Ministro H. Žukausko charakteris - drožti tiesą į akis (1-2)

"Aš nei medžioju, nei meškerioju, nes nemėgstu žudymo. Ir po gamtą nevaikštau žaliai apsirengęs, kaip daug kam atrodo", - sako aplinkos ministras H.Žukauskas. Nuotr. iš asmeninio albumo 

Ministro H. Žukausko charakteris - drožti tiesą į akis (1)

Naujuosius metus "Lietuvos ryto" "Gamtos" puslapis pradeda nuo interviu su aplinkos ministru Henriku Žukausku, mat jis daugeliui gamtininkų ir gamtos sergėtojų - mįslė.

Šis architektas yra projektavęs bažnyčias, roko koncertuose mušęs būgną, dirbęs Kauno vicemeru, televizijoje "Kaunas plius TV". Vėliau išsikėlė į Vilnių ir dirbo savivaldybėje, Miesto plėtros departamente.

Jo bendražygiui Rolandui Paksui apsisprendus iš konservatorių partijos pereiti į liberalų, H.Žukauskas pasekė juo ir nepralošė: kauniečiai jį išrinko į Seimą, o netrukus 49 metų H.Žukauskui atiteko aplinkos ministro portfelis.

- Gamtininkai nežino, ko laukti iš architekto, juolab kad garsėjate aštriais pasisakymais.

- Kalbu ir bendrauju labai tiesiai, man nepatinka užnugario žaidimai. Jeigu esu nepatenkintas žmogaus poelgiu, jam tiesiai tai pasakau. To mane mokė mama.

- Kai kas būgštauja, kad, į valdžią atėjus liberalams, gamtoje bus viskas leidžiama, prasidės nežabotas jos naikinimas. Kaip pavyzdys nurodomos jūsų kalbos, kad neverta derinti projektų, laikas atsisakyti tikslinės žemės paskirties.

- Liberalai nori, kad įstatymai būtų visiems aiškūs, suprantami, o darbai – skaidrūs. Taip, sakiau, kad projektų derinimą reikia supaprastinti, bet tai nereiškia, kad turime atsisakyti gamtosaugininko parašo. O kam tie kiti 25 ar 28 parašai? Tai - tik atsakomybės padalijimas kolektyvui. Jei namas išeina kreivas ar teršiama gamta, kas kaltas? Niekas, nes parašų daug.

Sovietiniais metais projektą pasirašydavo tik vyriausiasis architektas ir niekas nesugriuvo, o dabar, nors parašų daugybė lyg ir garantuoja kokybę, klaidų padaroma daugiau negu anksčiau.

Derindami projektus gamtosaugininkai laikysis aplinkos apsaugos sąlygų. Nuo jų nepabėgs ir kiti.

- Tad ar bus leidžiamos statybos draustiniuose bei kitose saugomose gražiausiose gamtos vietose?

- Jau mėnuo, kai liberalai valdžioje, ir ką - argi jos jau užstatytos? Argi kraštovaizdis sugadintas?

- Laiko praėjo nedaug.

- Absurdas, kai sakoma, neva mes naikinsim medžius ežerų ir upių pakrantėse ir t.t. Antra vertus, noriu paklausti: o kaip atsirado tie namai neleistinose Palangos, Kuršių nerijos vietose?

- Netgi tuometinio Neringos vyriausiojo architekto.

- Taigi. Juk liberalų tais laikais dar nebuvo? Kas ir kodėl leido šias statybas, kodėl padarytos išimtys? Tuos dalykus noriu išsiaiškinti.

Saugomose gamtos teritorijose grąžinta daug žemių. Vieniems savininkams į jos nuosavybės dokumentus įrašyti aplinkos apsaugos reikalavimai, kitiems - ne. Kodėl? Žmogus, gavęs tokį dokumentą, mano galįs daryti ką nori. Matyt, kažkas suinteresuotas tokia netvarka.

- Tačiau kalbama, kad dirbdamas Vilniaus savivaldybėje esate pareiškęs: "Gamtosauga - tik turtingiesiems".

- Tikrai taip nesakiau. Greičiau ji - protingiesiems, nes tik kvailys gali nekreipti dėmesio į gamtą. Greitai apželtum, apsišiukšlintum, nebūtų vietos net gėlei užaugti. Gamtosauga - protingųjų dalykas, ir kuo anksčiau tai supranti, tuo geriau.

- Jūsų vadovavimo aplinkos apsaugai pradžia nebuvo džiugi – naftos gavyba Veiviržo draustinyje, viceministro Arūno Kundroto išėjimas, po kurio net pasigirdo siūlymų jums atsistatydinti. Tada pareiškėte, kad prieš jus kovojama ir net žinote, kas bus daroma toliau. Kodėl to neįvardijus?

