Prieš Kazokiškių sąvartyną - su ginklais? (1)
Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo gyventojai grasina net jėga priešintis sumanymui įrengti jų pašonėje sostinės šiukšlyną. "Jeigu mūsų žemėje statysite sąvartyną, apsiginkluosime ir ginsimės, kaip gynėme Seimą 1991 metų sausio 13-ąją", - pareiškė Vilniaus apskrities viršininkui Gintarui Gibui ir Elektrėnų savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui Kazokiškių ir Vidugirio kaimų gyventojai.
G.Gibas ir K.Vaitukaitis susitikime su šių kaimų žmonėmis bandė išsiaiškinti, kokių kompensacijų jie norėtų mainais už tai, kad netoli Kazokiškių būtų įrengtas Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartynas.
Tačiau pilnutėlė Kazokiškių kaimo kultūros namų salė vieningai nubalsavo prieš sąvartyno statybą.
"Mes ne ministrai, todėl nebijom premjero - mūsų jis nepastumdys", - šaukė žmonės ir tarėsi perkelti savo mitingą prie Vyriausybės. Kaip žinoma, premjeras Algirdas Brazauskas yra sąvartyno statybos prie Kazokiškių šalininkas.
Prieš šį susirinkimą Elektrėnų savivaldybė Kazokiškių ir aplinkinių kaimų žmonėms buvo išsiuntinėjusi anketas. "Atsakymai rodo, jog dauguma žmonių nori piniginių išmokų, už kurias galėtų įsikurti kitoje vietoje, kita dalis prašo suremontuoti būstus, įstatyti plastikinius langus, periodiškai tikrintis sveikatą", - vardijo G.Gibas.
Jis sakė siūlysiąs Vyriausybei šias pinigines kompensacijas mokėti iš valstybės iždo, remonto darbus finansuoti iš Aplinkos ministerijos lėšų ir pridūrė, jog sąvartyno projekto sąmatoje tam numatyta kasmet po 400 tūkstančių litų.
"Tokiomis pasakomis norima apdumti mums akis, suskaldyti ir sukiršinti. Tai, jog atsakinėjome į anketas, buvo mūsų klaida", - pareiškė Kazokiškių kaime gyvenantis Milgaudas Dzemionas.
Vietos žmonės suūžė pritarią ir tuoj pat nubalsavo atsisaką savo atsakymų anketose.
Kazokiškiečių aistras dar labiau įkaitino į susirinkimą atvykę Lietuvos sąjūdžio Vilniaus susivienijimo "Labora" atstovai. Jie planus steigti prie Kazokiškių regioninį šiukšlyną pavadino šio kaimo naikinimu.
"Nė vienoje Europos šalyje nerasite, jog istorinėje vietovėje būtų sąvartynas. Kazokiškės - Lietuvos istorijos širdis, nes čia gausu piliakalnių ir pilkapių, netoliese - buvusios ir esama šalies sostinės. Ar jūs norite šį protėvių palikimą iškeisti į plastikinius langus?" - retoriškai klausė susirinkusių minėto susivienijimo pirmininkas Leonas Kerosierius.
"Kodėl jūs nestatote atliekų deginimo įmonės, kaip tai daroma visame civilizuotame pasaulyje?
Pastatykite ją kur nors prie Vilniaus ir kūrenkite ten savo šiukšles, o mūsų kaimus palikite ramybėje", - siūlė Kazokiškių kaimo gyventoja, iniciatyvinės grupės kovai prieš sąvartyno statybą Kazokiškėse vadovė Virginija Ina Stačiokienė.
Kazokiškiečiai stebėjosi, jog tik iš žiniasklaidos sužino, kas numatoma daryti jų žemėse ir su jų nuosavybe. "Kodėl jūs mūsų likimą nusprendžiate net nepasitarę su mumis? Girdėjome, jog jau rytoj čia atvažiuos traktoriai. Pasakykit: ar tikrai atvažiuos, ar jau ryt pradėsite statyti sąvartyną be mūsų leidimo?", - klausinėjo valdininkus kaimų gyventojai.
Elektrėnų savivaldybės meras K.Vaitukaitis išsisuko nežinąs, mat sąvartynas - viso Vilniaus regiono objektas. "Iš tiesų buvo planuota vasario pirmąją pradėti čia darbus. Tačiau aš prašysiu to nedaryti, kol šio klausimo dar kartą neaptarė Vyriausybė", - žadėjo susirinkusiems Vilniaus apskrities viršininkas G.Gibas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras jau yra pasirašę sutartį su akcine bendrove "Skirnuva", jog ši maždaug 30 hektarų plote netoli Kazokiškių įrengs buitinių atliekų sąvartyną. Projekto vertė - 32,4 milijono litų. Pusę šios sumos sudarytų Europos Sąjungos parama, 36 procentai - Vilniaus regiono lėšos, 4 procentai - iš valstybės biudžeto.
Per pusantrų metų planuojama įrengti visą sąvartyno aptarnavimo infrastruktūrą, o 2007 metais priimti pirmąsias šiukšliavežes. Teks paskubėti, nes dabartinis Kariotiškių (Trakų r.) sąvartynas, kur gabenamos Vilniaus buitinės atliekos, jau beveik pilnas ir vietos valdžia nusprendė uždaryti jį dar šių metų lapkritį.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 02 02
Sąvartyno priešininkai savo kovą perkelia į Vilnių (2)
Kazokiškių kaimo (Elektrėnų savivaldybė) laukuose jau kriokia žemę stumdantys buldozeriai - milžiniško Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno statyba pradėta. Pirmiausia tiesiamas kelias į šį būsimą objektą.
Vilniaus apskrities viršininkas Gintaras Gibas savo pažado šio kaimo gyventojams neleisti statyti jų pašonėje sąvartyno laikėsi tik vieną dieną - vasario pirmąją, kai buvo numatyta pradėti tai daryti. O jau vakar Kazokiškių žmonių laukuose sugaudė galinga akcinės bendrovės "Skirnuva"technika.
Išvakarėse įvykusiame Vilniaus apskrities ir Elektrėnų savivaldybės valdininkų susitikime su vietos gyventojais pastarieji grasino pulti po traktorių vikšrais, net su ginklais rankose kovoti prieš sąvartyno statybą. Tačiau buldozerininkus jie pasitiko gana taikiai - kelioliko žmonių piketu ir plakatu "Lietuvos demokratijos laidotuvės". Po vikšrais niekas nepuolė ir šūvių nesigirdėjo.
"Ką prieš tokią jėgą padarysi", - ranka mojo Kazokiškių kaimo bendruomenės pirmininkas Stasys Virganavičius. Tad paskandavę "Gėda, gėda!", šio kaimo atstovai išskubėjo į Vilnių - pas advokatus ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur prašys atlikti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo.
"Šią statybą be mūsų sutikimo pradedantys valdininkai padarė daug teisės pažeidimų - kai kurie mūsų gyventojų parašai yra suklastoti, kai kurių dokumentų trūksta", - vardijo kovos su sąvartyno statyba iniciatyvinės grupės vadovė, Kazokiškių kaimo gyventoja Virginija Ina Stačiokienė.
Be to, Kazokiškių kaimo atstovai tikisi patekti pas Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. "Gal jis pasipriešins premjerui", - viliasi žmonės. Mat Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pritaria šiai statybai ir užvakar dar kartą pareiškė, jog kito pasirinkimo nėra.
"Alternatyva yra - tai atliekų deginimas. Mokslininkai pritaria šiai idėjai, mes net nuvešime A.Paulauskui atliekų deginimo įmonės projektą", - atskleidė planus Stačiokienė.
Kazokiškių bendruomenės iniciatyvą kreiptis į prokuratūrą ir Seimo pirmininką aktyviai palaiko Trakų - Elektrėnų rinkimų apygardoje Seimo nare išrinkta Dangutė Mikutienė. "Panašus incidentas įvyko Graikijoje - toje šalyjeEuropos komisija nurodė uždaryti prieš gyventojų valią įrengtą sąvartyną. O kas Lietuvoje atsakys už nesitaikstymą su vietos žmonių nuomone?" - klausė parlamentarė.
