Tauragės reindžeris

"Gerai mūsų viršininkams: naktį jie šiltoje lovoje, dieną – krėsle. O mumis jie pasirūpins nebent tuomet, kai brakonieriai kurį nors inspektorių užmuš", - svarstė keletas gamtosaugininkų prieš Aplinkos ministerijoje surengtą inspektorių pasitarimą.

Vyrai aptarinėjo Tauragėje dirbančio savo kolegos Jono Krakio sužeidimą. Šį aplinkos apsaugos inspektorių gali sutikti prie ežero ar upės bet kurią naktį ne tik Tauragės, bet ir Šilalės ar Šilutės rajonuose. Drąsų ir principingą inspektorių, nuo kurio nukentėjo ne vienas brakonierius, vietos žmonės vadina Tauragės reindžeriu.

Skirtingai nuo televizijos filmų išgarbinto Volkerio, Teksaso reindžerio, kuriam visada, visur ir viskas sekasi, J. Krakiui neseniai nepavyko: antrą valandą nakties jį Kaltinėnuose (Šilalės r.) perskrodė kulka.

Pažeidėjo vis tiek nepaliko

"Mes tą naktį su Jonu Krakiu ir policininku Tadu Povilaičiu išvykome į reidą prie Šilalės rajono Paežerio ežero - ėmė neršti lynai, o tuo metu brakonierių ypač daug", - pasakojo Tauragės aplinkos apsaugos inspektorius Petras Survilas.

Tikrindami įtartiną automobilį, reido dalyviai jo bagažinėje aptiko spynų laužtuvų ir žiūronus. Salone prie keleivio kojų pūpsojo keistai išsipūtęs maišas. Pareigūnai paprašė vairuotoją šiaulietį Alfonsą Gelžinį ir šalia sėdėjusį jo brolį išlipti.

"Policininkas liepė vairuotojui pakelti rankas: norėjo įsitikinti, ar neturi ginklo. Tą pačią akimirką šis išsitraukė pistoletą. Pirmoji kulka prašvilpė pro pat mano smilkinį tarsi karštas smėlis ir Jonas suriko:  banditas pataikė į jį", - sakė P. Survilas.

Kad ir sužeistas, J. Krakys saugojo šaudžiusio brolį, o kiti nusivijo A. Gelžinį. Tąsyk jam pasprukti pasisekė, tačiau netrukus pasidavė policijai. Paaiškėjo, kad A. Gelžinis jau buvo kalėjęs 13 metų.

"Aš po to įvykio ilgai negalėjau užmigti, o kai pavykdavo, sapnuodavau, kaip į mus šaudo lyg į žvirblius", - sakė P. Survilas.

Į reidus vėl važiuos

Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje gydomas J. Krakys džiaugėsi: "Gerai, kad baigėsi laimingai - galėjau jau būti palaidotas". Kulka kliudė kojos nervą, tad teks daryti operaciją. Didvyriu inspektorius sakė savęs nelaikąs, nors teko sulaikyti ne vieną ginkluotą brakonierių.

Paklaustas, ar jie aplinkos apsaugos pareigūnų bijo tiek pat, kaip policijos, J. Krakys purtė galvą: "Mažiau. Be to, mes ir pagalbos sulaukti negalime tikėtis taip greitai kaip policininkai – juk susitinkame akis į akį su pažeidėjais nuošaliuose paežeriuose ar miškuose, o tuomet jie ypač pavojingi - neretai gindamiesi puola".

J. Krakys neslėpė džiaugsmo, kad ir invalidu, atrodo, netapsiąs: "Vėl važiuosiu į reidus, tiktai būsiu budresnis".

Ar padėkojo jam Aplinkos ministerijos vadovai? "Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas aplanko, be to, pasirūpino, kad gaučiau vieno mėnesio atyginimo dydžio kompensaciją - 760 litų. Direktorius neseniai pats dirbo tokį darbą, todėl gerai mus supranta", - gyrė J. Krakys.

Kartais griebiasi ir ginklo

1992 metais Širvintų rajono aplinkos apsaugos inspektorių Algį Vinslauską brakonieriai sužalojo peiliu. Inspektorius gydėsi ligoninėje.

1993 metais ant Širvio ežero ledo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspektoriui Genadijui Babčioniui brakonierius ledo grąžtu sulaužė skruostikaulį.

1994 metais Alytaus miesto aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Juozas Januškevičius bandė sulaikyti Obelijos ežere elektra žuvis mušusius brakonierius ir jie jį užpuolė. Laimė, spėjo atbėgti į pagalbą neetatinis inspektorius.

1997 metais minėtajam J. Januškevičiui iš brakonieriaus gniaužtų prie Nemuno pavyko ištrūkti tik pagrasinus pistoletu.

1995 metų vasarą naktį brakonieriai irklu smogė Molėtų rajono aplinkos apsaugos inspektoriui Albertui Vaišvilai. Buvo sužalota ranka.

1996 metais Alytaus rajono inspektorių prie Ūlos upės brakonieriai užpjudė šunimi. Inspektoriui teko jį nušauti.

