Užtrenks duris importui?
Malonūs dzūkų prisiminimai apie grybų derlių ir už jį įsigytas gėrybes kitąmet gali tapti tik legenda, jei Vakarai padarys tai, kuo grasina - užtrenks duris grybams iš Lietuvos.
Šiuo metu Europos Sąjunga svarsto tokio žingsnio galimybę. Lietuvos Respublikos misija prie Europos Sąjungos gavo Europos Komisijos generalinio direktoriaus Horsto Reichenbacho laišką, kuriame pranešama, jog Europos Sąjungos greito reagavimo maistui sistema aptiko padidintą radiaciją grybuose, kurie buvo importuoti iš Lietuvos.
Generalinis direktoratas įspėjo, jog jeigu Lietuva ir toliau tieks į Vakarus sveikatai kenksmingus grybus, jų eksportas iš čia į Europos Sąjungos šalis gali būti uždraustas.
Gamtosaugos specialistų ir mokslininkų mikologų nuomone, šimtams, o gal ir tūkstančiams iš grybų rinkimo ir pardavimo Pietų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų tai būtų katastrofa. Skaudus smūgis tai būtų ir šalies verslininkams, kurie kasmet iš grybų eksporto uždirba apie 20 milijonų JAV dolerių.
Černobylio tarša
Prie H.Reichenbacho laiško pridėtame pranešime nurodoma, jog rugsėjį Vokietijoje patikrinus grybų iš Lietuvos siuntas trijose jų aptikta radioaktyviojo cezio nuo 843 iki 1404 bekerelių kilograme (didžiausia leistina koncentracija - 600 bekerelių kilograme).
Lietuvos radiacinės saugos centras išsiaiškino, jog šiuos užterštus grybus atsiuntė Varėnos rajone įsikūrusi akcinė bendrovė "Mėlynoji uoga" ir Kaune veikianti Lietuvos bei Vokietijos akcinė bendrovė "Fudo". Dabar aiškinamasi, kas joms tam išdavė leidimus.
Pasak šio centro direktoriaus Albino Mastausko, Radiacinės saugos ir Visuomenės sveikatos centrai kasmet tiria Lietuvos miškuose užaugusių grybų užterštumą radioaktyviuoju ceziu. Mūsų grybų tarša neviršija 250 bekerelių kilograme (iki Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo dar mažiau).
Tačiau didelę lietuvių verslininkų eksportuojamų į Vakarus grybų dalį sudaro grybai, supirkti Baltarusijoje ir Ukrainoje, o šių šalių nemažos teritorijos po nelaimės Černobylyje tebėra užterštos ceziu.
Patikrinę kai kurių grybų verslininkų sandėlius, radioaktyvių grybų aptiko ir mūsų šalies specialistai. Buvo uždrausta realizuoti daugiau kaip 2 tonas šviežių voveraičių, kurias akcinė bendrovė "Edelveisas" supirko Baltarusijoje, bei 5 tonas tokių pat grybų, kurių iš Ukrainos atsivežė minėtoji bendrovė "Fudo".
Prancūzai grybų jau nenori
Dar didesnis grybų skandalas kilo rudeniop Prancūzijoje, kai vietos Žaliųjų reikalavimu patikrinus Paryžiaus parduotuvėse pardavinėjamas lietuviškas voveraites jose buvo rasta cezio radionuklidų net 2000- 5000 bekerelių kilograme.
Spaudoje pasipylė straipsniai, kuriuose ne tik kritikuojami aplaidžiai dirbantys Lietuvos pareigūnai, bet ir apskritai abejojama, ar verta valgyti grybus. Čia priminsime: prancūzai nuo seno garsėja kaip šio maisto gurmanai, vien tik Paryžiuje kasmet suvalgoma šimtai tonų šviežių grybų, iš kurių pusė - augę natūraliomis sąlygomis.
Televizijos laidose imta mokyti prancūzus, jog grybai yra savotiški miško sanitarai, kurie neva sukaupią jo teršalus, todėl esą neaišku, kas blogiau - surūkyti cigaretę ar suvalgyti grybą. Prancūzijos parduotuvėse pardavinėti grybus buvo uždrausta, jų suvartojimas sumažėjo penkis kartus.
Kontrolės beveik nebūdavo
Kodėl lietuviai rizikuoja gabenti užkrėstus radioaktyviais teršalais grybus į Vakarus?
Pasak "Lietuvos ryto" pašnekovų, ne tik todėl, jog grybai Baltarusijoje ir Ukrainoje gerokai pigesni negu čia (dažnai tai būna netgi kontrabanda), bet ir dėl to, kad turintiems vadinamąjį kilmės sertifikatą EUR1 verslininkams už siunčiamus į Vakarus šviežius grybus muito mokėti nereikia. Jei tokio sertifikato neturi - moki 3,7 procento nuo siuntos vertės.
Todėl kai kurie prekeiviai lietuviškus nekondicinius, nors ir neradioaktyvius, grybus sūdo, o jų vietoje į užsienį išveža Baltarusijoje ar Ukrainoje pigiai pirktus šviežius radioaktyviuosius.
Lietuvoje kontrolės praktiškai nebūdavo: siuntėjams tereikėdavo pristatyti mūsų higienistams po kilogramą mėginio nuo kiekvienos tonos. Gali prieš tai radiometru pasirinkti patį švariausią mėginį, o išvežti užterštą siuntą.
Iki šiol įvežamų grybų netikrindavo ir Vakarų kontrolieriai - pasitikėdavo lietuvių išduotais kokybės sertifikatais. Nuo šio rudens pradėjo tikrinti ir baravykų eksportas iškart įstrigo, nes šiuos grybus reikia išvežti kol nesukirmiję, tuo tarpu tikrinimas ir užtrunka, ir kainuoja. Tuoj paaiškėjo, jog krovinių kokybė toli gražu neatitinka dokumentų.
Ieškos valstybės garantijų
Rytuose užkrėstus grybus siekia urmu supirkti tie, kurie anksčiau veikė Lietuvoje, o vėliau buvo priversti čia bankrutuoti (vien Varėnos rajone grybų bendrovių buvo apie 300, liko tik keliolika). Jų darbuotojai perkėlė veiklą į Rytus.
Sveikatos apsaugos ministro Mindaugo Stankevičiaus įsakymu Visuomenės sveikatos centrų kontrolės postai įvežamus maisto produktus tikrina jau atidžiau. A.Mastausko tvirtinimu, radioaktyvūs grybai Lietuvos jau nepasiekia. Tačiau ar kitąmet apsukrūs sukčiai vėl ko nors nesugalvos?
Vienų didžiausių Lietuvoje grybais besiverčiančių akcinių bendrovių "Hesona" ir "Vigika" vadovai Viliumas Malinauskas ir Vidas Kondratavičius bei Leonardas Karmanovas sakė siūlysią Aplinkos ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms daug griežčiau licencijuoti bei kontroliuoti grybų verslininkų veiklą, kruopščiai tikrinti dokumentus ir įvežamą bei išvežamą produkciją.
Ar tokiu būdu šie verslininkai nepjauna šakos, ant kurios sėdi? "Ne - tiktai šitaip galime ją išsaugoti", - atsakė L.Karmanovas.
Dar iki Naujųjų metų į Aplinkos ministeriją planuoja atvykti Vakarų šalių grybų asociacijų atstovai aiškintis, ar Lietuva garantuos, jog radioaktyviais teršalais užkrėsti grybai į užsienį daugiau nebus eksportuojami.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1998 12 11