Alyvos į ugnį įpylė ir pats Elektrėnų savivaldybės meras, užvakar vienoje televizijos laidų gana aptakiai kalbėjęs apie kompensacijas vietos žmonėms. "Meras pasakė, jog kompensacijos mums nepriklauso", - piktinosi Stačiokienė. Vieni Kazokiškių žmonės išsigando, kiti įniršo.
Tačiau LŽ Elektrėnų savivaldybės vadovas tvirtino, jog žmonės jo pasisakymo nesuprato. "Be abejo, Kazokiškių, Vidugirio ir kitų kaimų, prie kurių bus sąvartynas, gyventojams nepatogumus kompensuosime. Tačiau tai bus derybos - derėsimės su kiekvieno namo, jei nuo jo sąvartynas bus netoli, šeimininkais. Milijonų, kurių prašo kai kurie žmonės, nemokėsime, tačiau realios išlaidos - išsikėlimo į kitą vietą ir panašiai - bus atlygintos", - aiškino meras.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 02 04
Ginčai dėl sąvartyno Kazokiškėse nerimsta (3)
Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo bendruomenė, protestuojanti prieš šiukšlių kaupimą šio kaimo pašonėje, vakar laimėjo vieną pirmųjų pergalių: šalies Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, jog Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 metų sausio 3 dienos leidimas akcinei bendrovei "Elektrėnų komunalinis ūkis" vežti į sąvartyną prie Kazokiškių kaimo buitines atliekas yra išduotas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl negalioja. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
"Jau nuo šiandien į sąvartyną prie mūsų kaimo neturi teisės atvažiuoti nė viena šiukšliavežė", - džiaugėsi Kazokiškių iniciatyvinės grupės kovai su sąvartynais vadovė Virginija Ina Stačiokienė.
Mūšį už gimtinę be šiukšlių Kazokiškių bendruomenė pradėjo pirmiausia nuo protestų prieš jau keletą metų greta šio kaimo veikiantį sąvartyną, į kurį gabenamos atliekos iš visos Elektrėnų savivaldybės teritorijos. Kazokiškių žmonių teises ginanti advokatė Ramunė Bilevičienė išsiaiškino, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė leidimą gabenti atliekas pažeisdamas nustatytą tvarką, be to, neteisingai nurodė gabenamų šiukšlių kiekį.
"Vilniaus aplinkos apsaugos departamentas teismui teigė, jog į sąvartyną prie Kazokiškių per parą vežama ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, todėl esą ir išdavęs leidimą supaprastinta tvarka. Teismas sudarė tikrintojų komisiją, kuri nustatė, jog atliekų gabenama kur kas daugiau", - sakė LŽ advokatė Bilevičienė.
Kazokiškių gyventojai ir jų atstovai teisininkai šį savo laimėjimą laiko treniruote prieš daug svarbesnį mūšį. Kaip žinoma, šalia šio kaimo jau pradėta statyti naują milžinišką buitinių atliekų sąvartyną, į kurį jas planuojama gabenti iš viso Vilniaus regiono - sostinės bei septynių rajonų. Šiame apie 20 metų gyvuosiančiame 30 metrų aukščio sąvartyne planuojama sukaupti maždaug 7 mln. tonų šiukšlių.
Kazokiškių kaimo bendruomenė tai statybai taip pat prieštarauja, jų protestams pritarė pats šalies prezidentas Valdas Adamkus, statybvietės vietos pagrįstumu suabejojo Seimas, tačiau Vyriausybė vis dėlto nurodė darbus pradėti. Dabar jie čia verda visu smarkumu, pirmąją sąvartyno sekciją planuojama atidaryti ir atliekas į ją priimti kitų metų liepą.
Tačiau Kazokiškių kaimo bendruomenė nepasiduoda. "Įteikėme Seimui nutarimo nutraukti šią statybą projektą, ir netrukus parlamentarai jį svarstys", - pasakojo šiame kaime gyvenanti Stačiokienė.
Be to, kaimo bendruomenė dėl Vyriausybės nutarimo pastatyti prie Kazokiškių šiukšlyną iškėlė keletą bylų šalies teismuose, o svarbiausia - praėjusių metų vasario mėnesį pasiskundė Jungtinių Tautų Orhuso aplinkosaugos konvencijos priežiūros komitetui Ženevoje. Skundas buvo priimtas ir Lietuvos Vyriausybė, šiuo atveju - jos įgaliota Aplinkos ministerija turi iki rugsėjo 15 dienos pasiaiškinti Jungtinėms Tautoms dėl šios statybos teisėtumo.
"Kazokiškių kaimo žmonių nuomone, prieš jų valią statomas naujas Vilniaus regiono sąvartynas ne tik pažeidžia jų teises, bet ir smarkiai sužalos gamtos bei kultūros vertybes - juk šalia Kernavės rezervatas, Neries regioninis parkas.
Aplinkos ministerijos pagrindinis argumentas - esą Europos Sąjunga finansuoja šią sąvartyno statybą, todėl reikia tai ir daryti, antraip pinigai pražus. Tačiau mes Briuselyje išsiaiškinome, jog ES skyrė lėšų ne šiai konkrečiai statybai prie Kazokiškių, o Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo projektui, tad valdininkai žmones apgaudinėja", - kalbėjo advokatė Bilevičienė.
Europos Sąjungos centinėje būstinėje Briuselyje teisininkai buvo informuoti, jog Lietuva iki šių metų pabaigos gali ieškoti sąvartynui vietos kitur arba apskritai statyti ne sąvartyną, o atliekų deginimo įmonę, ir ES pažadėti pinigai neprapuls.
"Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategija rekomenduoja šios Sąjungos narėms atliekas ne gabenti į sąvartynus, o išrūšiuoti, tinkamas gamybai - perdirbti, netinkamas sudeginti ir kitaip utilizuoti. Taip jau daroma daugelyje Vakarų šalių, netgi Ukrainoje, tačiau Lietuvos valdininkai renkasi primityviausią, labiausiai gamtai ir žmonėms kenkiantį atliekų tvarkymo būdą", - kritikavo advokatė.
Aplinkos ministerijos pareigūnai tvirtina, esą deginti atliekas būtų brangiau negu vežti į sąvartynus, todėl gyventojų mokesčiai už atliekas būtų didesni. "Be to, vis tiek reikia pastatyti sąvartyną - kur dėsi pelenus?" - sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.
Tačiau Kazokiškių sąvartyno statybos priešininkai nesunkiai atremia ir šiuos argumentus - jų nuomone, pajamos iš deginant atliekas gaunamos energijos atliekų tvarkymo mokesčius ne padidintų, o dargi sumažintų.
Precedento neturinčioje byloje Kazokiškių kaimo bendruomenę ginanti advokatė Bilevičienė įsitikinusi, jog kaimas laimės. "Yra dar ir kitas kelias - kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą. Būtent šis teismas prieš pora metų patenkino analogišką vieno Graikijos kaimo bendruomenės protestą.
Graikai, kaip ir Kazokiškių žmonės, protestavo prieš sąvartyno statybą prie jų kaimo. Byla truko ilgai, net šešerius metus, tačiau buvo išspręsta vietos gyventojų naudai - Europos Sąjunga nurodė Graikijos vyriausybei sąvartyną uždaryti", - pasakojo teisininkė ir pranašavo mūsų valdininkams tokį pat sprendimą.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius ramus. "Mes dar negavome Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo nutraukti leidimą vežti atliekas prie Kazokiškių, tad mašinos kaip jas vežė, taip ir veš.
Be to, esame parengę kitą leidimą šiai veiklai- pagal kitus, naujus reikalavimus: suderinome jį su vietos žmonėmis, paskelbėme spaudoje", - pasakojo Masilevičius.
Pasak jo, uždaryti senąjį Kazokiškių sąvartyną nebūtų sunku, tačiau tada Elektrėnų savivvaldybei tektų gabenti atliekas į Kauną ar Kariotiškes, o tai būtų brangiau. "Kai bus pastatytas naujas sąvartynas, atliekos iš senojo iškart bus perkeltos į naują vietą, o senoji rekultivuota", - žadėjo Masilevičius.