1998 metais Šalčininkų aplinkos apsaugos inspektorius Antanas Pečiulis aptiko ir bandė sulaikyti prie Turgelių tvenkinio tris brakonierius, tačiau jie smogė pareigūnui ir pabėgo.

Šiemet tame pačiame rajone trys brakonieriai užpuolė inspektorių Kazimierą Gaidį. Nukentėjo ir jo kolega iš Trakų Zigmas Butvilas: tuo metu, kai pradėjo rašyti protokolą brakonieriui, šis šoko į automobilį ir pasuko jį tiesiai ant pareigūno. Jis nuo mašinos smūgio užvirto ant jos kapoto, persivertė ir nukrito, o brakonierius nuvažiavo.

Tokių atsitikimų daug ir kasmet daugėja, galbūt todėl kai kurie šiame sąraše minėti inspektoriai pasirinko ramesnį darbą, o kiti jų kolegos svarsto, ar ne laikas tai daryti.

Apdrausti - per brangu?

"Skirtingai negu policijos ir kitos operatyvinės tarnybos, mūsų inspektoriai neapdrausti. Kai dirbau operatyvinės grupės vadu, į mane brakonierius šovė, bet nepataikė. Kitas brakonierius kabliu žuvims gaudyti sužalojo man pirštą, tačiau kam pasiskųsi?" - kalbėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius K. Šiliauskas.

Pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos kontrolės organizavimo skyriaus viršininko Aloyzo Gruzdžio, aplinkos apsaugos inspektoriai kone kasdien susiduria su pavojumi. Nebūtinai tik per reidus, bet ir, tarkim, aptikę teršalų ar kitą gamtosaugos pažeidimą.

“Kol kas niekas iš mūsų pareigūnų nežuvo, tačiau sužeista nemažai. Ar jiems kompensuojama? Pagal Valdininkų įstatymą galime mokėti tik nedideles kompensacijas. Be to, šis dokumentas sulygina visus valdininkus - ir dirbančius kabinetuose, ir gaudančius brakonierius", - apgailestavo A. Gruzdys.

Paklaustas, ar nereikėtų inspektorių apdrausti, jis sakė, jog tai būtų brangu, o "pavojingų atvejų per metus būna tiktai keletas". Jo teigimu, ne didesnes socialines garantijas turi ir policininkai. "Siūlėme Vyriausybei numatyti daugiau šių garantijų mūsų inspektoriams, tačiau kol kas veltui. Tai padaryti nėra lengva - reikėtų taisyti daug įstatymų ir kitų norminių aktų", - kalbėjo A. Gruzdys.

Ginkluoti ir negailestingi

Panašu, jog šalies valdžia nenori suprasti, jog šiandieniniai brakonieriai mažai kuo panašūs į sovietinių metų pažeidėjus: dabartiniai yra gerai apsiginklavę, galingais automobiliais ir neretai žiaurūs.

Neseniai Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame reikalaujama, jog pažeidimą aptikę inspektoriai turėtų savo vadovo pasirašytą pavedimą atlikti patikrinimą. "Jeigu jo nėra, inspektoriaus net neįsileidžia į teritoriją - jis gali tik už tvoros žiūrėti, kaip pila į upelį teršalus", - piktinosi K. Šiliauskas.

Tai kas verčia gamtosaugininkus lįsti į pavojus, jei eilinis inspektorius, jų teigimu, per mėnesį gauna tik 700- 800 litų? "Dabar bedarbystė, todėl jie brangina savo darbo vietas", - aiškino kai kurie mūsų pašnekovai. Kiti pridūrė: nemažai gamtosaugos pareigūnų dirba iš pašaukimo - myli gamtą.

Be to, nubaudęs brakonierių, inspektorius gauna trečdalį baudos (jei šis ją valstybei sumoka). Dar - premijos (tačiau jas gauna ne tik tie, kurie tyko brakonierių).

Pažadai inspektoriams

"Iš tiesų aplinkos apsaugos inspektoriai turi daug mažiau socialinių garantijų, negu policija ir kitos inspekcinės tarnybos. Jie turėtų būti ne tik apdrausti nuo nelaimių, bet ir gauti dideles kompensacijas po sužeidimų, jiems reikėtų gerai mokėti už tarnybą po darbo valandų, ypač naktimis, taip pat suteikti ilgesnes atostogas", - vardijo aplinkos ministras Danius Lygis.

Jis mielai pasirašytų po tokiais pageidavimais Vyriausybei, tačiau tokioms garantijoms teikiamų inspektorių sąrašas turi būti realus - "nereikia į jį rašyti tų, kurie nedirba operatyvinio darbo, o tik sėdi už stalo".  D. Lygis įsitikinęs, jog tokį dokumentą Vyriausybė priimtų.

Ministras taip pat žadėjo skirti daugiau lėšų inspektorių techninei įrangai - fotoaparatams, dujokaukėms, ginklams.

Lietuvos rytas, 1999 07 02