Pjūklų gausmas giriose sužadino miškininkų ginčus

Dėl retėjančių šalies girių kalti ne tik pralobti sumanę jų savininkai bei miško vagys. Dalis kaltės tenka ir patiems miškų specialistams, kurių naujovės leidžia medynus kirsti intensyviau negu anksčiau. Taip apie praėjusią savaitę prasidėjusią Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos akciją "Miškas 2006" pareiškė garsus šalies miškininkas profesorius Jonas Kenstavičius.

Šios gamtos sergėtojų akcijos tikslas - užkirsti kelią neteisėtam miškų kirtimui ir medienos grobstymui. Daugiau kaip mėnesį aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnai rengs reidus į miškus, kurių metu tikrins, ar pagrįstai pjaunami medžiai ir gabenama mediena. Planuojama užsukti ir į lentpjūves - ar jose perdirbama mediena atvežta teisėtai.

"Tokia kontrolė labai reikalinga, tačiau nepakenktų pasidomėti ir oficialiais, legalizuotais pasipelnymo iš miškų būdais", - siūlo profesorius J. Kenstavičius.

Pagal J. Kenstavičiaus sukurtas miško tvarkymo taisykles Lietuvos girios buvo prižiūrimos daugiau kaip keturis pastaruosius dešimtmečius. 2002 metais kito miškininko - Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus Romualdo Deltuvo vadovaujama darbo grupė sukūrė, o aplinkos ministras Arūnas Kundrotas patvirtino naują pagrindinių miško kirtimų (juos sudaro daugiausia plyni kirtimai) normos nustatymo metodiką.

Tarp miškininkų ji žinoma "Optinos" vardu, mat taip pavadintas matematinis modelis, kurį naudoja naujosios metodikos kūrėjai. 

Savo buvusių mokinių darbą profesorius J. Kenstavičius vertina pažymiu "nepatenkinamai". "Naujoji metodika įpareigoja iškirsti biržę ne per 20 metų, kaip buvo nustatyta anksčiau, o dvigubai greičiau - per dešimtmetį. Nesvarbu, kokie medžiai joje auga - baltalksniai, ąžuolai ar kiti, nors net vaikas žino, jog skirtingų rūšių medžiai subręsta ne vienu metu.

Taikant naująją metodiką, kertamų biržių plotas padvigubėja. Pavyzdžiui, padalinus 100 hektarų brandaus medyno į 20 metų, kaip būdavo įprasta daryti anksčiau, susidaro 5 hektarai plyno kirtimo, o padalinus į 10 metų, kaip liepia "Optina" - 10 hektarų", - kritikavo profesorius J. Kenstavičius.

Kita, anot J. Kenstavičiaus, naujovės bėda yra ta, jog ji nelanksti. "Planuojant kirtimus neatsižvelgiama į miškų būklę, gamtines, biologines, ekonomines sąlygas, kaip tai būdavo daroma anksčiau. Naujasis metodas pripažintas šventu - kiti skaičiavimai, pasiūlymai atmetami", - piktinosi miškininkas.

Jis teigė atkreipęs aplinkos ministro dėmesį į naujosios metodikos klaidas, šis išklausęs jo argumentus, bet viskas tuo ir baigėsi. "Miškų departamentui siūliau leisti kirsti medžius priklausomai nuo to, kaip ir kokiomis sąlygomis jie auga. Jei auga gerai ir greitai, galima būtų kirsti net anksčiau, negu nurodo metodika, o jei medynai nuskurdę, prastoje žemėje - kirstume 20 - 40 metų vėliau.Taip tvarkomi Lenkijos ir ir kitų Europos Sąjungos šalių miškai", - pasakojo J. Kenstavičius.