Vilniaus aplinkosaugininkų vadovas sakė nebijąs ir skundų Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos institucijoms. "Viską darome pagal įstatymus", - tvirtino departamento direktorius.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 09 06
Ginčai dėl Kazokiškių sąvartyno supriešino ir politikus (4)
Nepaisant Kazokiškių ir Aliesninkų kaimų (Elektrėnų sav.) gyventojų protestų, vakar prie šių kaimų oficialiai atidarytas naujasis Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartynas. Neoficialiai jis veikia jau mėnesį – dar spalio pabaigoje į šį sąvartyną pradėjo važiuoti pirmosios šiukšlių mašinos.
Atidarymo ceremonijose paprastai netrūksta džiaugsmingų kalbų, tačiau šįkart jų nebuvo daug – iš įtemptų valdininkų veidų buvo matyti, jog jie jaučiasi nepatogiai. Galbūt todėl į tokio brangaus, kelias dešimtis milijonų litų kainavusio objekto atidarymą neatvyko nei šalies vadovai, nei aplinkos ministras Arūnas ir net nei Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis, kuris prieš tapdamas Vilniaus apskrities vadovu žėrė Kazokiškių gyventojams daug pažadų.
Nebuvo čia ir Elektrėnų savivaldybės vadovų, nors ankstesnis Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis buvo vienas didžiausių šios statybos iniciatorių. Simbolinę juostelę perkirpo ir sąvartyno “raktu” pasidžiaugė tik menko rango valstybės klerkai.
O kelios dešimtys vietos žmonių atsinešė karstą ir uždegė žvakes. “Laidojame Lietuvos demokratiją”, - paaiškino Kazokiškių iniciatyvinės grupės kovai prieš sąvartyną vadovė Virginija Ina Stačiokienė.
Vietos gyventojai nebuvo įleisti į sąvartyno teritoriją – jiems iškilmes teko stebėti būnant už tvoros. “Atrodo, tarsi jie mūsų žemėje būtų pastatę karinę gamyklą ir dabar bijo mūsų”, - ir piktinosi, ir šaipėsi iš valdininkų kaimų žmonės.
Sąvartyną pastačiusio UAB “Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras” (VRATC) vadovai bandė siūlyti vietos žmonėms raštus, kuriuose šis centras įsipareigoja gerinti jų gyvenimo sąlygas: nemokamai tvarkyti jų atliekas, nuvežti vaikus į mokyklą, tikrinti sveikatą poliklinikoje, tirti šulinių vandenį, prijungti jų sodybas prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų, pakeisti namų langus, suremontuoti gatves, nutiesti naujus šaligatvius ir t.t. Pasak VRATC direktoriaus Gintaro Čukausko, šiems ir kitiems darbams kasmet būtų skiriama apie 400 tūkst. litų.
Tačiau vietos žmonės atsisakė pasirašyti šias sutartis. “Mūsų neapgausite. Turi būti rimtas – Vyriausybės patvirtintas dokumentas apie kompensacijas mums, o ne kažkoks kažkokio UAB, kuris šiandien yra, o rytoj jo gali ir nelikti, raštelis”, - kalbėjo V.I.Stačiokienė.
Gyventojai pasakojo, jog Vilniaus apskrities ir Elektrėnų bei Vilniaus merai jiems yra raštu pažadėję tol nepradėti eksploatuoti Kazokiškių sąvartyno, kol nebus išmokėtos kompensacijos gyventojams dėl pablogėjusių jų gyvenimo sąlygų. Neseniai vietos žmonės tai savo laiške priminė šalies prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui, aplinkos ministrui, Vilniaus apskrities ir sostinės bei Elektrėnų vadovams, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Dideliu sąvartyno statytojų pažeidimu vietos žmonės vadina ir tai, jog į Kazokiškių sąvartyną dar nenutiestas aplinkelis. Dešimtys šiukšles gabenančių sunkvežimių kasdien dundės per Aliesninkų kaimą.
Vietos gyventojai ir daug šalies gamtosaugos bei kultūros specialistų jau nuo pat šios statybos pradžios peikė sumanymą atidaryti sąvartyną tokioje gražioje vietoje – Neries slėnių miškuose, Kernavės pašonėje. Visuomenės protestams kurį laiką pritarė šalies prezidentas Valdas Adamkus ir dalis Seimo narių. Tačiau tuometinio premjero Algirdo Brazausko vadovaujama vyriausybė atmetė visus protestus.
Vilniaus apskrities, miesto ir Aplinkos ministerijos vadovai tikina kitos išeities, kaip statyti sąvartyną prie Kazokiškių, neturėję. Padėtį komplikuoja ir tai, jog senasis – Trakų rajono Kariotiškių sąvartynas, kur dabar gabenamos buitinės atliekos iš Vilniaus, jau pripildytas ir šio rajono savivaldybė nusprendė jį uždaryti.
Alesninkų ir Kazokiškių bendruomenių prašymu šiuo metu bylą prieš Lietuvos vyriausybę dėl Kazokiškių sąvartyno statybos nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacija.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 03 19
Valdininkus Kazokiškėse pasitiko tarakonai (5)
Į Vilniaus regiono naująjį sąvartyną Kazokiškėse atliekų vežti dar negalima. Vakar šiame objekte posėdžiavusi valstybinė jo priėmimo komisija nesiryžo leisti jį eksploatuoti, nes pasirašyti objekto priėmimo aktą atsisakė Elektrėnų savivaldybės atstovas.
Alesninkų ir Kazokiškių kaimų, tarp kurių pastatytas naujasis sąvartynas, gyventojai džiaugiasi šia savo pergale ir svarsto, kad laimėti jiems galbūt padėjo tarakonai, kurių daugybė bėgiojo naujojo sąvartyno administracinio pastato sienomis bei po kiemą ir net kėsinosi kristi už valdininkų apykaklių.
Alesninkų ir Kazokiškių kaimų žmonės buvo susirinkę prie sąvartyno tvoros protestuoti prieš priėmimo komisijos darbą. Jie pavedė savo atstovams pateikti nuomonę raštu priėmimo komisijai, tačiau sąvartyno apsaugos darbuotojai atsisakė juos įleisti į teritoriją. Tik tada, kai vietos žmonės pagrasino skųstis, pagaliau buvo įleisti.
Kabinete, kur buvo susirinkusi priėmimo komisija, vietos žmonių laukė dar piktesni valdininkų veidai ir žodžiai. "Ko čia atėjote? Seniai žinome jūsų problemas - ketvirti metai apie jas kalbate", - užsipuolė atėjusius vietos žmones sąvartyno užsakovo, Vilniaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius Gintaras Čukauskas.
Keliolika minučių į pasitarimą pavėlavęs jo vadovas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys buvo dar arogantiškesnis. "Čia ne spaudos konferencija", - pareiškė jis susirinkusiems žurnalistams bei vietos žmonėms ir parodė kabineto duris.
"Kodėl čia įleidote pašalinius?" - tardė apsaugos darbuotojus Vilniaus apskrities administracijos klerkas. Vietos žmonių atstovams priminus, jog jie vis dėlto turi teisę žinoti, kas daroma jų teritorijoje, buvo leista palikti protesto laišką ir kitus dokumentus.
Išėjusi iš sąvartyno administracinio pastato iniciatyvinės grupės pirmininkė Virginija Ina Stačiokienė ėmė ieškoti širdies lašų. "Dar šitaip nėra buvę - mūsų teritorijoje be mūsų leidimo pastatė sąvartyną ir dabar net kalbėtis su mumis nenori", - stebėjosi pagyvenusi moteris.
Priėmimo komisijai vietos bendruomenių vadovai priminė, jog renkant vietą šiam sąvartynui ir jį statant buvo pažeistos vietos gyventojų teisės ir interesai, padaryta daug esminių teisės pažeidimų. Nusprendusios, kad Lietuvos valdžios įstaigos padėti jiems atsisako, vietos bendruomenės kreipėsi į tarptautines institucijas. Bendruomenių prašymu bylą prieš Lietuvos Vyriausybę dabar nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacijos aplinkosaugos priežiūros komisija.