- O gal nereikia? Pats dirbau žiniasklaidoje ir puikiai žinau: kažkas kažkur parašo tiesą. Kitas žurnalistas ją pakartoja dar kaip tiesą, trečias – jau kaip pusiau tiesą, o ketvirtas klausia, ar tu tikrai nesi krokodilas.

Lietuvos rytas, 2001 01 05

Ministro grasinimas tankais tebuvo burbulas (2)

"Reikia vieną kitą neteisėtai išdygusį statinį nušluoti nuo žemės paviršiaus tanku ar buldozeriu", - tokius grėsmingus žodžius prieš kelias dienas ištarė aplinkos ministras Henrikas Žukauskas.

Taip šis pareigūnas reagavo į kelių šimtų piliečių laišką, kuriame prašoma nutraukti savavališkas statybas ir miškų kirtimą saugomose gamtos teritorijose. Gavęs šį laišką Prezidentas Valdas Adamkus buvo išsikvietęs pasikalbėti ministrą.

Tačiau "Lietuvos ryto" kalbinti gamtininkai skambų H. Žukausko raginimą laiko veidmainišku. Ir ne vien todėl, kad mūsų kariuomenė dar neturi tankų. Daugelio gamtininkų nuomone, aplinkos ministru tapęs architektas H. Žukauskas, vykdydamas politikų valią, ne tik netrukdo statybomis niokoti kraštovaizdžio, bet ir bando keisti šalies įstatymus, kad šis procesas dar paspartėtų.

Šimtai neteisėtų pastatų

Aplinkos ministerija teigia užfiksavusi Lietuvoje 1281 savavališką statybą. Daugiausia jų buvo aptikta Klaipėdos apskrityje - 195, kiek mažiau Alytaus, Kauno, Telšių, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse. 2000 metais pradėta 470 savavališkų statybų, iš jų vien Kauno apskrityje – 137.

Statybas kuruojančio aplinkos viceministro Eugenijaus Palavinsko nuomone, faktiškai neteisėtų statinių yra dukart daugiau. Kiti specialistai nurodo dar didesnį Skaisčių. Antai 1998 metais vien Vilniaus apskrityje statybų ir aplinkos apsaugos inspektoriai suregistravo 1500 neteisėtų statybų. Tuomečio apskrities vadovo Alfonso Macaičio įsakymu jos buvo įteisintos.

Įsigudrino dirbti žaibiškai

Pasistatyti gyvenamąjį namą, vasarnamį, bent pirtį prie ežero ar upės siekia daugybė žmonių. Draudimai apeinami arba paprasčiausiai ignoruojami. Kaip tai daryti, už atitinkamą honorarą pataria bei dokumentus sutvarko žemėtvarkininkai, architektai ir patys gamtos sergėtojai.

Antai akcinių bendrovių "Lakštas" ir "Verubė" generalinis direktorius Laimonas Rožukas Trakų istoriniame nacionaliniame parke prie Skaisčio ežero pasisavino daugiau nei hektarą valstybės žemės ir per porą pastarųjų metų savavališkai ten pastatė 11 pastatų. Tris pirtis prie pat ežero šį pavasarį L. Rožukas pastatė žaibiškai - per dvi savaites.

"Dirbta be jokių projektų. Jau parašėme du raginimus iškelti iš valstybinės žemės tuos pastatus, tačiau veltui. Dabar šią bylą perduosime teismui", - teigė šio parko direktoriaus pavaduotojas Algis Stankevičius.

Tačiau teismas - tik savotiškas savęs nuraminimas. Pavyzdžiui, teisėjai yra įpareigoję prieštaringai vertinamo ir su kriminaliniu pasauliu siejamo verslininko Georgijaus Dekanidzės žmoną Tamarą Žurovą nugriauti be leidimo prie Skaisčio ežero pastatytą trečią gyvenamojo namo aukštą, bet vila stovi kaip stovėjusi.

Leido gamtosaugininkai

Bendrovės "Obelių aliejus" generalinis direktorius Bernardas Trimonis vasarnamį susirentė prie Sartų ežero (Rokiškio r.), Sartų regioninio parko hidrografiniame draustinyje. Šalia buvo iškastas tvenkinys, nors tai daryti šiame draustinyje irgi draudžiama. B. Trimonio statybą leido rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai.

"Derinti statybas gali tik regiono Aplinkos apsaugos departamentas. Be to, statybos projekto viršeliai buvo geri, tik turinys netinkamas", - kalbėjo viceministras E .Palavinskas.

Ministras H. Žukauskas pasiūlė Panevėžio apskrities viršininkui Ramūnui Vyžintui įpareigoti B. Trimonį pastatą nugriauti. Tačiau apskrities vadovas paliepė statybą įteisinti.

Aukštaitijos nacionaliniame parke, prie etnografinio Strazdų kaimo, Alfonsas, Albinas ir Bonifacas Strazdai pastatė gyvenamąjį namą. Leidimo tam neturėjo. Jo turbūt ir nebūtų gavę, nes toje vietoje naujos statybos draudžiamos.

