Šaltis retina naminių gyvūnų keliones

Veterinarijos gydytojas A. Dranseika. Autoriaus nuotr. 

Žmonės vis dar prisimena prieš keletą metų pamaryje vykusią medžioklę, kurioje buvo nušauti 8 gandrai. Pernai keletas šių paukščių buvo sumedžioti ir Tauragės rajone.

Neseniai prie Seredžiaus miestelio nuo tilto per Dubysą nusviestas šuo. Kitam šuneliui Kaune paaugliai į šnerves pripylė klijų.

Anglai piktinasi, jog emigrantai iš Rytų Europos gaudo Londono parkuose paukščius...

Negi visuomenė žiaurėja? O gal tai sunkėjančio gyvenimo ir irzlumo pasekmės? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiąjį veterinarijos gydytoją, valstybinį veterinarijos inspektorių Algį Dranseiką.

„99 procentai žmonių buvo ir tebėra geraširdžiai. Tačiau apie bloguosius dabar sužinome daugiau ir greičiau negu ankstesniais laikais“, - tvirtina daugiau kaip 30 metų veterinarijos gydytojo stažą turįs A.Dranseika.

Kalėdų gyvulėliai

- Per Kalėdas daug žmonių apspinta šalia Arkikatedros ir kai kurių kitų bažnyčių pastatytas prakartėles, kuriose – tikros avys ir kiti gyvuliai. Šalta, neįprasta, daugybė smalsuolių...

- Svarbiausia, jog virš gyvulių galvų būtų stogas ir kad nestigtų šiaudų, šieno. Tada šalta nebus, juk avelės - su kailinukais. Smalsuolių jos nelabai bijo, tai ne, tarkim, karpiai, kurie neretai pardavinėjami prekybos centruose iš stipriai apšviestų akvariumų. Gamtoje šios žuvys gyvena prieblandoje.

Geriausia būtų jas laikyti tamsioje pagalbinėje patalpoje ir atnešti tik tada, kai pirkėjas paprašo. Beje, daugelyje Vakarų šalių gyvos žuvys pardavinėjamos ne parduotuvėse, o prie tvenkinių.

- Daugelis mūsų pardavėjų net atsisako gyvą žuvį užmigdyti. „Nemoku“, - sako.

- O juk tai nesunku – taukšt pagaliuku į sprandą ir užmigo. Nehumaniška leisti žuviai uždusti.

- Vadinasi, daugelis žvejų, kurių pagautos žuvys blaškosi ir dūsta ant kranto, yra žiaurūs? Vienas mano pažįstamas vilnietis, Juozas Savickas, pasakojo visada tam reikalui turįs ylą.

- Bakstelėjus ja į žuvies viršugalvį, ji užminga. Daugiau būtų tokių žvejų! Deja, mūsiškiai net užsienyje garsėja tuo, jog prisigaudo žuvų daugiau negu leidžiama.

Viešbučiai – ne tik žmonėms

- Gyvuliai vežami parduoti arba papjauti net per šalčius. Gal bent tada reikėtų tokias keliones atidėti?

- Europos Tarybos reglamentas „Dėl gyvūnų apsaugos juos vežant“ draudžia esant žemesnei nei nulis laipsnių temperatūrai vežti nenujunkytus jauniklius (veršelius iki 2 mėnesių, ėriukus iki 6 savaičių amžiaus) ilgiau negu 8 valandas.

Suaugusius gyvūnus galima gabenti ilgiau, tačiau mašinose turi būti moderni navigacinė sistema, kad vairuotojas galėtų kabinoje matyti, kokioje temperatūroje yra gyvuliai. Kiek truktų kelionė – 8 valandas ar ilgiau – privalu galvijus vežti tik dengtomis mašinomis, be to, jiems neturi stigti pakratų.

- Ar kas kontroliuoja, kaip laikomasi šių nurodymų?

- Palydėti gyvulius į ilgesnes negu 8 valandos keliones atvyksta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas. Jis patikrina, ar gyvūnai ir transporto priemonės atitinka europinius reikalavimus. Neleidžiama gabenti sužeistų, sergančių, silpnų gyvulių.

Mūsų tarnyba neretai patikrina gyvulius vežančius furgonus ir keliuose. Antai pernai atlikta beveik 900 tokių patikrinimų, nustatyti 82 gyvūnų apsaugos reikalavimų pažeidimai.

Beje, gyvuliai geriau ištveria šaltį negu karštį. Per karščius juos vežti itin sudėtinga – perkaitę, pristigę oro, gali net kristi.

- Dažnai tokių atvejų būna?

- Pastaraisiais metais – ne. Tačiau prieš trejetą metų buvo aptikta kritusių veršelių mašinose, kurios juos atgabeno į Belgiją. Po to reikalavimai buvo sugriežtinti: po 8 valandų kelionės veršeliai turi būti pagirdomi, pašeriami, reikia jiems suteikti valandą poilsio.

O po 24 valandų kelionės privalu gyvulius išginti iš mašinų į specialų jiems pritaikytą „viešbutį“, kur jie atgauna jėgas visą parą. Tokių „viešbučių“ užsienyje netrūksta. Tose vietose gyvulius patikrina veterinarijos specialistai.