Vienas didžiausių pastarojo meto trūkumų, dėl kurio, vietos žmonių nuomone, negalima leisti eksploatuoti naujojo sąvartyno - ligi šiol į jį nenutiestas apvažiavimo kelias, nors tai numatyta projekte. "Žadėjote, jog čia bus 2,5 kilometro ilgio ir 7 metrų pločio asfaltuotas kelias. Kur jis? Kur dingo jam tiesti skirti pinigai? Jūs juos iššvaistėte ar įsidėjote į kišenę? Paprašysime, kad tuo pasidomėtų Specialiųjų tyrimų tarnyba", - negailėjo tiesių žodžių komisijai V.I.Stačiokienė.
Vietos žmonės taip pat skundėsi, jog dabar jie ir jų vaikai vaikščioti bei važinėti į Vievį priversti pro sąvartyną. Sunkiasvorė technika statant sąvartyną važinėja per Alesninkų ir Kazokiškių kaimus.
"Buvome parinkę vietą naujam keliui, tačiau Alesninkų gyventojams užprotestavus teko ieškoti kitos vietos. Todėl ir suvėlinome. Dabar tenka tartis su kitų sklypų savininkais, kad sutiktų parduoti žemę keliui tiesti", - teisinosi Vilniaus regioninio atliekų tvarkymo centro vadovas G.Čukauskas.
Jo pavaduotojas plėtrai Jurijus Valiūnas mūsų laikraštį informavo, jog Kazokiškių sąvartynui statyti išleista jau 17 mln. litų iš 27 mln. tam skirtų lėšų. "Vienas pirmosios sąvartyno sekcijos sektorius jau visiškai įrengtas - šiukšliavežės gali atvažiuoti čia nors ir rytoj. Iki lapkričio įrengsime visą sekciją", - pasakojo J.Valiūnas.
Komisijos darbe dalyvavęs Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius tvirtino, jog parenkant vietą sąvartynui bei jį projektuojant ir statant europiniai reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl Aplinkos ministerija tarptautinių teismų nebijo.
Paklaustas, gal vertėjo ieškoti modernesnių būdų - atliekas perdirbti ar bent deginti panaudojant jų energiją namams šildyti ar elektrai gaminti, o ne statyti joms sąvartyną, be to, parinkti jam tinkamesnę vietą, R.Masilevičius sakė, jog šiuos klausimus reikėjo svarstyti gerokai anksčiau - kai buvo pradėtas poveikio aplinkai vertinimo procesas. Dabar gilintis į šiuos dalykus esą vėlu.
"Neturime alternatyvos. Europos Sąjunga reikalauja uždaryti senuosius neekologiškus sąvartynus, kurių Vilniaus regione yra net 120. Vadinasi, nebūtų kur dėti atliekų. O naujasis Kazokiškių sąvartynas tikrai modernus ir gamtai nekenks", - tikino Vilniaus regiono aplinkosaugos vadovas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 08 25
Šiukšliavežius sustabdė žmonės (6)
Vakar į naująjį Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyną Kazokiškėse (Elektrėnų sav.) pajudėjo pirmosios šiukšliavežės. Tačiau kelią joms prie Alesninkų kaimo pastojo pasipiktinę vietos gyventojai. Šiukšliavežių vairuotojai nesiryžo važiuoti per žmonių apsiaustį.
"Nebijokim, čia ne rusų tankai - per mus nevažiuos", - drąsino piketuotojus iniciatyvinės grupės vadovė Virginija Ina Stačiokienė. Pasiskirstę į grupes po keletą žmonių, jie budėjo tol, kol šiukšlių mašinos apsisuko ir nugabeno savo krovinį į Kariotiškių sąvartyną Trakų rajone.
Šios mašinos buvo "vietinės" - atvežė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje susikaupusias šiukšles, tačiau vietos gyventojai perprato valdininkų gudrybę. "Jei praleisim vietines mašinas, tai kitą dieną atvažiuos ir iš Vilniaus", - kalbėjo piketuotojai.
Jie piktinosi, jog atliekas pradėta vežti, nors dar net nesuprojektuotas aplinkelio į sąvartyną kelias. Šimtai sunkiasvorių sunkvežimių šiukšles gabens Alesninkų miestelio gatvėmis. Kai kurie namai yra taip arti kelio, jog sunkiai jame telpančioms didžiulėms mašinoms tenka važiuoti kone per gyventojų kiemus.
"Dar užpernai tuometiniai Vilniaus ir Elektrėnų merai ir Vilniaus apskrities viršininkas žodžiu ir raštu pažadėjo, jog Kazokiškių sąvartynas nebus pradėtas statyti tol, kol nebus išspręsta gyventojų iškėlimo ir turto kompensavimo problema, tačiau visi tai pamiršo", - skundžiasi šalies prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui, aplinkos ministrui, Vilniaus apskrities ir sostinės bei Elektrėnų vadovams adresuotame laiške Alesninkų ir Kazokiškių kaimų gyventojai.
Jie rašo nusivylę prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo abejingumu. "Tik Seimas išklausė mūsų skundus, tačiau nei Vyriausybei, nei Aplinkos ministerijai, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijai Seimo valia nėra kliūtis.
Valdininkai nenori matyti, kad Kazokiškių sąvartyne nėra privažiavimo kelių, kad gyventojų sodybos nuo jo tik už puskilometrio, kad teršalai sudergs mūsų vandenį, žemę, orą ir gamtos, istorijos bei kultūros turtus", - rašo laiške šalies vadovams protestuotojai ir reikalauja neeksploatuoti sąvartyno tol, kol nebus įrengtas aplinkelis ir neišmokėtos kompensacijos vietos žmonėms.
"Mes jau seniai norėjome tiesti tą aplinkelį, tačiau Alesninkų gyventojai užprotestavo", - tvirtinopas piketuotojus atvykę Vilniaus regioninio atliekų tvarkymo centro, kuriam patikėta statyti ir eksploatuoti naująjį sąvartyną, direktorius G.Čukauskas ir Elektrėnų savivaldybės vicemeras Algis Adomaitis.
Tačiau Alesninkų žmonės paneigė šiuos žodžius. "Niekas su mumis dėl aplinkelio ligi šiol ne tik nesitarė, bet ir nerado laiko pasikalbėti", - sakė V.I.Stačiokienė.
Šiuo metu Alesninkų ir Kazokiškių bendruomenių prašymu bylą prieš Lietuvos vyriausybę dėl Kazokiškių sąvartyno statybos nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacija.
Prie protestuotojų prisijungusi Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė piktinosi: „Nuo 2002 m. vyksta ginčai ir teismai, kuriuose kartu su Kazokiškių bendruomene stengiamės įrodyti akivaizdžią tiesą: šiam monstrui šventose Kernavės apylinkėse ne vieta. Tikiuosi, kad neliksime palikti likimo valiai kovoje su valdininkų savivale, nes artimiausiu metu Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos priežiūros komitetas priims sprendimą dėl Kazokiškių sąvartyno".
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 10 23
Į sąvartyno atidarymą - su karstu (7)
Nepaisant Kazokiškių ir Aliesninkų kaimų (Elektrėnų sav.) gyventojų protestų, vakar prie šių kaimų oficialiai atidarytas naujasis Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartynas. Neoficialiai jis veikia jau mėnesį - dar spalio pabaigoje į šį sąvartyną pradėjo važiuoti pirmosios šiukšlių mašinos.
Atidarymo ceremonijose paprastai netrūksta džiaugsmingų kalbų, tačiau šįkart jų nebuvo daug - iš įtemptų valdininkų veidų buvo matyti, jog jie jaučiasi nepatogiai. Galbūt todėl į tokio brangaus, kelias dešimtis milijonų litų kainavusio objekto atidarymą neatvyko nei šalies vadovai, nei aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Nebuvo čia nei Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio, kuris prieš tapdamas Vilniaus apskrities vadovu žėrė Kazokiškių gyventojams daug pažadų, nei Elektrėnų savivaldybės vadovų, nors ankstesnis Elektrėnų meras buvo vienas didžiausių šios statybos iniciatorių. Saugomi policijos, simbolinę juostelę perkirpo ir sąvartyno "raktu" pasidžiaugė nedidelio rango valstybės klerkai.
