Potvynio grėsmė
Molėtų rajono Arnionių miesteliui gresia pavojus būti užtvindytam. Jeigu ant jo pasipiltų netoliese tyvuliuojantis Pravalo ežeras, gyvenvietė nukentėtų. O taip gali atsitikti, nes damba, skirianti patvenktą ežerą nuo kiek žemiau esančių žuvininkystės tvenkinių, kurie yra prie miestelio, keliose vietose yra išplauta.
"Pylimas apaugęs medžiais, kurių šaknys jį ardo, betono plokštės suskilusios. Maždaug šimto metrų ruože damba jau taip sunykusi, kad vanduo po liūčių siekia jos viršų", - sakė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas Vitas Tamulevičius.
"Jeigu šis hidrotechnikos įrenginys ir toliau nebus prižiūrimas, nelaimė - jau čia pat", - įspėjo šalies Hidroenegetikų asociacijos konsultantas, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas Bronislovas Ruplys.
Šie mokslininkai dalyvavo Utenos apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos faktams patikrinti darbe. Komisija savo akte pasiūlė akcinei bendrovei "Armolė", kuri eksploatuoja žuvininkystės tvenkinius ir minėtąjį pylimą, skubiai jį suremontuoti.
Taip pat rekomenduota bendrovei sugriežtinti vandens pralaidų, kurios skiria Pravalo ežerą nuo žuvininkystės tvenkinių, kontrolę. "Jos neužrakintos - bet kas gali pakelti ir išleisti iš ežero vandenį", - stebėjosi V.Tamulevičius. Prieš keletą metų taip ir buvo atsitikę - iš Pravalo ežero išleidus didelę dalį jo vandens, daug žuvų krito, dugne kyšojo šiekštai.
Komisija stebėjosi ir tuo, jog prie vandens pralaidų nėra tinklų, todėl su ežero vandeniu į žuvininkystės tvenkinius patenka ir žuvys. Pravalo ežerą nuomojantis verslininkas Rimantas Šukys patiria nuostolių. O ir akcinei bendrovei "Armolė" tai ne taip jau naudinga, kaip gali atrodyti: "svetimos" žuvys gali atnešti infekciją tvenkinių žuvims.
O "Armolė" dalyvauja ekologinės žuvininkystės programoje. Už ekologišką produkciją šiai bendrovei išmokamos dešimtys tūkstančių litų iš valstybės biudžeto.
Ekologija – tik priedanga?
Jau ne pirmi metai netyla ginčai, ar vadinamoji ekologinė žuvininkystė nėra tik gudriai sumanyta priedanga tvenkinius privatizavusioms žuvininkystės bendrovėms gyventi iš valstybės pinigų. Įtarimus stiprina tai, jog nemaža dalis tokių bendrovių vos suduria galą su galu ir tikriausiai bankrutuotų, jei Žemės ūkio ministerija joms neatseikėtų lėšų iš mokesčių mokėtojų kišenės už ekologišką produkciją.
Arnionių žuvininkystės ūkyje, kuris privatizavus tapo akcine bendrove "Armolė", tyvuliavo beveik 600 hektarų tvenkinių, iš kurių kasmet buvo realizuojama beveik 400 tonų žuvų. Pernai "Armolė" realizavo 17,1 tonos, užpernai - 2 tonas karpių.
Buvę ūkio darbuotojai pasakojo, jog dambai ir tvenkiniams prižiūrėti ūkyje laikyta ekskavatorių ir kitokios technikos, o vandenį į tvenkinius pumpavo 2 siurblinės.
Dabar ekskavatorių nebėra, žuvų šėryklos supjaustytos ir parduotos metalo laužui. Tokio pat likimo susilaukė nendrių šienavimo technika, siurblinių įrengimai, todėl dalis tvenkinių užžėlė.
Tačiau praėjusiais metais Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos šiai bendrovei iš Kaimo rėmimo programos išmokėjo daugiau kaip 37 tūkstančius litų už ekologinę produkciją. Dar daugiau valstybės paramos ši skurstanti bendrovė gavo už žuvų jauniklių išauginimą, žuvų ligų profilaktiką, jai buvo kompensuoti elektros energijos kaštai.
Vien tik už žuvų ligų profilaktiką "Armolei" buvo skirta 182 tūkst.litų. Panašiai buvo remiamos ir kitos vos vieną kitą dešimtį tonų žuvų užauginančios bendrovės - "Juodasis gandras", "Arvydai".
Keturiolikai šalies žuvininkystės bendrovių praėjusiais metais už ekologinę žuvininkystę buvo sumokėta 739 tūkst. litų. Dar didesnės sumos buvo skirtos už žuvų jauniklių išauginimą, žuvų ligų profilaktiką. Iš viso privačių tvenkinių savininkams buvo skirta 2,3 milijono litų valstybės paramos.