Jo teigimu, Lietuvos girios nespėja užauginti tiek medienos, kiek iškertama. 1995-2003 metais iš hektaro iškirsta maždaug 2,6 karto daugiau, negu 1961-1994 metais. Miškininkų vadovų dažnai kartojamą teiginį, jog miškų įveisiama daugiau negu iškertama, J. Kenstavičius atremia: iškertami stambūs medžiai, o sodinamos rykštelės, iš kurių giria bus dar negreitai.

Profesoriaus susirūpinimą nesunku suprasti. Miškai yra vienas didžiausių bet kurios šalies turtų. Lietuvos girių medienos kaina - maždaug 12 milijardų litų, pajamos vien iš valstybinių miškų kasmet siekia apie 700 milijonų litų, iš kurių į biudžetą patenka apie 70 milijonų litų mokesčių.

Bet mediena sudaro tik apie 20 proc. miško naudos. Dar brangiau vertinamos ekologinės, rekreacinės ir kitos girių vertybės. Jei ne miškai, kvėpuotume užterštu oru ir gertume neskanų vandenį, dirvožemį pustytų vėjai. O ir kur prisiglaustų daugelis žvėrių ir paukščių, kur atgautų jėgas, ilsėtųsi žmonės? Juk neveltui mūsų akys gamtoje pirmiausia ieško žalumos - giraitės ar bent vieno medžio.

Miškų tvarkymo politiką koordinuojančios institucijos - Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas sakė nenorįs veltis į mokslininkų ginčus. Jo nuomone, naujoji kirtimų norma nėra tobula, tačiau už senąją ne blogesnė. "Miškų kirtimų apimtys subalansuotos: valstybės miškuose iškertame tik apie 70 proc. jų prieaugio. Mūsų kaimynai lenkai, latviai savo miškus kerta intensyviau", - tvirtino V. Vaičiūnas.

Miškų departamente mane tikino, jog profesoriaus J.Kenstavičiaus minėti dideli kirtimų mastai, kai jais piktinosi ir visuomenė, jau praeitis - pastaraisiais metais miškai, ypač valstybės, kertami saikingiau. 2004 metais Lietuvoje visų rūšių kirtimais iškirsta 6,3 milijono kubinių metrų medienos (3,6 milijono kubinių metrų valstybiniuose miškuose, likusi dalis - privačiuose). Lyginant su 2003 metais, bendros kirtimų apimtys sumažėjo 2 procentais.

Miškininkai dar nebaigė skaičiuoti praėjusių metų rezultatų, tačiau, pasak Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjo Viktoro Karašauskio, tendencija aiški - kirtimų dar labiau sumažėjo.

Naująją pagrindinių kirtimų metodiką kūrusių miškininkų vadovo profesoriaus R. Deltuvo žodžiais, šis dokumentas nėra privalomas - jis tik parodo, kiek daugiausia galima kirsti. Lemiamą žodį taria Vyriausybė, kuri tvirtina valstybės miškų pagrindinių kirtimų apimtis. Dažniausiai ji jas sumažina.

Antai pagal "Optiną" būtų galima pagrindiniais kirtimais kasmet kirsti 2,7 milijono kubinių metrų medienos, o Vyriausybė neseniai šį skaičių sumažino 300 tūkst. kubinių metrų, be to, nurodė, jog visų rūšių kirtimai neturi viršyti 85 procentų metinio prieaugio.

Be to, Aplinkos ministerija turi teisę sumažinti "Optinos" pasiūlytus kirtimus iki 10 procentų, o paskiroms medžių rūšims - net iki 25 procentų, tačiau, anot V. Vaičiūno, kol kas to daryti neprireikė, nes Vyriausybės patvirtinta metinė valstybinių miškų kirtimų norma yra daugiau kaip dešimtadaliu mažesnė, negu apskaičiuota naudojant naująją metodiką "Optina".

"Mes galime didžiuotis, jog pagal miškų kirtimų apimtis Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose pirmenybė teikiama ne medienai, o socialinėms, ekologinėms, rekreacinėms miškų vertybėms", - sakė Miškų departamento vadovas V. Vaičiūnas.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 02 13