O kelios dešimtys vietos žmonių atsinešė karstą ir uždegė žvakes. "Laidojame Lietuvos demokratiją", - paaiškino Kazokiškių kaimo iniciatyvinės grupės kovai prieš sąvartyną vadovė Virginija Ina Stačiokienė.
Vietos gyventojai nebuvo įleisti į sąvartyno teritoriją - jiems iškilmes teko stebėti būnant už tvoros. "Atrodo, tarsi jie mūsų žemėje būtų pastatę karinę gamyklą ir dabar bijo mūsų", - ir piktinosi, ir šaipėsi iš valdininkų kaimų žmonės.
Sąvartyno užsakovės UAB "Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras" (VRATC) vadovai bandė siūlyti vietos žmonėms raštus, kuriuose šis centras įsipareigoja gerinti jų gyvenimo sąlygas: nemokamai tvarkyti atliekas, nuvežti vaikus į mokyklą, tikrinti sveikatą poliklinikoje, tirti šulinių vandenį, prijungti sodybas prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų, pakeisti namų langus, suremontuoti gatves, nutiesti naujus šaligatvius ir t.t. Pasak VRATC direktoriaus Gintaro Čukausko, šiems ir kitiems darbams kasmet būtų skiriama apie 400 tūkst. litų.
Tačiau vietos žmonės atsisakė pasirašyti šias sutartis. "Mūsų neapgausite. Turi būti rimtas - Vyriausybės patvirtintas dokumentas apie kompensacijas mums, o ne kažkoks kažkokio UAB, kuris šiandien yra, o rytoj jo gali ir nelikti, raštelis", - kalbėjo V.I.Stačiokienė.
Gyventojai sakė, jog Vilniaus apskrities ir Elektrėnų bei Vilniaus merai jiems yra raštu pažadėję tol nepradėti eksploatuoti Kazokiškių sąvartyno, kol nebus išmokėtos kompensacijos gyventojams dėl pablogėjusių jų gyvenimo sąlygų. Neseniai vietos žmonės tai savo laiške priminė šalies prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui, aplinkos ministrui, Vilniaus apskrities ir sostinės bei Elektrėnų vadovams, tačiau atsakymo nesulaukė.
Dideliu sąvartyno statytojų pažeidimu vietos žmonės vadina ir tai, jog į Kazokiškių sąvartyną dar nenutiestas aplinkelis. Dešimtys šiukšles gabenančių sunkvežimių kasdien dundės per Aliesninkų kaimą.
Vietos gyventojai ir daug šalies gamtosaugos bei kultūros specialistų jau nuo pat šios statybos pradžios peikė sumanymą atidaryti sąvartyną tokioje gražioje vietoje - Neries slėnių miškuose, Kernavės pašonėje. Visuomenės protestams kurį laiką pritarė šalies prezidentas Valdas Adamkus ir dalis Seimo narių. Tačiau tuometinio premjero Algirdo Brazausko vadovaujama vyriausybė atmetė visus protestus.
Vilniaus apskrities, miesto ir Aplinkos ministerijos vadovai tikina kitos išeities, kaip statyti sąvartyną prie Kazokiškių, neturėję. Padėtį komplikuoja ir tai, jog senasis - Trakų rajono Kariotiškių sąvartynas, kur dabar gabenamos buitinės atliekos iš Vilniaus, jau pripildytas ir šio rajono savivaldybė nusprendė jį uždaryti.
Alesninkų ir Kazokiškių bendruomenių teikimu jų iškeltą bylą prieš Lietuvos vyriausybę dėl Kazokiškių sąvartyno statybos nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacija.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 11 24
Kazokiškės vėl rengiasi šiukšlių karui (8)
Dvokas ir šiukšlės gatvėse. Taip šalies sostinė atrodys jau netrukus, jeigu bus uždarytas sąvartynas prie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo, kur jau 4 metus vežamos buitinės atliekos iš viso Vilniaus regiono. Šio kaimo gyventojai jau rengiasi užblokuoti kelią į sąvartyną riedančioms šiukšliavežėms.
Komunalinės atliekos į Kazokiškes vežamos neteisėtai. Taip dar 2010 m. spalio 18 d. nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), patenkinęs Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir netoli sąvartyno gyvenančio Gedimino Gruodžio apeliacinį skundą. Teismas panaikino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) leidimą eksploatuoti Vilniaus regioninį atliekų sąvartyną.
Sprendimo vykdymą LVAT atidėjo vieneriems metams, kad užtektų laiko ištaisyti jo nurodytas klaidas ir tvarkyti atliekas nepažeidžiant teisės aktų bei vietos žmonių teisių.
Teismo duotas pasitaisyti laikas jau beveik baigiasi, Kazokiškių ir aplinkinių kaimų gyventojai rengiasi nuo spalio 18 dienos užblokuoti kelią į sąvartyną. Tačiau, pasak Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, Aplinkos ministerija nieko nepadarė, jog į Kazokiškių sąvartyną nebūtų vežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos.
Tad iš vienos pusės – vietos gyventojų skundai bei protestai dėl neteisėto šiukšlyno jų pašonėje, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse, o iš kitos pusės – uždarius šį sąvartyną, nebus kur dėti šalies sostinėje ir aplinkiniuose rajonuose atliekų. Ką daryti?
Praėjusią savaitę ši problema buvo apsvarstyta Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Po jo šio komiteto vadovas J.Šimėnas kreipėsi į Vyriausybę ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, prašydamas įvertinti susidariusią padėtį ir spręsti klausimą dėl asmeninės pareigūnų atsakomybės.
„Steigiant Vilniaus apskrities regioninį buitinių atliekų sąvartyną Kazokiškių kaime buvo deklaruojama, jog tai bus šiuolaikiškas sąvartynas, kuriame bus deponuojamos tik netinkamos perdirbimui rūšiuotos komunalinės atliekos. Tačiau per laikotarpį nuo sąvartyno pradžios mišriomis komunalinėmis atliekomis buvo užpildyta beveik visa sąvartyno teritorija“, - primena laiške Vyriausybei ir ministrui G.Kazlauskui parlamentaras J.Šimėnas.
J.Šimėno nuomone, ši situacija susidarė todėl, kad prieš keletą metų Aplinkos ministerija nusprendė sukoncentruoti atliekų tvarkymą regionuose. Parlamentaro nuomone, tai buvo didelė klaida. Ligi tol atliekomis rūpinosi kiekviena savivaldybė savo teritorijoje: šiukšlės buvo rūšiuojamos, tos, kurių nebuvo galima perdirbti, išvežamos į savivaldybių įsteigtus sąvartynus.
„Aplinkos ministerija šią tvarką sugriovė ir pradėjo globalizaciją – vietoje mažų sąvartynų, kurie nedaug kainavo, įsteigė keliolika milžiniškų regioninių sąvartynų su didžiulėmis juos lydinčiomis problemomis. Šie sąvartynai ne atpigino, kaip žadėta, o ženkliai pabrangino atliekų tvarkymą, todėl organizacijoms, žmonėms gerokai padidėjo mokesčiai.
Be to, atliekos tik surenkamos ir išvežamos į tuos sąvartynus, tačiau nesirūpinama, kad jų nesusidarytų, jos nerūšiuojamos, nepanaudojamos ir neperdirbamos“, - vardija valstybinės aplinkosaugos klaidas J.Šimėnas.
Europos Tarybos patvirtintoje atliekų direktyvoje nurodyti toks atliekų tvarkymo eiliškumas: jų susidarymo prevencija, surinkimas, rūšiavimas, panaudojimas, perdirbimas, pakartotinis panaudojimas to, kas liko ir tik kai jau nebeįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti – to likusio mažo kiekio išgabenimas į sąvartyną.
„Tuo tarpu Lietuvoje šios direktyvos nesilaikoma, kitaip tariant, namas pradėtas statyti ne nuo pamatų, o nuo stogo: rūšiavimo beveik nėra – rūšiuojama tik 8 proc. atliekų, pakartotiniam naudojimui surenkama irgi maža dalis (praktiškai tik alaus buteliai), perdirbimo irgi beveik nėra. Pramonės pajėgumų tam pakaktų, tačiau vietinė žaliava nesurenkama, perdirbėjams tenka jos gabentis iš užsienio. Beveik netvarkomos ir organinės, vadinamosios bioskaidžios, atliekos.
