Pavasarį pamarį krečia stintų karštligė

Pamaryje jau baigiasi stintų nerštas, o kartu ir šių daugelio žvejų mėgstamų žuvų žūklė. Šią savaitę saulei gerokai pakaitinus, stintos ėmė sparčiau migruoti į nerštavietes ir šį savaitgalį, jei neatšals, ims neršti.

Apsilankęs Rusnėje per patį jų žvejybos įkarštį, išvydau pavakariais pamario link riedant automobilius, pro kurių langus kyšojo ilgi tinklinių "samčių" kotai. Šių įrankių gabenosi ir motociklininkai, net dviratininkai. Žvejai skubėjo dar ligi vakaro užsiimti geriausias žvejybos vietas prie Skirvytės upės - šiemet ten geriausiai traukė stintos.

Naktį upės pakrantės buvo panašios į kaimo gegužinę: virtinės automobilių, būriai žmonių. Vieni graibo žuvis "samčiais", kiti traukia tinklus. Dirbama sparčiai, kalbamasi pusbalsiu. Švysčioja žibintuvėliai, plieskia automobilių lempos. Jų šviesoje blykčioja iš vandens ištrauktos žuvelės. Nuo upės dvelkia vėsa ir šviežiais agurkais - tuo specifiniu stintų kvapu, kuris iš proto varo daug žvejų.

Tarsi niekas čia nenorėtų miego, tarsi nieko nepjautų nuovargis. Vienur kitur žvejus jau kalbina pirkėjai.

Kai kurie žvejai išgėrę. Vietos žmonės sakė, jog yra tokių, kurie visą stintų gaudymo metą neišsiblaivo - sugautas žuveles iškeičia į alkoholį, išgeria jį ir vėl gaudo. Vienas kitas šlumšteli nuo kranto į vandenį, o Rusnėje jau ir prie kranto gilu. Gerai, jeigu šalia esantis spėja ištiesti savo "samčio" kotą, tačiau aukų pasitaiko.

Rusnėje gyvenantis ir dirbantis Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ichtiologas Arvydas Švagždys pasakojo, jog šiemet pirmosios stintos Nemuno žemupyje pasirodė per atlydį sausio viduryje, tačiau orui atšalus dingo. Kovo devynioliktąją prasidėjo masinis jų traukimas ir žinia apie tai bematant pasklido pamaryje.

Stinta, ichtiologų vadinama didstinte, Lietuvos vandenyse – praeivė žuvis, nes gyvena Baltijos jūroje. Žiemoti jos plaukia į Kuršių marias, tad kai tik jas sukausto ledas, tūkstančiai meškeriotojų gręžia eketes ir traukia šias žuvis.

Pavasariop stintų patinėliai pasipuošia vestuviniu apdaru: kūnas tampa šiurkštesnis, spalva patamsėja. Kai atšyla vanduo ir išeina ledai, stintos pakyla iš Kuršių marių neršti į Nemuno, Gilijos, Skirvytės ir kitų pamario upių žemupius.

Stintų migracija į nerštavietes trunka maždaug 2- 3 savaites. Tuo metu jų žūklė pasiekia apogėjų. Prasidėjus masiniam stintų nerštui, jas, kaip ir daugelį kitų žuvų, žvejoti draudžiama.

Kodėl taip vertinamos šios nedidukės gražios žuvelės sidabriniais šonais ir tamsia nugarėle? "Galbūt todėl, kad jų gali pasigauti kiekvienas. Jos skanios keptos, rūkytos, džiovintos, marinuotos", - vardino stintų privalumus A.Švagždys.

Šių žuvų žvynai smulkučiai, permatomi, pabraukus ranka lengvai nuslenka nuo kūno. Tarp uodegos ir nugaro pelekų yra lašišinėms žuvims būdingas riebalinis pelekas, dėl ko stintos skiriamos lašišinių žuvų pobūriui, o jame sudaro atskirą stintinių šeimą.

Tiesa, kartais pasklinda gandas, jog stintose aptikta kirmėlių. Pasak A.Švagždžio, neretai jį paskleidžia patys verslininkai, norintys kuo daugiau jų supirkti ir numušti kainą. "Mažyčių kirminėlių yra beveik kiekvienos stintos pūslėje, bet tiktai joje, o niekas nevalytų žuvų nevalgo", - sakė ichtiologas.

Kartais higienistai pareikalauja stintas užšaldyti, kad tos kirmėlaitės žūtų ir tik tada realizuoti, tačiau tuomet jos tampa neskanios.

Šių žuvelių kaina priklauso ir nuo laimikių, ir nuo paklausos. Pavyzdžiui, 1994 metais stintos traukė per Velykas, supirkimo bazės tada nedirbo, oras buvo šiltas, tad kilogramo kaina nukrito net ligi pusės lito. Dabar mums lankantis Rusnėje, stintų kilogramą ant kranto iš žvejų galėjai nusipirkti už 3 litus.

Jau seniai stintas tyrinėjantis A.Švagždys teigė manąs, jog pastaraisiais dešimtmečiais vis šiltėjantis klimatas mažina šių žuvų išteklius.

"Seni žvejai pasakoja, jog anksčiau jie spėdavo naktį ir su merginomis pašokti, ir daug stintų pasigauti. Dabar šių žuvų mažiau, nes žiemos nebešaltos, ledas plonesnis, pavasariai vėsesni, tad stintos neršia neaktyviai, jų lervutėms vėsiame vandenyje trūksta maisto. Be to, anksčiau vanduo būdavo švaresnis", - sakė ichtiologas.

Tokios nuomonės yra ir jo kolega, taip pat Rusnėje gyvenantis Ekologijos instituto ichtiologas Kazimieras Gaigalas. Pastarasis pasiūlė Aplinkos ministerijai gerokai sumažinti stintų žvejybos skaičių. Kaip "Lietuvos rytui" pranešė šios ministerijos Žuvų išteklių departamento žvejybos reguliavimo skyriaus viršininkas Albertas Skerniškis, iš 40 dabar esančių stintų žvejybos vietų liks 25.

Naktis buvo neįprastai šilta, tad akcinės bendrovės "Rusnės žvejys" vyrai traukė stintas iš Skirvytės tinklu net suplukę. Motorine valtimi jie nuplukdydavo tinklą į upę, įmerkdavo, o paskui įsirežę traukdavo. Iki dešimtos valandos vakaro ši Algirdo Undraičio vadovaujama grandis buvo sužvejojusi šimtą kilogramų stintų.

"Pusė čia žvejojančių verslininkų - ne vietiniai, atvykę iš Šilutės ir kitų vietovių, o kai kuriems rusniškiams tenka važiuoti žvejoti prie Sovetsko ar dar toliau. Anksčiau į mūsų žūklės vietas niekas negalėdavo lįsti, dabar - nebėra tvarkos", - sakė jau 25 metus žvejojantis A.Undraitis. Pasak jo, tai - didžiausia vietos žvejų bėda.

Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose pasiteiravome, kas dėl to kaltas. "Pirmenybė žvejoti prie savo namų turėtų priklausyti vietos žvejams", - sakė aplinkos viceministras, kandidatas į ministro postą Danius Lygis.

Šį rudenį bus naujas konkursas. Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas žadėjo, jog bus atsižvelgta į vietos žmonių pageidavimus. Pasak jo, svarbiausia, kad jie susitartų patys, o ne nuspręstų Vilniaus valdininkai.

Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1999 04 02