Seimui priėmus įstatymą panaikinti Aplinkos apsaugos departamentą ir įsteigti Aplinkos apsaugos ministeriją, į ją nebuvo priimta nemaža dalis anksčiau departamente dirbusių žmonių. Pasak naujojo aplinkos apsaugos ministro Broniaus Bradausko, tokių buvo apie 90.
Daugelis jų ,,Lietuvos rytui" tvirtino, jog faktiškai tai buvo ne valstybinės aplinkos apsaugos žinybos panaikinimas, o reorganizavimas.
Jų argumentai tokie: aplinkos apsaugos žinyboje liko tos pačios funkcijos; Vyriausybė sudarė ne likvidacinę komisiją, kaip daroma tada, kai žinyba panaikinama, o komisiją Aplinkos apsaugos departamento materialinėms vertybėms, Lietuvos biudžete numatytiems asignavimams ir kitiems ūnansiniams ištekliams perimti; Vyriausybės patvirtinti Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatai yra sutapatinti su dar 1990 metais priimtu Aplinkos apsaugos departamento įstatymu; darbuotojams, perėjusiems dirbti iš departamento į ministeriją, nebuvo išmokėtos išeitinės pašalpos; apie departamento panaikinimą ir pretenzijų priėmimą nebuvo skelbta spaudoje, kaip daroma tokiais atvejais – atvirkščiai, spaudoje buvo skelbiama apie reformavimą ir reorganizavimą.
Pasak kai kurių teisininkų, išties Seimo įstatymas neaiškus, savoka “panaikinti" nedetalizuota, todėl kyla ginčų. “Dabar tik teismas gali išspręsti, kas tai buvo - žinybos panaikinimas ar reorgamzavimas”, - sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus vyriausioji juriskonsultė I.Sabaliūtė.
Kai kurie buvę gamtosaugininkai kreipėsi į apylinkių teismus, kad atleisti iš darbo neteisėtai, ir dalies ieškiniai jau patenkinti. Tiesa, šį teisinį kazusą iškart suvokė ir teismams pasiskundė nedaug atleistųjų. Kurie daugiau kaip po mėnesio kreipėsi į teismus - buvo vėlu.
Prieštaraujančių atsisakė
Kodėl po reformos kai kurie anksčiau dirbę gamtosaugininkai nebuvo priimti į darbą? Jie tai aiškina vienaip, o aplinkos apsaugos ministras – kitaip. Pažymėjęs, kad kiekvienas vadovas turi teisę formuoti savo komandą, B.Bradauskas sakė įsakymais priiminėjęs į darbą tik centrinio ministerijos aparato darbuotojus, regionų departamentų direktorius, jų pavaduotojus, vyriausiuosius buhalterius ir rajonų aplinkos apsaugos agentūrų viršininkus, o teisę priimti rajonų aplinkos apsaugos inspektorius ir kitus darbuotojus suteikęs šalies regioninių padalinių vadovams.
“Ne aš pasiūliau ko nors nepriimti, o departamentų direktoriai. Aš jiems pasakiau - prašau, kad liktų kuo daugiau kompetentingų žmonių. Gal kurio ir nepriėmė per klaidą ar dėl asmeniškumų kuris departamento direktorius - garantuoti negaliu, bet jais pasitikėjau", - sakė B.Bradauskas. Tačiau tai, kad jo išleistu įsakymu priimamų į darbą kandidatūras tie direktoriai privalėjo suderinti su ministru, B.Bradauskas nutylėjo.
Pasak daugelio nepriimtųjų dirbti, jie anksčiau buvo nusiteikę prieš Aplinkos apsaugos departamento reorganizavimą į ministeriją ir šito neslėpė. Jų nuomone, tai, kad departamentas buvo pavaldus tik Parlamentui, bent šiuo pereinamuoju laikotarpiu buvo gerai ir šio statuso nereikėjo keisti.
“Aplinkos apsaugos departamentą pertvarkius į eilinę Vyriausybei pavaldžią ministeriją, sumažės jos teisės, nebus įmanoma griežtai kontroliuoti aplinkos apsaugos. Lietuvos ekonomika merdėja ir Vyriausybė bus suinteresuota ją vystyti nepaisant gamtosaugos. Jai nerūpės taupiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, atsiras viliojančių galimybių juos ,,išparceliuoti". Ypač tai svarbu, kol vyksta privatizacija", - teigė reformos priešininkai, vėliau išmesti iš gamtosaugos. B.Bradauskas, pasak pašnekovų, buvo vienas aktyviausių šios reformos šalininkų.
“Visi suprato - skverbiasi mafija, reikia ją riboti, tad dauguma inspektorių pavaldumu Seimui buvo patenkinti, o B.Bradauskas buvo ministerijos steigimo iniciatorius", - sakė buvęs Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūros direktorius V.Juodis.
Anot gamtosaugininkų, buvę renkami ir pristatomi į valdžios instancijas reformos šalininkų parašai. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų aplinkos apsaugos agentūrų vadovai J.Dautartas, V.Juodis ir V.Portapas nepasirašė. Po reformos ministras J.Dautarto ir V.Juodžio į ankstesnes pareigas nebepriėmė, o apie V.Portapą mūsų laikraščiui pasakė: “Su juo yra problemų". J.Dautartą ir V.Juodį B.Bradauskas taip pat charakterizavo neigiamai.
