kad žmonės jų nebaidytų.
Kita bėda - lėktuvų susidūrimų su dažnai čia skraidančiais kirais, varnėnais, varniniais paukščiais pavojus. Todėl Ornitologų draugijos vadovas rekomenduoja triukšmu ir kitaip juos baidyti. Pasak jo, čia "galima tikėtis Ekologijos instituto ornitologų paramos ir konsultacijų".
Geografijos instituto Jūrų krantotyros sektoriaus vadovas Gintautas Žilinskas išvydo, jog toje vietoje, kur plečiamas aerodromas, natūralus kraštovaizdis jau suardytas, Kuršių marių krantai irsta, tačiau, anot jo, "tiesioginės neigiamos įtakos aerodromo rekonstrukcija kranto būklei Bulvikio iškyšulio rajone neturės".
"Man gėda dėl tokių mokslininkų ir jų išvadų", - pareiškė Aukštaitijos nacionalinio parko vyriausiasis mokslinis bendradarbis, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Jo nuomone, ekspertai gamtai buvo negeranoriški. "Saugomų augalų nerado todėl, kad ieškojo ankstyvą pavasarį. Jei tuo metu jų nebuvo, tai nereiškia, kad ir ateityje nebus. Reikia palikti vietos ir bus", - kalbėjo gamtininkas.
B.Šablevičius stebėjosi ir ornitologo patarimu. "Lietuvos ornitologų draugijos antrasis vardas - Paukščių apsaugos draugija, tuo tarpu šiame dokumente jos atstovas siūlo "padaryti teritoriją nepatrauklią paukščiams". Juk urvinės antys kitur Lietuvoje perėti nenori", - sakė B.Šablevičius. Jo nuomone, greičiausiai taip rašyti kolegas kažkas privertė.
"Pinigų stinga, todėl mokslininkai ir ieško ūkiskaitinių darbų. Gaila, kad jie nesugebėjo apžvelgti plačiau: kam nerijai tas aerodromas? Juk tokios statybos pražudys jos gamtą. Įdomiausi ragai nerijoje - Žirgų ir Bulvikio. Prie pirmojo verčiamos šiukšlės, o Bulvikio ragą nuniokos aerodromas", - piktinosi ir geografas profesorius Vytautas Gudelis.
Jo nuomone, lemiamas žodis šiame dokumente turėjo priklausyti kraštovaizdžio specialistui, kadangi nerija - išskirtinė vieta Lietuvoje. Tačiau ekspertizės užsakovai jo į darbą nepasitelkė.
"Kai Transporto ir kelių tyrimo instituto darbuotoja pasiūlė man dalyvauti šioje ekspertizėje, pasakiau, kad mano nuomonė apie aerodromą neigiama. Tada ji pareiškė, jog kas ir ką berašytų, jį vis tiek plės. Nutariau sutikti - gal pavyks bent kiek apginti neriją. Jeigu būčiau kategoriškai prieštaravęs, mane būtų paprasčiausiai apėję, o dabar gal imsis mano pasiūlytų darbų", - teisinosi M.Žalakevičius.
Jo nuomone, Lietuvoje gamtosauga yra pernelyg kategoriška, reikėtų lygiuotis į Vakarus, kur ji liberalesnė. "Vakaruose net laukinė gamta pritaikoma žmogui, o mes viską draudžiame. Turime iš jų išmokti protingai naudotis gamta", - aiškino mokslininkas. Paklaustas, ar ne todėl daug užsieniečių gėrisi Lietuvos gamta, kad savąją daug kur "protingai sunaudojo", pašnekovas sakė, jog tai visai kas kita.
V.Rašomavičius aiškino, jog jo buvę klausta, ar aerodromo plėtimo zonoje yra retų augalų. "Gamtininko pareiga atsakyti konkrečiai, aš tai ir padariau. Pilietinė atsakomybė - kitas dalykas", - aiškino jis.
Beje, botanikė Živilė Lazdauskaitė pernai išleistoje knygoje "Neringa" rašo: "Ne vien į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai reikalauja globos. Visas Kuršių nerijos žaliasis rūbas yra labai lengvai pažeidžiamas ir atsikurti tegali tik per labai ilgą ramybės laikotarpį".
Geografas G.Žilinskas sakė, jog jo prašyta apibūdinti tik marių krantus. "Aš krantininkas, ir nors darbai tame objekte man nepatinka, atsakiau, kaip yra", - sakė G.Žilinskas. Už savo darbą mokslininkai gavo po kelis šimtus litų.
Paklausta, pagal kokius kriterijus buvo pasirinkti ekspertai, šį darbą organizavusi Transporto ir kelių tyrimo instituto aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Jankauskienė sakė pažįstanti juos seniai, be to, jai taip patarę Aplinkos ministerijoje.
Kodėl nepakviesta kraštovaizdžio specialisto? "Gal kraštovaizdis ir įdomu, bet kam taip smulkintis, kam tokios siauros srities ekspertas?" - atsakė N.Jankauskienė. Pasak jos, transportininkus keletą kartų konsultavęs Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas profesorius Vladas Stauskas. Tiesa, ataskaitos autorių sąraše jo nėra, nes profesorius viešai kritikavo aerodromo plėtimą.
O ką apie šį aerodromą mano vienas garsiausių kraštovaizdžio specialistų Lietuvoje Vilniaus universiteto profesorius Paulius Kavaliauskas? Jam patikėta vadovauti projektuotojų būriui, kurie rengia Neringos tvarkymo programas, todėl profesorius nuo praėjusio pavasario joje lankėsi dažnai. "Aerodromo mūsų programose nėra, todėl aš nieko apie šią rekonstrukciją nežinojau", - atsakė P.Kavaliauskas.
Be kitų darbų, jo vadovaujami planuotojai Neringos savivaldybės užsakymu dabar svarsto, ar tikslinga tiesti į neriją tiltą per Kuršių marias bei Juodkrantės apvažiavimą.
Pasak "Lietuvos ryto" šaltinių Aplinkos ministerijoje, aerodromo plėtimu ypač rūpinosi aplinkos viceministras Pranciškus Juškevičius – buvęs statybos ir urbanistikos viceministras, vienas Kuršių nerijos generalinio plano autorių.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1999 01 22