Lietuvos partinio elito pramogos žūklės rezervate

I.Virvičius (kairėje) padėjo sovietinės Lietuvos veikėjams ištraukti ne vieną didelę žuvį. Asmeninio albumo nuotr.

Ne kartą rašiau apie sovietinio politinio elito medžiokles išskirtiniuose – reprezentaciniuose plotuose, kurias komunistų partijos veikėjams organizuodavo ir juos aptarnaudavo specialiai tam parinkti ir gerai apmokami medžioklės jėgeriai.

Medžioklė buvo (ir liko) mėgstamiausia, išskirtinė valdžios veikėjų pramoga. Tačiau sovietmečiu nebūdavo pamirštami ir tie partinio elito veikėjai, kurie mėgo meškerioti. Jiems taip buvo įsteigtas specialus žūklės rezervatas, kuriame augo daug didelių žuvų ir kur leisdavo žvejoti toli gražu ne kiekvienam. Tas rezervatas buvo netoli Vilniaus.

Paprastiems žvejams – tabu

Kertuojų ir Juodųjų Lakajų ežerai dabar prieinami kiekvienam meškeriotojui. O sovietmečiu jiems šie vandenys buvo tabu, mat šiuose ežeruose žvejojo tuometė aukščiausioji respublikos valdžia – Lietuvos komunistų partijos biuro nariai.

Kertuojuose ir Juoduosiuose Lakajuose ne kartą žuvis traukė ir dabartinis šalies premjeras Algirdas Brazauskas, anuomet taip pat priklausęs aukščiausios valdžios elitui.

Paprastomis dienomis vietos gyventojams nedrausdavo pamerkti kabliuko į vandenį, tačiau savaitgaliais ir per šventes už tokią žūklę jie būdavo baudžiami bei netekdavo įrankių. Tuo pasirūpindavo aukštųjų veikėjų žūklavietę saugojęs vyriausybinio "Draugystės" viešbučio technikas Ignas Virvičius.

Dabar prieplaukos prie Kertuojų ir Juodųjų Lakajų, kuriose supdavosi paruošti žūklei kateriai, apleistos, o vila, kurioje po žūklės linksmindavosi valdžios pareigūnai, tapo I. Virvičiaus gyvenamuoju namu.

10 kilogramų lydekos

"Labai žuvingi buvo šie ežerai. Daug paaugintų žuvų į juos kasmet įleisdavo, be to, nebuvo tiek brakonierių kaip dabar. Užtat ir mėgo čia atvažiuoti vadai", - prisimena I. Virvičius.

Kateris juos nuplukdydavo į ežero gilumą ir ten lėtai dreifuodavo. Vieni ponai meškeriodavo vienoje laivo pusėje, kiti – kitoje. "Nėra buvę, kad grįžtume be laimikio - po 3-4 stambias lydekas parsiveždavom", - tebesidžiaugia I. Virvičius. Kai kurios žuvys sverdavo daugiau kaip 10 kilogramų.

Po žūklės aukštieji pareigūnai sėsdavo prie vaišių - geros dešros, mėsos. Žuvų jiems iškepdavo I. Virvičiaus žmona Irena. "Užgerdavo dažniausiai balta valstybine degtine. Nei konjako, nei vyno, nei alaus", - sako I. Virvičius.

Prie vaišių stalo politikuodavę mažai. "Problemos jiems buvo nusibodę. Tik sės už stalo ir liepia man: "Ignai, pliek anekdotą". Bet aš jų daug ir mokėjau", - didžiuojasi I. Virvičius.

Nors ir nenoromis, jis papasakojo keletą epizodą apie sovietinių partijos veikėjų žūkles ir įnorius, tačiau paprašė neviešinti.

Svarbiausia būdavo pataikauti

Ar nebuvo sunku su šiais viršininkais bendrauti? "Na taip, reikėjo gero psichologijos išmanymo. Jau iš jų veidų suprasdavau, kada galiu kalbėti, o kada reikia tylėti. Šnekėdavau tik apie žvejybą arba - anekdotus. Ne sykį ir ne vienas be reikalo mane barė, bet kentėdavau.

Jei atvažiuodavo surūgę, pikti – dar daugiau pataikaudavau. Vos išplaukdavome į ežerą, tuoj ir anekdotą riesdavau. Jei oras blogas, ramindavau – tuoj pagerės, anava jau dangaus pakraštys šviečia. O kol tai atsitiks, gal po burnelę? Ir ištraukdavau paruoštą iš anksto butelaitį bei užkandos", - pasakojo I. Virvičius.

Jis buvo geras žuvų specialistas, žinojo kiekvieną daubelę ežeruose, todėl patardavo, kur geriausia masalą užmesti, kurią meškerę imti ir kokią blizgę ar kitokį masalą kabinti.

Dabartiniai prezidentai nesidomi

1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, žvejybos rezervato Kertuojos kaime šlovė ėmė blankti. Valdžios meškeriotojų vila buvo perduota Prezidentūrai. Tačiau Prezidentas Algirdas Brazauskas žūkle jau mažai domėjosi. "A. Brazauskas dažniau čia lankėsi sovietiniais metais, kai čia atvykdavo jo viršininkai", - neslepia buvęs sargas.

Bet kiti Prezidentūros tarnautojai, pasak sargo, žvejoti atvykdavo neretai.

Prie valstybės vairo stojus Prezidentui V. Adamkui, buvo nuspręsta valstybės lėšų aukštųjų valdininkų žūklei nebeskirti. Vila buvo parduota. I. Virvičius nusipirko pirmąjį jos aukštą.

Kertuojų ir Juodųjų Lakajų ežeruose žuvų dabar ne daugiau negu kitur. Vietos žvejai bėdoja - kur jos prapuolė? "Gaudydami ungurius, verslininkai Kertuojos upelį užtveria, todėl daug žuvų nebepraplaukia iš vieno ežero į kitą, - aiškina I. Virvičius. - Dar metai kiti, ir šie ežerai bus tušti kaip daugelis kitų Lietuvoje".

Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2002 01 11