Dabar dažniausi pažeidimai – netvarkingi kelionės dokumentai, per daug gyvulių furgone, jie nepagirdomi, vežami ilgiau negu galima ir pan. Pavyzdžiui, mašinose, kuriomis vežamos kiaulės, turi būti girdymo sistemos.

Patikrinome vieną tokią mašiną – vandens nėra. Vairuotojas spyriojasi: „Ką tik buvo“. Paaiškėjo, kad vandentiekio vamzdelis seniai nulūžęs ir surūdijęs. Liepėme išginti gyvulius, pagirdyti, pašerti ir neleidome jų vežti tol, kol verslininkai neatsiuntė tvarkingos mašinos.

Geraširdžių skambučiai

- Ar didelės jūsų tarnybos baudos?

- Iki 1000 litų, tačiau praktiškai baudžiama mažiau. Bet turime teisę uždrausti gabenti gyvulius, net atimti licenciją. Vežėjai to bijo.

- Prieš keletą metų iš Lietuvos į Pietų šalis buvo vežama daug arklių. Kokie gyvuliai į užsienį gabenami dabar?

- Šio dešimtmečio pradžioje per metus iš Lietuvos buvo eksportuojama net 14 tūkstančių arklių. Dabar mažai jų pas mus beliko ir išvežama tik maždaug tūkstantis arklių per metus.

Dabar daugiausia vežama kiaulių ir veršelių. Lietuvoje įregistruoti 226 vežėjai, gabenantys gyvulius iki 8 val., ir 49 vežėjai, kuriems leista vežti gyvulius ilgais nuotoliais – į Europos Sąjungos šalis ir kitur. Per 11 šių metų mėnesių iš Lietuvos į Europos Sąjungos valstybes išvežta daugiau kaip 130 tūkstančių gyvulių. Dauguma jų auginami ten toliau.

- Ne vienas gyvūnų mylėtojas, pamatęs skriaudžiamą ar susižeidusį gyvūną, skambina į Gyvūnų globos draugiją. O į jūsų tarnybą skambina?

- Šiemet sulaukėme daugiau kaip 500 tokių skambučių. Telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie gyvulių apsaugos pažeidimus, yra nemokamas. Priminsiu, jog Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai patikėta rūpintis ūkinių, arba naminių, gyvūnų gerove.

Antai žmonės buvo pranešę, jog Žemaičių Naumiesčio seniūnijos ūkininko Kazimiero Stirbio sodyboje gyvuliai šąla ir badauja, dalis jų palaidi niokoja kaimo žmonių pasėlius ir daržus. Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į teismą, ir šis nurodė sulaukėjusius galvijus konfiskuoti.

Pasitaiko ir „netikrų“ pranešimų. Pavyzdžiui, skambina: laukuose jau sniegas, o arkliai dar ganomi! Lekiam pažiūrėti, paaiškėja – ūkininkas išleido gyvulius pasimankštinti. Kartais pranešama ir apie šaltuoju metų laiku lauke pamatytas halovėjų, herefordų ir kitų veislių galvijus. Ne visi žino, jog šie Šiaurės gyvuliai šalčiai atsparūs, nes juos saugo šilta vilna.

Dovana ar našta?

- Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, jog Lietuvoje, skirtingai negu kai kuriose kitose šalyse, nedraudžiama naudoti gyvūnų cirkuose. Jiems ten tenka lindėti ankštuose narvuose, kęsti dresuotojų muštrą, atlikti nenatūralius, žmonių sumanytus triukus. Neretai kenčia gyvūnai ir ankštuose zoologijos soduose. Ką apie tai manote?

- Žinoma, nereikėtų jų laikyti tokiomis sąlygomis, kokios dažniausiai būna cirkuose ir zoologijos soduose. Mūsų tarnyba tikrina ir juos – vietinius ir atvažiuojančius.

- Ar Lietuvoje atliekami eksperimentai su gyvūnais?

- Taip, bet jau mažai - tik Biochemijos institute, Kauno medicinos universitete. Daugiausia su specialiai tam veistomis pelėmis, žiurkėmis, jūrų kiaulytėmis. Kol kas šie eksperimentai yra būtini.

- Neretai mėgstama gyvūnus dovanoti. Pavyzdžiui, tėvai nuperka šuniuką ar kačiuką vaikams...

- O paskui jiems tie gyvūnai nusibosta ir išmetami į gatvę. Dažna bėda. Gyvūną reikia dovanoti tik tada, kai gerai žinai, jog tai ne vienadienė vaiko užgaida, jog jis myli gyvūnus ir tinkamai prižiūrės.

- O jūs auginate kokį nors gyvulėlį?

- Be abejo, antraip koks būčiau veterinarijos gydytojas? Mūsų namuose auga erdelterjerų veislės šuo Airas. Terjerų karalius – taip sakoma apie šiuos šunis jų tėvynėje Anglijoje. Airas parodose pelnė ne vieną apdovanojimą.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2009 12 31