O lėšų šiems darbams netrūko: per pastaruosius penkerius metus sąvartynams įrengti ir atliekų surinkimo technologijoms įgyvendinti buvo skirta beveik 0,5 milijardai litų iš europinių fondų ir biudžeto. Vėliau dar tiek pat skirta atliėkų rūšiavimo ir naudojimo įrenginiams. Taigi – milijardas litų, tačiau europinė direktyva neįgyvendinama ir Lietuvai gresia Briuselio sankcijos, o svarbiausia - netrukus Vilniui vėl nebus kur dėti atliekų“, - sako J.Šimėnas.
Dėl šių problemų jis kaltina aplinkos viceministrą Aleksandrą Spruogį ir VRAAD direktorių Rolandą Masilevičių. „A.Spruogis už atliekų tvarkymą atsakingas jau 15 metų. Tai jo veiklos dėka susiklostė tokia padėtis šalyje. Jeigu aplinkos ministras nepareikalaus atsistatydinti A.Spruogio ir R.Masilevičiaus, inicijuosime parlamentinį tyrimą, po kurio asmeninės atsakomybės gali būti pareikalauta iš paties ministro“, - dėsto J.Šimėnas.
Šios griežtos pozicijos pareikalauti asmeninės AM valdininkų atsakomybės Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje nepalaikė Prisikėlimo partijos, kuriai priklauso aplinkos ministras G.Kazlauskas, į Seimą deleguoti šio komiteto nariai Vincas Babilius ir Andrius Burba, todėl J. Šimėnas nusprendė pasirašyti laišką Vyriausybei ir aplinkos ministrui vienas.
Teisybės vardan reikia pasakyti, jog AM valdininkai vis dėlto nesėdi rankas sudėję, kol ateis lemtingoji diena, kai Kazokiškių sąvartynas turės būti galutinai uždarytas. Jie darbuojasi – tačiau ne tam, kad nerūšiuotų atliekų neliktų, o tam, kad, pasinaudoję teisinėmis ir neteisinėmis vingrybėmis, išduotų naują leidimą eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną.
Nei G.Kazlauskas, nei A.Spruogis ir net nei R.Masilevičius nesurado laiko atvykti į Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdį, tačiau jame dalyvavę žemesnio rango AM tarnautojai atskleidė, jog VRAAD jau parengė minėtojo naujo leidimo projektą ir visuomenė iki rugsėjo 23 dienos turi teisę su juo susipažinti bei pateikti savo pastabas. AM valdininkai neabejoja, jog iki spalio 18 dienos leidimą išduoti spės ir nerūšiuotos atliekos į Kazokiškes bus vežamos kaip ir ligi šiol.
Kaip jiems tai pavyks padaryti? Juk LVAT nurodė, jog tam, kad būtų išduotas leidimas eksploatuoti sąvartyną, būtina įvertinti poveikį aplinkai (PAV), kaip tai nurodyta Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme?
Tačiau neveltui sakoma, kad įstatymas ne stulpas: negali perlipti – apeik. Gudrų būdą minėtam įstatymui ir teismo sprendimui apeiti paaiškino pats A.Spruogis. Pasak jo, VRAAD priėmė atrankos išvadą, kad Kazokiškių sąvartyno eksploatavimui PAV neprivalomas.
„Aš pakraupusi. Tai ką veikia Aplinkos ministerija – tik ieško landų įstatymams apeiti? Kam priėmėme Poveikio aplinkai įstatymą, jei dabar sąvartyną eksploatuoti PAV nereikia? Parodykit man dar didesnės taršos objektą, negu sąvartynas. Juk ten gyvena žmonės!“ - piktinosi Seimo narė Aurelija Stancikienė.
Kazokiškių bendruomenės teises ginanti advokatė Ramunė Dulevičienė atkreipė dėmesį, jog A.Spruogio minėtoje atrankos išvadoje kalbama apie Kazokiškių sąvartyno modernizavimą, o ne apie jo eksploatavimą, todėl aplinkos sergėtojų aiškinimas, neva PAV nereikia, yra neteisingas. „Ministerija klaidina Seimą ir visuomenę“, - sakė R.Dulevičienė.
Be to, reikalavimas atlikti PAV prieš eksploatuojant sąvartynus yra įrašytas ir leidimų (TIPK) išdavimo taisyklėse, kurias patvirtino aplinkos ministras.
Seimo aplinkos apsaugos komitetui buvo pateiktas sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio raštas, kuriame informuojama, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) du kartus nederino VRAAD pateikto naujojo leidimo eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną.
Tačiau AM pareigūnai tvirtina, kad leidimo projektas suderintas, tai padaręs VVSC direktoriaus pavaduotojas Vytautas Andriuška. „Tai kaip yra iš tiesų? - stebėjosi J. Šimėnas. - Negi sveikatos viceministras nežino, ką už jo akių daro jo pavaldiniai? Ir kodėl kreiptasi ne į centro vadovą, o į jo pavaduotoją?“
Dėl Kazokiškių sąvartyno vietos bendruomenė protestuoja jau bene dešimt metų - nuo pat tada, kai jis buvo projektuojamas, o vėliau, nepaisant žmonių piketų ir daugybės teisės aktų bei paveldosaugos reikalavimų, pastatytas ir atidarytas. Pasak R.Dulevičienės, 2001 metais atliktas šio tada būsimo objekto PAV jau buvo pasenęs ir nebegaliojo atidarant sąvartyną 2007 metais, todėl leidimas jį naudoti neturėjo būti išduotas. Tai ir akcentavo teismas.
„Tačiau ligi pat šių dienų vis dar neįvertintas to sąvartyno poveikis vietos žmonių sveikatai, nesilaikoma nustatytų 500 metrų sanitarinių zonų, tad Kazokiškių, Alesninkų ir kitų kaimų žmonės gyvena kaip ir sąvartyne. Kazokiškių benduomenė ne kartą kreipėsi į šalies Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę, aplinkos ministrą ir kitus aukštus valstybės pareigūnus, tačiau eilinių žmonių nuomonė Lietuvoje yra absoliučiai ignoruojama, su jais nesiskaitoma“, - sako R.Dulevičienė.
Pasak J.Šimėno, AM mėgsta atsakomybę dėl Kazokiškių sąvartyno ir apskritai dėl atliekų tvarkymo suversti savivaldybėms, mat jos parengtuose įstatymuose nurodoma, jog už atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės.
„Tačiau ne kas kitas, o pati AM inicijavo regioninių atliekų centrų (RATC) steigimą ir jiems, o ne savivaldybėms, perveda europines ir biudžeto lėšas atliekoms tvarkyti. Kai klausiame AM, kodėl blogai tvarkomos atliekos, ji rodo į savivaldybes, esą jos atsakingos ir valdo RATC, bet savivaldybės tvirtina neturinčios nei pinigų, nei svertų tuos centrus suvaldyti“, - dėstė parlamentaras.
Jo nuomone, reiktų ištirti, kam ir kaip šie centrai iš tiesų naudoja gautas atliekoms tvarkyti lėšas lėšas. „Jei lėšų būtų skirta ne centrams, o savivaldybėms, gal atliekos būtų tvarkomos geriau. Tai įrodo Anykščių, Panevėžio ir kai kurių kitų savivaldybių pavyzdžiai – jos atsisakė AM padiktuotos regioninės atliekų tvarkymo sistemos ir pačios pasistatė bei eksploatuoja atliekų rūšiavimo linijas“, - pasakoja J.Šimėnas.
Vieną tokių Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai neseniai apžiūrėjo Anykščiuose. Šio rajono meras Sigutis Obelevičius džiaugėsi, jog per keletą mėnesių, kuriuos veikia ši linija, joje išrūšiuota ir antriniam naudojimui sugrąžinta jau daug tonų komunalinių atliekų. „Todėl į Utenos regioninį sąvartyną išvežame jau gerokai mažiau atliekų negu anksčiau. Jo šeimininkai pyksta ir jau grasina padidinti mums mokestį“, - sakė S.Obelevičius.