Prieš reformą pasisakę Alytaus, Kauno, Utenos ir Šiaulių regionų aplinkos apsaugos agentūrų direktorių pavaduotojai S.Navickas, S.Pikšrys, A.Bertašius ir K.Čechavičius taip pat nebuvo priimti dirbti šiose pareigose.
Mūsų pašnekovai taip pat teigė, kad buvo renkami ankstesniojo Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų parašai ir už tai, kad B.Bradauskas būtų paskirtas aplinkos apsaugos ministru. Daugelis nepriimtųjų į ministeriją sako nepasirašę. Prieš šią kandidatūrą buvo nusistatę ir vėliau nepriimti arba, paskyrus B.Bradauską ministru, savo noru paliko darbą valstybinėje gamtosaugoje Kraštovaizdžio valdybos viršininkas A.Mituzas, Ekspertizės valdybos viršininkas R.Kunskas, Augalijos ir gyvūnijos laboratorijos viršininkas E.Drobelis, Aplinkos tyrimų valdybos vyriausiosios inžinierės R.Merkienė ir R.Šiušienė, Vandenų valdybos vyresnysis inžinierius V.Langas ir kiti.
Kritikuoti – pavojinga
Kaip teigė pašnekovai, jie nebuvo priimti į Aplinkos apsaugos ministeriją arba savo noru paliko ją dar ir todėl, jog nesutapo jų ir ministro požiūriai j gamtosaugą.
“B.Bradauskas medžioklę vadina gamtosauga ir laiko tai svarbiausiu dalyku. O aš susirinkimuose sakydavau: medžioklė - tai verslas, o svarbiausios Lietuvos gamtos apsaugos problemos yra atliekos, vandens ir oro tarša, kraštovaizdžio apsauga",- sakė J.Dautartas.
Jo nuomone, B.Bradauskas, ankstesniajame Aplinkos apsaugos departamente kuravęs finansų ir ekonomikos sritis, iš dalies kaltas, kad Vilniuje iki šiol nepastatyti nutekamojo vandens biologinio valymo jrenginiai - valslybės biudžeto lėšos buvo išblaškytos daugeliui vandenvalos stočių statyti.
„Lietuvoje jau daug verslininkų ir reikia juos laiku perspėti apie jų veiklos ekologines pasekmes. Šito niekas nedaro. Daugiausia dėmesio skiriama inspekciniam darbui. Tai kova ne su priežasumis, o su pasekmėmis. Argi valstybinių inspektorių darbas gaudyti vaikus su meškerėmis?", - tai V.Juodžio žodžiai apie B.Bradausko požiūrį į gamtosaugą.
“Buvo priimtas neblogas Aplinkos apsaugos įstatymas ir apskritai sugalvota gera aplinkos apsaugos sistema - iki žemiausių pakopų vietose, kur konkrečiai toji gamtosauga turi būti įgyvendinta, kaip ir yra civilizuotose pasaulio šalyse.
Tuo tarpu B.Bradauskas įsivaizduoja, kad užtenka tik kontroliuoti. Betgi gyvenimas jau pasikeitė ir sovietinė pažiūra, kad ekonominius ir ekologinius dėsnius galima pareguliuoti komandomis iš viršaus, padedant vietos inspektoriams, jau pasenusi“, - sakė K.Čechavičius.
Jo nuomone, yra numatyta revizuoti bei susilpninti Aplinkos apsaugos įstatymą, atimti iš savivaldybių nemažai svarbių gamtosaugos funkcijų ir t.t. „Šiuo metu gamtosaugos sistema žlugdoma", - sakė buvęs Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių regiono agentūros direktoriaus pavaduotojas K.Čechavičius, dabar dirbąs šio miesto valdybos ekologijos skyriaus viršininko pavaduotoju.
„Dabartinė Aplinkos apsaugos ministerija vėl „paėmė kursą" į medžioklių organizavimą. Taigi vėl grįžta seni laikai - vėl užsiimama tuo, kuo nereikėtų užsiimti", - tvirtino buvęs Alytaus miesto vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius M.Borevičius.
Ginčijosi, tačiau nesutarė
Interviu mūsų laikraščiui po savo paskyrimo ministru B.Bradauskas sakė į gamtosaugą patekęs atsitiktinai - pasak jo, į Gamtos apsaugos komitetą iš Vilniaus rajono vykdomojo komiteto, kur jis septyniolika metų dirbo pirmininko pavaduotoju-plano komisijos pirmininku, 1988 metais jį, kaip medžioklės reikalų žinovą, pakvietęs dirbti anuometinis Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas V.Einoris.
Gerai informuoti šaltiniai, nepanorėję skelbti savo pavardžių, mūsų laikraščiui sakė, jog V.Einoris teiges, kad B.Bradausko kandidatūrą įsiūlęs tuometinis LKP CK sekretorius Algirdas Brazauskas.
