Netrukus baigsis terminas, iki kurio Tamara Dekanidzė (liūdnai pagarsėjusio verslininko Georgijaus Dekanidzės žmona) turi perstatyti gyvenamąjį namą Trakų rajono Vornikų kaime, ant Skaisčio ežero kranto.
Prieš keletą metų T.Dekanidzė nusipirko ten seną sodybą ir nutarė ją rekonstruoti. Trakų rajono valdyba leido tai daryti pagal patvirtintą projektą. Statybos metu jis buvo pakeistas, vietoje vieno aukšto sumūrytas dviejų aukštų gruziniškos architektūros namas.
Trakų rajono valdyba šią statybą įvertino kaip savavališką, be to, paaiškėjo, kad ji nebuvo suderinta su aplinkosaugininkais. "Ten Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija, kurioje galioja gamtosaugos ir paminklosaugos reikalavimai", - sakė Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas Juozas Dautartas.
Tuo metu, kai prasidėjo ši istorija, jis dirbo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros direktoriumi. Jo iniciatyva Trakų rajono valdyba pateikė T.Dekanidzei civilinį ieškinį. Teismas įpareigojo atsakovę iki 996 metų gegužės 6 dienos perstatyti namą pagal nacionalinio parko gamtosaugos ir paminklosaugos reikalavimus, kad jis nedarkytų kraštovaizdžio - nugriauti antrąjį aukštą ir t.t.
"Georgijus Dekanidzė buvo apsilankęs pas vieną iš tuometinio Aplinkos apsaugos departamento (Aplinkos apsaugos ministerijos pirmtako) vadovų. Ką jie ten kalbėjo, neaišku, tačiau statyba buvo tęsiama, nors buvome net atjungę elektrą", - pasakojo J.Dautartas. Kiek vėliau jam apie šį vizitą prasitaręs Bronius Bradauskas - tuometis Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Netrukus B.Bradauskas tapo aplinkos apsaugos ministru ir J.Dautartą, protestavusį prieš šią ir kitas neteisėtas statybas, kurioms Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai buvo davę toms statyboms leidimus, iš darbo atleido.
T.Dekanidzė paprašė Valstybinę projektų ekspertizės valdybą atlikti teismo palieptos rūmo rekonstrukcijos projekto ekspertizę. Tai buvo pavesta šios valdybos vyriausiajam ekspertui, G.Dekanidzės tautiečiui Georgijui Tuguši bei vyriausiajam specialistui Vidmantui Sargeliui.
"Bijojome imtis to darbo", - teigė "Lietuvos rytui" šios valdybos viršininkas Stasys Poška. Po poros savaičių valstybės ekspertai pateikė išvadą: "Rekonstrukcijos vykdymas pagal pateiktą projektą yra abejotinas". Ekspertų nuomone, paminklosaugos sąlygos jau paseno.
"Ne saldainis tas namas, bet ir nieko ten labai blogo. Kita vertus, yra projekto autorius ir autorinių teisių požiūriu mums neetiška taisyti jo darbą", - aiškino V.Sargelis.
Ar priims dabar T.Dekanidzės rūmą Vilniaus apskrities valdytojas? Juk pagal Civilinio kodekso 114 straipsnio naują redakciją priimti arba nepriimti pastatytą ar rekonstruotą pastatą pavesta šiam pareigūnui.
"Jei valstybinė projekto ekspertizė garantuoja, jog viskas padaryta gerai, mes norim nenorim turim išduoti leidimą - statyba įteisinama kaip nesavavališka", - sakė Vilniaus apskrities statybos inspekcijos viršininkas Aleksandras Karulaitis.
"Kodėl gamtosaugininkai panašias bylas pralaimi teismuose arba kitokiais būdais yra apeinami, kodėl vyksta neteisėtos statybos Pavilnio, Verkių, Sartų regioniniuose parkuose ir kitose saugomose gamtos teritorijose? Todėl, kad Aplinkos apsaugos ministerija nepasirūpina išaiškinti, kas konkrečiai ten draudžiama.
Kai nenurodomi ar juridiškai neįteisinami gamtosaugos interesai, pavienių gamtos saugotojų pastangos atstatyti tvarką beprasmės", - kalbėjo J.Dautartas. Jo teigimu, Aplinkos apsaugos ministerijos Kraštotvarkos ir biologinės įvairovės departamento specialistai "tik naujas teritorijas projektuoja ir zonuoja, o daugiau dėmesio turėtų skirti normatyvams".
Šio departamento direktorė Rūta Baškytė sutiko, jog bendrų apribojimų, kurie išdėstyti Saugomų teritorijų įstatyme, jų nuostatuose ir kituose norminiuose aktuose nepakanka. Tačiau, sakė ji, konkrečius statybų nurodymus turinti parengti Statybos ir urbanistikos ministerija.
"Mes ne kartą prašėme ją išleisti statybos reguliavimo saugomose teritorijose taisykles, tačiau atsakė, jog jų nereikia, viskas gali būti numatoma tiktai detalaus planavimo dokumentuose", - sakė ji. R.Baškytė teigė, jog gamtosaugininkai mielai parengtų taisykles, "tačiau mums neleidžia".
Statybos ir urbanistikos ministerijos Kraštotvarkos ir architektūros departamento architektė Laima Janulienė patvirtino, jog svarbiausias dokumentas statybai turi būti detalaus planavimo projektas, o "kištis gamtosaugininkams į architektūros parametrus nereikia, nes visos Lietuvos statybos taps vienodos, lyg kolūkiniuose kaimuose".
Tačiau, sakė ji, gamtosaugininkai turi aiškiai pasakyti, ko nori. Kitų šalių aplinkos apsaugos tarnybos parengė teritorijų aplinkos standartus, kuriais vadovaujasi projektuotojai. "Tuo tarpu mūsų Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai to neišaiškina. Jų parengtas Saugomų teritorijų įstatymas, nuostatai ir kiti dokumentai yra labai abstraktūs ir niekas nesusigaudo, kas konkrečiai ten draudžiama ir kas už ką atsako", - kalbėjo L.Janulienė.
Pasak jos, tarp architektų ir aplinkos saugotojų nėra taikos jau vien todėl, jog pirmieji nori kurti, o antrieji - drausti, konservuoti, "jei galėtų, sudėtų visą Lietuvą į konservus".
"Keista, jog abi ministerijos nesusitaria, kuriai reikia parengti ir kaip pavadinti tą dokumentą, nors yra pavaldžios tai pačiai Vyriausybei. Tarsi kažkas būtų suinteresuotas, jog statybų savivalė saugomose teritorijose tęstųsi", - kalbėjo J.Dautartas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1996 04 17