Tuo tarpu Vilniuje einama kitu keliu: neseniai pranešta apie ketinimus statyti prie trečiosios šiluminės elektrinės Gariūnuose atliekų perdirbimo įmonę, kurioje iš nerūšiuotų atliekų būtų gaminama šilumos bei elektros energija. Teigiama, jog tuomet Kazokiškių problema pagaliau bus išspręsta.
„Vietos žmonės priešinsis ir šiam projektui. Praeis ne vieneri metai, kol atliekų aikštelė čia bus įrengta. Nematau kitos išeities, kaip skubiai decentralizuoti ydingą AM sukurtą regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir sukurti kitą, kur pagrindinis vaidmuo bei lėšos atliekoms tvarkyti iš tikrųjų, o ne tik teoriškai, tektų savivaldybėms.
Be to, reikia pakeisti atliekų tvarkymo principus taip, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama atliekoms išvengti ir joms rūšiuoti bei perdirbti, o ne tik gabenti į sąvartynus, kaip tai daroma dabar“, - sako J.Šimėnas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 09 26
Teismas uždraudė vežti šiukšles į Kazokiškes (9)
Teismas, kuriam pasiskundė Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo bendruomenė, panaikino aplinkos sergėtojų leidimą gabenti komunalines atliekas į sąvartyną prie šio kaimo. Aplinkos ministerijos ir Vilniaus savivaldybės valdininkai sutrikę – kur reikės dėti atliekas?
Šiomis dienomis Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė negaliojančiu Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) išduotą leidimą vežti komunalines atliekas į Kazokiškių sąvartyną ir nurodė, jog prieš išduodant šį leidimą turėjo būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Pažeidimui ištaisyti suteiktas 9 mėnesių terminas. Jei tai nebus padaryta, šį didžiausią Lietuvoje sąvartyną gali tekti uždaryti, kaip to jau 10 metų reikalauja Kazokiškių ir aplinkinių kaimų žmonės.
Buitinių, arba vadinamųjų komunalinių, atliekų našta pučiasi kaip ant mielių. 2011 metais šalyje susidarė apie 1,5 mln. tonų komunalinių atliekų, o 2000 metais jų buvo milijonas. 2000 m. 1 gyventojui buvo priskaičiuojama apie 360 kg komunalinių atliekų, 2010 metais – daugiau kaip 400 kg. O perdirbta buvo 2010 metais tik apie 11 proc.
Šią problemą komplikuoja tai, jog daugiau kaip pusę komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios atliekos (anksčiau jos buvo vadinamos organinėmis). Jų daug, jos dvokia ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, jas nėra paprasta perdirbti. Štai kodėl ES Sąvartynų direktyvoje nurodoma šias atliekas tvarkyti atskirai ir skirti tam itin daug dėmesio.
2007 metais mūsų Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, parengtame pagal minėtos ES direktyvos reikalavimus, numatyta, kad į sąvartynus vežamos komunalinės bioskaidžios atliekos sudarytų: iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų kiekio; iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų kiekio; iki 2020 metų – ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų kiekio.
O praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje raginama netolimoje ateityje sąvartynus uždrausti. „Vertingos medžiagos turi būti perdirbamos, o ne išmetamos į sąvartynus ar deginamos“, - rašoma rezoliucijoje. EP paragino Europos Komisiją iki 2014 m. pabaigos pateikti teisės akto projektą, kuris uždraustų po 2020 metų ES vežti atliekas į sąvartynus, taip pat būtų draudžiama deginti tas atliekas, kurias galima perdirbti ar kompostuoti. Pasiūlyta numatyti didesnius mokesčius už išteklių švaistymą ir ryžtingesnę atliekų perdirbimo politiką.
Vilniuje įkurtos UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai“ direktorius Alfonsas Brazas tvirtina žinąs, kaip įveikti šiukšlių problemą ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Kilęs iš pamario krašto ir fiziko diplomą turįs A.Brazas 10 metų dirbo Puslaidininkių fizikos institute, o paskui metėsi į politiką - papūtus Atgimimo vėjams buvo Mokslų akademijos Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio koordinatorius ir Socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatorius, Vilniaus savivaldybės tarybos narys. Po to susidomėjo atliekų tvarkymu ir nuo 2003 metų vadovauja UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai“.
A.Brazas mūsų laikraščiui pastebėjo, jog Valstybinio strateginiame atliekų tvarkymo plano užduotis – nuo 2010 metų vežti į sąvartynus tik 75 proc. 2000 m. šalinto bioskaidžių atliekų kiekio - neįvykdyta: šių atliekų į sąvartynus ligi šiol vežama gerokai daugiau.
„Užduotys nustatytos, bet jų įgyvendinimas įstrigęs. Laukiama stebuklo – kol už ES fondų lėšas bus pastatytos bioskaidžių atliekų mechaninio biologinio apdirbimo gamyklos (MBA). Tačiau šios gamyklos nėra panacėja. Perdirbti atliekas jose bus brangu, maždaug 150 litų už toną. O ir planuoti šias gamyklas vėluojama“, - sakė A.Brazas.
Jo nuomone, Lietuvoje apskritai neskubama panaudoti bioskaidžių atliekų tvarkymui skirtas ES fondų lėšas. „Buvęs aplinkos ministras Artūras Paulauskas tiesiog „pavogė“ ištisus 2008 metus – tais metais šiais klausimais nebuvo nieko daroma. Dabartinis ministras Gediminas Kazlauskas taip pat įsigudrino „pradanginti“ metus – nuo 2009 m. pavasario iki 2010 m pavasario. Tik 2010 m. kovą imta forsuoti bioskaidžių atliekų tvarkymo galimybių studijas ir tų metų pabaigoje šalies prezidentei raportuota, esą tos studijos jau parengtos.
Tai kodėl jau pusantrų metų nevyksta MBA gamyklų projektavimo ir statybos konkursai? Ogi todėl, kad tos galimybių studijos yra brokas, kurių pagrindu normalūs konkursai neįmanomi“, - kritikavo pašnekovas.
Jis abejojo, ar tie MBA gamyklų projektavimo ir statybos konkursai artimiausiu metu įvyks. „Kad jie paskelbiami - dar nieko nereiškia. Pirkimo dokumentuose pilna klaidų. Be to, MBA gamykloms statyti (išskyrus Klaipėdos ir Šiaulių atvejus) numatyta per mažai lėšų“, - kalbėjo atliekų tvarkymo specialistas ir priminė, jog pagal europinę direktyvą jau nuo kitų metų sąvartynuose galės būti šalinama tik 50 proc. 2000 metais šalinto bioskaidžių atliekų kiekio, tačiau 2013 metais MBA gamyklų dar nebus.
Šiuo metu renkamos ir kompostuojamos tik žaliosios atliekos iš viešųjų teritorijų, tačiau tik dalis jų ir tik didesniuose šalies miestuose. Tam reikalui regionuose, rajonų savivaldybėse įrengta kompostavimo aikštelių. Kai kur bandoma žaliąsias atliekas rinkti ir iš individualių namų valdų miestuose. Tikimasi ilgainiui kompostuoti per metus apie 100 tūkst. tonų bioskaidžių žaliųjų atliekų.
Tačiau, pasak A.Brazo, didžioji bioskaidžių atliekų dalis – daugiausia maisto/virtuvės atliekos bei dalis popieriaus/kartono atliekų - toliau pateks į sąvartynus, o ateityje – į MBA gamyklas.
„Didžiausia klaida Lietuvos bioskaidžių atliekų tvarkymo strategijoje ir yra tai, kad nenumatoma atskirai rinkti maisto/virtuvės atliekų iš daugiabučių namų miestuose ir šias atliekas apdoroti anaerobiškai (išgaunant biodujas) arba iš šių atliekų gaminti aukštos kokybės kompostą. ES direktyvos skatina atskirai rinkti šias atliekas, o Lietuvoje to nedaroma“, - piktinosi A.Brazas.