Gamtos apsaugos komitete B.Bradauskui buvo patikėtos ne tik medžioklės, gyvūnijos apsaugos, bet ir finansų bei ekonomikos sritys (B.Bradausko specialybė - ekonomistas finansininkas).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Gamtos apsaugos komitetas buvo perorganizuotas į Aplinkos apsaugos departamentą, pakeisti kai kurie buvusio komiteto vadovai, tačiau B.Bradauskas liko dirbti savo pareigose.
Pasak mūsų laikraščio pašnekovų, ilgainiui jis įgavo vis daugiau įtakos naujajame Aplinkos apsaugos departamente, daug kur net pirmojo parašo teisę.
Anot pašnekovų, vis dėlto nelengvai jam teko šis postas. Pavaldinių parašų nepakakę, tad, kaip “Lietuvos rytui" sakė Seimo narys L.Alesionka, kai kuriems Seimo nariams buvę dalijami paketai žuvų, o Seimo narys B.Rupeika rinkęs savo kolegų, pritariančių B.Bradausko kandidatūrai, parašus. “Aš nesirašiau, todėl paskui pas mane atėjęs B.Bradauskas klausė, kodėl jo nepalaikiau", - pasakojo L.Alesionka.
“LDDP frakcijos posėdyje daugelis sakė: neskirkite B.Bradausko ministru, nes bus kaip su G.Kovalčiku (buvęs miškų ūkio ministras, kuris susikompromitavo. - F.Ž.) - juk jau skambėjo ežerų nuomos ir kitos bylos. Ir aš tada pasakiau, kad kai kurie B.Bradausko darbo metodai mane verčia suklusti", - sakė Seimo narys L.Alesionka.
Pasak jo, dar anksčiau būta gandų, kad B.Bradauskas gali tapti miškų ūkio ministru. „Tada mudu su A.Bajoru paklausėme premjero A.Šleževičiaus, ar taip bus. A.Šleževičius pasakė - niekada, tegul jis džiaugiasi, kad nepaskelbiame apie jo darbelius. Ir staiga viskas apvirto aukštyn kojomis - sužinome, kad B.Bradauskas kandidatas į aplinkos apsaugos ministro postą", - stebėjosi L.Alesionka.
,Lietuvos ryto" paklaustas, kokia buvo Seimo Gamtos apsaugos komiteto nuomonė apie šį kandidatą į ministro postą, komiteto pirmininkas A.Bajoras pasakė, kad jis ir kai kurie kiti nariai nepritarę, tačiau komiteto nuomonė nieko nelėmusi. „,Mes staiga sužinojome, kad Prezidentas ministru jau paskyrė B.Bradauską". Galima tik spėlioti, kas lėmė tokį Prezidento A.Brazausko apsisprendimą.
Leista eksperimentuoti
LDDP pirmininko pirmojo pavaduotojo, LDDP frakcijos Seime pirmininko G.Kirkilo nuomone, „B.Bradauskas ūkiškas žmogus, linkęs vadovauti, o ne teoretizuoti, tai gal kam atrodo, kad jis nieko neišmano. Prieš tai daug kas idealistiškai žiūrėjo į gamtosaugą ir šis požiūris gana dažnai trukdė, o mes žiūrim gana pragmatiškai. Reikia leisti ministrui pamėginti taip dirbti ir pažiūrėti, kokie bus jo darbo rezultatai".
G.Kirkilas pridūrė, kad jei kas galvojąs kitaip - jis niekam neperšąs savo nuomonės. LDDP frakcijos Seime vadovas šį gamtosaugos valdymo modelį pavadino eksperimentu.
Kai B.Bradausko paklausiau, kodėl, daugelio nepriimtųjų į ankstesnį darbą teigimu, jis, skirtingai nuo kitų ministrų, labai pabrėžia savo atsidavimą A.Brazauskui ir LDDP (aktyviai dalyvavęs Prezidento rinkimų kampanijoje ir t.t.), ministras pasakė, kad jis išties visada pasisakęs už A.Brazauską, nes jo indėlis esąs didelis ir tik tokie žmonės gali sutvarkyti Lietuvos ekonomiką. „Tai ką, aš palaikysiu S.Lozoraitį, kuris ir surūdijusios vinies į Lietuvą neatvežė?" - sakė rninistras.
G.Kirkilo nuomone, „Letuvos ryto" pašnekovų versija apie medžiotojišką Prezidento ir aplinkos apsaugos ministro draugystę yra standartinė.
„Jeigu jie kada ir medžiojo - nieko nepadarysi, tai neišvengiama ir nėra didžiulė tragedija. Bet nematau čia didelio ryšio. Mano nuomone, jų požiūriai į valdymą kategoriškai skiriasi", - kalbėjo G.Kirkilas.
„Suprantu. kas dabar inspiruoja visą tą muziką – tie, kas norėjo tapti aplinkos apsaugos ministru, bet netapo", - sakė „Lietuvos rytui" aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas ir pridūrė: „Tačiau medžiotojų suvažiavime mane sutiko plojimais, ir tai man didžiausias atpildas už darbą".
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1995 02 23