Riebūs karpiai - ekologiški?
"Privačią žuvininkystę valstybė remia beveik 20 kartų daugiau negu mėgėjišką, nors oficialiai deklaruojama, jog prioritetas mūsų šalyje - mėgėjiškai žūklei. O juk iš pastarosios valstybė gauna nemažai pajamų, nes šalyje yra apie pusantro milijono meškeriotojų", - sako Žuvininkų rūmų prezidentas profesorius Juozas Virbickas.
O tvenkinių žuvininkystėje, jo duomenimis, darbuojasi tik 315 žmonių. Skaičiavimai rodo, jog kiekvienam jų iš Kaimo rėmimo programos kas mėnesį skiriama 555 litų valstybės paramos. Profesorius sakė neneigiąs, jog privačiam verslui reikia padėti, tačiau jį stebina nelygybė.
"Kodėl ežeruose sugautos žuvys laikomos neekologiškomis, nors gyvena nedideliu tankumu ir mito natūraliu pašaru, o tvenkinyje išaugintas karpis, net dorai apsisukti nespėjęs žuvų pripildytame baseine ir ėdęs dirbtinį pašarą, jau yra ekologiškas?" - piktinosi akademikas J.Virbickas.
Tačiau parama už ekologinę žuvininkystę teikiama tik tvenkinių bendrovėms. Žuvininkų rūmų vadovo nuomone, taip sudaromos nevienodos sąlygos rinkoje. "Tai prieštarauja šalies Konstitucijai - joje nurodyta, jog valstybės institucijos neturi priimti sprendimų, kurie teiktų privilegijas arba diskriminuotų atskirus ūkio subjektus", - priminė profesorius.
Pasak jo, daugelyje Vakarų šalių ekologinė žuvininkystė suprantama kitaip negu Lietuvoje - ten riebūs karpiai paklausos neturi, todėl auginami upėtakiai ir kitos vertingos žuvys.
Svarbiausia - plotas
Anot Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Gontos, nieko nuostabaus, jog daugiausia valstybės paramos tenka tvenkinių bendrovėms - kituose vidaus vandenyse žuvų išauginama ir sužvejojama dar mažiau.
"Be to, už ekologiškai išaugintus javus ar bulves, vaisius, daržoves valstybė skiria iš biudžeto daug daugiau lėšų negu už žuvis", - palygino A.Gonta.
Ankstesnės Ekologinio žemės ūkio plėtotės rėmimo taisyklės net neatsižvelgdavo, kiek žuvų užaugina bendrovė - parama už ekologišką produkciją būdavo skiriama priklausomai nuo sertifikuotų tvenkinių ploto.
Po to, kai tokią tvarką sukritikavo "Lietuvos rytas", Žemės ūkio ministerija taisykles papildė nuostata, jog paramą už ekologišką produkciją gali gauti tik tos žuvininkystės bendrovės, kurios iš hektaro realizuoja ne mažiau kaip 50 kilogramų žuvų. "Šią ribą padidinsime iki 100 kilogramų", - sakė A.Gonta.
Valdininkai atsakomybės kratosi
Valstybės institucijos kratosi atsakomybės už paramą tvenkinių žuvininkystei. "Mūsų įstaiga yra tik tarsi bankas, kuri išmoka pinigus, o bankas finansinių paslapčių neišduoda.
O ir į bendrovių veiklą nesikišame", - aiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai, atsisakę informuoti, kiek lėšų iš valstybės iždo skirta privačiai žuvininkystei.
Jie tarsi pamiršo, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos - ne bendrovė, o valstybės institucija. Be to, šios agentūros nuostatuose nurodoma, jog ši žinyba vykdo ne tik paramos išmokėjimo, bet ir kontrolės funkcijas.
Neseniai šią žinybą ir jai vadovaujančią Žemės ūkio ministeriją purtė skandalas išaiškėjus, jog paramos lėšos skiriamos aferistams. Sukčiai per jokios veiklos nevykdančią bendrovę pasisavino beveik 200 tūkst. litų ir pretendavo gauti dar 800 tūkst. litų. Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius tuomet neteko savo posto.
Kai kurių mūsų pašnekovų nuomone, valstybės lėšų pumpavimas dirbti nenorinčioms bendrovėms rodo, jog Žemės ūkio ministerija iš anos istorijos menkai tepasimokė.
"Ekologinis ūkininkavimas remiamas visame pasaulyje, tačiau atidžiai kontroliuojama, ar laikomąsi griežtų ekologijos reikalavimų. O jeigu žuvininkystės bendrovė tokia apleista, jog net nesugeba susitaisyti pylimo ir dėl to gresia pavojus aplinkai – reikėtų pasigilinti, kam eikvojami valstybės pinigai", - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2005 07 08