Šiandien - Gandrinės. Tačiau pavasaris vėluoja ir mūsų šalies nacionaliniai paukščiai dar tik pakeliui į gimtinę iš žiemaviečių Afrikoje. Ornitologai tikina, jog gandrai jau pasiekė Vidurio Europą ir iš ten parplasnos drauge su šilto oro srautais.
Tačiau daug jų savo paliktų lizdų neras - energetikai pastaruoju metu sunaikino dešimtis gandralizdžių, kuriuos paukščiai buvo sukrovę ant elektros stulpų. Vien Kaišiadorių rajone akcinė bendrovė "Vakarų skirstomieji tinklai" iki kovo pradžios nuo stulpų savavališkai, be suderinimo su gamtosaugininkais, nuvertė 52 gandralizdžius. Praėjusių metų gandrų surašymo duomenimis, šiame rajone ant elektros stulpų buvo iš viso 71 gandro lizdas.
Nustėrę sodiečiai užvertė skundais rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Ši pateikė bendrovei 52 tūkst. 250 litų ieškinį gamtai padarytai žalai atlyginti - po 1010 litų už kiekvieną gandro lizdą.
Gamtininkai kalba, jog ši bendrovės "Vakarų skirstomieji tinklai" akcija prieš gandrus pagal žiaurumą beveik prilygsta šių paukščių sušaudymui Šilutės rajone.
Daug gandralizdžių "Vakarų skirstomieji tinklai" išmėtė ir kitose šalies vietose. Bandę ginti gandrų namus žmonės buvo nustumti. Po stulpais liko kūpsoti krūvos žagarų - energetikai jų nesutvarkė.
Baudų bendrovė "Vakarų skirstomieji tinklai" gavo ir už lizdų niokojimą Kelmės rajone bei kitose šalies vietose, tačiau kol kas jų nemokėjo - apskundė teismams.
"Jeigu Briuselis apie šią akciją prieš gandrus sužinos, palaikys Lietuvą barbarų šalimi", - būgštauja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Vakarų Europoje šie paukščiai saugomi, nes ten jų liko mažai. 2005 metai net paskelbti tarptautiniais baltojo gandro metais, Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bus tęsiamas pernai pradėtas jų surašymas.
Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai tik šią savaitę surengė pasitarimą su kolegomis iš Ūkio ministerijos ir energetikais. Gamtosaugininkai teigia, jog bendrovė "Vakarų skirstomųjų tinklai" šiurkščiai pažeidė Aplinkos apsaugos, Laukinės gyvūnijos ir saugomų gyvūnų rūšių įstatymus bei kitus teisinius aktus.
"Be abejo, energetikai privalo šalinti kliūtis nuo elektros linijų. Tačiau bent būtų pasitarę su mumis, drauge būtume paieškoję išeities", - stebėjosi L.Budrys.
Akcinei bendrovei "Vakarų skirstomieji tinklai", kuri tiekia elektros energiją vakarų ir vidurio Lietuvai, vadovauja garsaus gamtininko velionio Vytauto Nedzinsko, daug metų vadovavusio Žuvinto rezervatui, sūnus Darius Nedzinskas.
Tačiau apie gandrus ir jų lizdus kalbėtis D.Nedzinskas nenorėjo. "Aš nei elektrikas, nei gamtininkas. Jei ką ne taip pasakysiu, liksiu elektrikų nesuprastas", - paaiškino jis. Anot D.Nedzinsko, energetika ir gamta nesusiję. "Mes maišome skirtingus dalykus - jie turėtų būti atskirose pintinėse", - pareiškė valdybos pirmininkas ir pasiūlė kalbėtis su bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriumi Ryčiu Borkiu.
Tačiau ir šis pokalbio atsisakė: "Nekomentuosiu, kol nepasitarsiu su ponu Nedzinsku". Šios bendrovės interneto tinklapyje rašoma: "AB "Vakarų skirstomieji tinklai" daug dėmesio skiria ekologijai. Didėjant gyventojų skaičiui bei vystantis pramonei, būtina susirūpinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimu. Bendrovė, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijų aktais".