Tvoros - iki pat vandens

Kai kurie privačių valdų savininkai aptveria jas iki pat ežerų kranto, nors įstatymai tai draudžia - prie vandens turi likti laisvas priėjimas.

Tik įbridus į vandenį galima apeiti parlamentaro Kazio Bobelio tvorą prie Baltųjų Lakajų ežero (Molėtų r.), kur stovi K. Bobelio vila. Po dvejus metus trukusių gamtos sergėtojų įkalbinėjimų K. Bobelis pagaliau sutiko tvorą kiek patraukti.

Panašiai savo valdą prie Margio ežero (Trakų r.) aptvėrė garsi Vilniaus verslininkė Nijolė Veličkienė.

Jaukiai susitvarkė ir Seimo pirmininko pavaduotojas socialliberalas Artūras Skardžius, pernai nusipirkęs vilą ir penkis hektarus žemės Aukštadvario regioniniame parke prie Vilkokšnio ežero (Trakų r.) Grendavės kaime. Vila - ant ežero skardžio šalia pušyno. Prie pat vandens A. Skardžius neseniai pastatė pirtį, o ant vandens - lieptą. Nuo pašalinių politiko valdą saugo geležinė tvora.

Stumdo į ežerus žemes

Daug statinių prie vandens telkinių yra neteisėti vien todėl, jog suręsti vandens apsaugos zonoje. Bet kai kurie savininkai įsigudrino į ežerus priversti grunto, kad atstumas nuo vandens iki pastato padidėtų. Taip pasielgė verslininkas Arvydas Trinkūnas prie Alaušo ežero (Utenos r.) bei jau minėta G. Dekanidzės žmona Tamara.

Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas Ričardas Krištapavičius (dabar šių pareigų jau neina. - F.Ž.) savo namą pastatė irgi pažeisdamas įstatymus.

Miškų ir saugomų teritorijų departamento pareigūnai teigė, kad R. Krištapavičius nepaisė net keturių draudimų: sodyboje atsirado du gyvenamieji namai; nesilaikyta projekto; suardytas marių šlaitas; pakeista Thomo Manno memorialinio muziejaus aplinka.

Neringoje detaliaisiais statybų planais neretai keičiamas generalinis miesto planas, nors tai griežtai draudžiama. Gyvenamuosius namus įsigudrinta statyti ant garažų, kopų.

Ministras buvo per drąsus?

Kodėl nelegalių statybų daugėja? Aplinkos ministras H. Žukauskas per savo spaudos atstovą " mums pareiškė apie tai neturįs ką pasakyti. Paklaustas, kada Aplinkos ministerijos pareigūnai nuvers kurią nors savavališkai pastatytą pirtį, viceministras E. Palavinskas nusišypsojo: "Tai buvo kiek drąsokas ministro pareiškimas".

Anot E. Palavinsko, sąlygas neteisėtoms statyboms sudaro netinkamas žemės dalijimas bei tvarkymas, už ką atsakinga yra Žemės ūkio ministerija. Be to, nesuderinti aplinkos apsaugos ir statybos inspekcijų veiksmai.

"Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reikia patikėti mums, o visas inspekcijas sujungti į mums pavaldžią generalinę inspekciją, kaip yra padaryta Estijoje", - siūlė viceministras.

Pakanka atsipirkti bauda

Pasak E. Palavinsko, formaliai neteisėtų statybų šalyje yra nedaug: "Kai pradedi gilintis, kodėl draudžiamoje vietoje išdygo namas, jo savininkas pakloja antspaudais ir parašais išmargintus leidimus. Vadinasi, tai ne savavališka statyba".

Daug kas stato be dokumentų ir nepaisydami jokių draudimų. Kai apie tai sužino statybos ir aplinkos apsaugos inspektoriai, būna vėlu - namas jau stovi.

Tokiais atvejais savininkui skiriama 500-2000 litų bauda, o paskui ši statyba įteisinama. Tiek pinigų už namą gražioje vietoje nesiginčydamas pakloja kiekvienas jo savininkas.

"H. Žukausko kalbos po susitikimo su Prezidentu - demagogija. Dar niekas Lietuvoje nėra nuvertęs savavališkai pastatyto namo", - teigė Vilniaus universiteto profesorius, geografas Paulius Kavaliauskas.

Šis garsus gamtosaugininkas pranašavo, jog ateina dar blogesni laikai: "Į Aplinkos ministeriją atėję liberalai Saugomų teritorijų įstatymą iškastravo taip, kad jame neliko konkrečių draudimų, be to, pasiūlė leisti skaldyti rėžiais sklypus net parkų rekreacinėse zonose. Jei šis leidimas įsigalios, gražiausiose Lietuvos vietose atsiras gyvenvietės ir kolektyviniai sodai".

Lietuvos rytas, 2001 06 01