Jo duomenimis, miestų daugiabučiuose namuose maisto/virtuvės atliekų per metus susidaro 175 - 200 tūkst. tonų. „Įmanoma atskirai surinkti iš pradžių bent trečdalį, o ateityje net pusę šio kiekio. Klaidingai manoma, kad iš šių atliekų MBA gamyklose bus pagamintas kokybiškas produktas. Kokybišką kompostą galima pagaminti tik iš atskirai surinktų bioskaidžių atliekų.
O MBA gamyklose iš tokių atliekų pagamintą stabilatą panaudoti bus problematiška - teks jį gabenti į sąvartyną ar džiovinti ir deginti, nors tai bus žemo kaloringumo ir drėgnas kuras“, - aiškino A.Brazas.
Be to, kol kas tiesiai į sąvartyną gabenama ir didžioji dalis maisto/virtuvės atliekų iš visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonių. „Šių atliekų - šalutinių gyvūninių produktų – per metus susidaro virš 50 tūkst. tonų, o gal ir daugiau, nes privalomos jų apskaitos realiai nėra. Ateityje numatoma jas kartu su kitomis bioskaidžiomis atliekomis vežti į MBA gamyklas, o ne surinkti atskirai, nors tai daryti įpareigoja ES reglamentai“, - sakė A.Brazas.
Jo nuomone, bioskaidžių atliekų srautai į sąvartynus sumažėtų nurodžius surinkti jas iš daugiabučių namų miestuose ir perdirbti - išgauti biodujas ar kompostuoti. Šiuo kompostu galima būtų tręšti dirvas.
„Be to, būtina – taip buvo padaryta Airijoje – rinkti atskirai bei apdoroti visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonių maisto/virtuvės atliekas“, - sakė A.Brazas. Pašnekovas skundėsi jau beveik 4 metai negalįs įtikinti valdininkų šiais savo argumentais.
„Dabartinė padėtis – tai nuolatinis, sisteminis ES reglamentuose nustatytų reikalavimų pažeidinėjimas. Iki šiol net tarpusavyje neišsiaiškinama, kas turėtų užtikrinti tų reikalavimų vykdymą - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), AM ir jos regionų departamentai ar savivaldybės, kokios konkrečios kiekvienos institucijos funkcijos.
Pavyzdys, kaip galima atliekas sutvarkyti, - Airija. Joje buvusi panaši į Lietuvą netvarka buvo įveikta per 4 metus“, - pasakojo A.Brazas..
Tačiau teisės aktų, kurie reglamentuoja atliekų tvarkymą, priėmimas ar galiojančių tobulinimas stringa. „Dažniausiai taip yra dėl merkantilinių verslo interesų. Esama netvarka, korupcija kartais naudinga dabar veikiančioms įmonėms ir net valstybinėms įstaigoms, pavyzdžiui, VMVT. O politikai neretai pasiduoda įvairių verslo grupių įtakai. Dalis Seimo narių pernelyg pasitiki savo visa ko išmanymu ir per mažai pasitiki AM.
AM neretai nerodo iniciatyvos - laukia, jog tai padarys kitos ministerijos. Antai viliamasi, kad pavojingas atliekas sutvarkys Ūkio ministerija, medicinines atliekas - Sveikatos apsaugos ministerija, žemės ūkio atliekas - Žemės ūkio ministerija, maisto/virtuvės atliekas - VMVT“, - vardijo pašnekovas..
Jo nuomone, 2007- 2013 m. finansavimo laikotarpiui gautas ES paramos lėšas reikėjo skirti atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo (biodujų išgavimo) ir jų kompostavimo sistemoms įdiegti, o ne MBA gamykloms statyti.
„MBA gamyklos galėjo būti statomos už 2014 – 2020 m. finansavimo laikotarpio lėšas, kai bus pastatytos ir kuru iš atliekų kūrenamos kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune. Taigi padaryta didelė stateginė klaida, kurios ištaisyti praktiškai nebeįmanoma. O maisto ir virtuvės atliekas atskirai surinkti vis tiek reikės“, - sakė A.Brazas.
„Europos Sąjungos teisės aktuose prievolė atskirai surinkti biologiškai skaidžias atliekas nenustatyta - valstybės narės tik raginamos tai skatinti. Lietuvoje taip ir daroma“, - LŽ pareiškė Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamento direktorė Vilma Karosienė.
Pasak jos, tvarkyti kitaip nei buvo įprasta ligi tol komunalines atliekas Lietuva pradėjo tik 1998 metais, priėmus Atliekų tvarkymo įstatymą. „Atliekų tvarkymo sistemai tai neilgas laiko tarpas“, - sakė V.Karosienė.
Ji akcentavo, kad Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas įpareigojo savivaldybes mažinti bioskaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose. „Jos turi organizuoti komunalinių atliekų surinkimą, rūšiavimą, statyti naujus sąvartynus, uždaryti senuosius, įrengti surinkimo ir kompostavimo aikšteles, pastatyti konteinerius, žodžiu, užtikrinti tokį atliekų tvarkymą, kad iki 2013 metų būtų perpus sumažintas biologiškai skaidžių atliekų šalinimas sąvartynuose. Tam savivaldybėms skirta solidi finansinė parama“, - sakė V.Karosienė.
Be to, Atliekų tvarkymo taisyklės nurodoma - biologinių atliekų turėtojai jas turi perdirbti patys arba perduoti jas atliekų apdorojimo įmonei.
„Taigi teisės aktai nustato pareigas tvarkyti atliekas visoms institucijoms. Tačiau savivaldybėse užduočių vykdymas stringa. Kodėl? A.Brazas paminėjo tik kelias priežastis, ne su visomis sutinku, ne visos ir paminėtos. Institucijų nesugebėjimas atlikti joms nustatytas pareigas, valdymo problemos, nuoseklumo ir gebėjimo veikti kartu stoka - šių problemų yra ne tik atliekų tvarkymo srityje“, - dėstė V.Karosienė.
Pasak jos, pagal 10-ties regioninių atliekų tvarkymo centrų projektus iki 2016 metų visoje Lietuvoje veiks komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai, kurie kompostuos biologiškai skaidžias atliekas, išgaus iš jų biodujas. Taip pat planuojama pastatyti elektros jėgaines Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, kuriose bus deginamos likusios po rūšiavimo perdirbti netinkamos, bet energetinę vertę turinčios atliekos.
„Įsivaizduokite, jei nuo kitų metų visi Lietuvos gyventojai privalėtų atskirai rinkti visas namuose susidarančias biologiškai skaidžias atliekas. Ar gautume gerai išrūšiuotą žaliavą kompostui? Tikrai ne. Tam reikia ne vienų metų pasiruošimo, specialių dėžių, kurios tiktų mūsų butams ir t.t. Šis darbas pradėtas, bet rezultatų norėti iš karto neįmanoma“, - aiškino V.Karosienė.
Pasak jos, Atliekų tvarkymo įstatymas nustato ne tik Aplinkos, bet ir Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, VMVT, savivaldybių funkcijas tvarkant atliekas. „Viena AM neužtikrins visos sistemos veikimo, jei kitos institucijos tik pasyviai stebės“, - svarstė V.Karosienė.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas mūsų laikraščiui sakė iš esmės pritariąs A.Brazo mintims. „Europos Sąjunga 2007 – 2013 metams skyrė Lietuvai 450 mln litų biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti, tačiau jos ligi šiol niekur, išskyrus galbūt Nidą, nėra galutinai sutvarkomos“, - sakė parlamentaras.
Jis pastebėjo, jog tam, kad būtų įteisintas privalomas bioskaidžių atliekų surinkimas, ir dargi atskirai nuo kitų komunalinių atliekų, pirmiausia reikia sudaryti sąlygas – turi būti atitinkama įranga, kuriai įsigyti ir skirta minėtoji ES parama, bet to, būtina materialiai skatinti atliekų turėtojus tai daryti.
„Komunalinių atliekų tvarkymo funkcijas sumaišė šalies prezidentė, vetuodama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kur buvo aiškiai atskirtas atliekų tvarkymo bei finansų administravimas nuo paties tvarkymo“, - apgailestavo J.Šimėnas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 05 30