Pakomentuoti energetikų rūpesčius dėl gandralizdžių mielai sutiko kitos akcinės bendrovės, skirstančios elektros energiją likusiai Lietuvos daliai - "Rytų skirstomųjų tinklų" generalinis direktorius Rimantas Milišauskas. Jis gimė ir užaugo tame pačiame mieste, kaip jo kolega D.Nedzinskas - Alytuje.
Skirtingai negu jų kolegos "vakariečiai", bendrovė "Rytų skirstomieji tinklai" neverčia ant žemės gandrų lizdų, o perkelia juos ant specialių platformų, kurias įrengia virš tų stulpų, ant kurių būstą susikrovė gandrai.
Šią žiemą "Rytų skirstomieji tinklai" Pasvalio, Alytaus, Molėtų ir kituose rajonuose iškėlė jau dešimtis tokių platformų. Jų konstrukciją energetikai nusižiūrėjo Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, kur tokios platformos seniai įrengtos.
Užvakar pas mane užsukęs Molėtų rajono Ančėnų kaimo gyventojas Damijonas Jankauskas pasakojo buvęs nustebintas bendrovės "Rytų skirstomieji tinklai" darbuotojų geranoriškumu.
"Atvažiavo autokranas, 4 darbininkai. Jie nenuvertė lizdo, kurį gandras sukrovė ant elektros stulpo prie mano namo, o taip nutiesė elektros laidus, kad šie lizdo nesiektų", - džiaugėsi D.Jankauskas.
"Mes ne savo žemės priešai ir taip pat, kaip daugelis žmonių, gėrimės gandrais. Pavaldinių dažnai prašau: jei tik įmanoma, gandralizdžius išsaugokite, perkelkite į kitą vietą. Tačiau neretai dėl tokio humanizmo tenka pažeidinėti elektros tinklų eksploatavimo taisykles, kurios reikalauja, kad paukščių lizdų ant elektros stulpų nebūtų, nes laidai po lizdais nutrūksta, be to, nuteka dalis energijos.
Ir jei dėl nutrūkusio laido bus užmuštas žmogus - mus gali apkaltinti", - atvirai kalbėjo bendrovės "Rytų skirstomieji tinklai" vadovas R.Milišauskas. Tokių atvejų pasitaiko. Atsidūrus laidams ant žemės, Utenos apskrityje elektra užmušė žmogų, Alytaus apskrityje - karvę.
Pernai bendrovei "Rytų skirstomieji tinklai" dėl paukščių teko remontuoti elektros linijas 500 kartų, tame skaičiuje po gandralizdžiais - 150 kartų, ir beveik visais pastaraisiais atvejais laidai buvo nutrūkę.
"Rytų skirstomieji tinklai" planuoja šiemet iškelti iš viso apie 40 metalinių platformų, į kuriuos bus perkrauti gandrų lizdai. Tokia platforma kainuoja apie 400 litų, o jei reikia pastatyti ir stulpo atramą - 1000 litų.
Ornitologo Petro Kurlavičiaus duomenimis, ant stulpų Lietuvoje gandrai yra sukrovę apie 5 tūkstančius lizdų. "Iš kur paimti tiek lėšų visiems gandralizdžiams sutvarkyti? Juk nesinori įkalkuliuoti jų į energijos kainą vartotojams?" - klausė R.Milišauskas. Jo nuomone, Aplinkos ir Ūkio ministerijos galėtų numatyti tam pinigų arba iš valstybės biudžeto, arba gauti iš europinių struktūrinių fondų.
Dalis antžeminių elektros linijų keičiama kabeliais - tuomet stulpai nugriaunami. Ką tokiais atvejais daryti su ant jų esančiais gandrų lizdais? Energetikams tokie stulpai tik našta balanse, o ir žemių savininkai šių stulpų nenori - kam jiems kliuvinys ir papildomas rūpestis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2005 03 25