Ministras pasipiktino nesibaigiančiais parkų planais

Aplinkos apsaugos ministras Imantas Lazdinis, prieš paskyrimą į šias pareigas vadovavęs Dzūkijos nacionaliniam parkui, tęsia pertvarkymus šalies saugomose gamtos teritorijose. Neseniai jo nurodymu buvo pakeisti Kamanų ir Viešvilės rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovai, kurių darbe rasta trūkumų.

I.Lazdinis nepatenkintas ir ministerijos Kraštotvarkos bei biologinės įvairovės departamento darbu. "Lietuvos rytui" jis aiškino: "Saugomos teritorijos paliktos likimo valiai, pinigai švaistomi nesibaigiantiems planavimams jose. Tie planai specialiai daromi taip, kad juos baigus paaiškėtų, jog vėl reikia užsakyti naujus".

Šių darbų monopolį departamentas teikiąs daugiausia tiems patiems planuotojams, ypač Vilniaus universiteto profesoriui P.Kavaliauskui. "Departamentas neparengė saugomų teritorijų planavimo metodikos. Jei ji būtų, planuoti galėtų ir patys nacionalinių parkų architektai. Be to, kilus ginčams sunku įrodyti, kodėl saugoti pasirinkta būtent ši teritorija bei kodėl ji suskirstyta zonomis taip, o ne kitaip", - sakė ministras.

Anot jo, Kraštotvarkos ir biologinės įvairovės departamentas, negavęs regioninių parkų vadovų darbo programų bei sutarčių, skyręs šiems parkams lėšų. "Dabar vieni parkų vadovai daro ką nori, o kiti apskritai nežino, ką veikti", - piktinosi I.Lazdinis.

Aukštaitijos, Dzūkijos bei Žemaitijos nacionalinius parkus tvarkančios Žemės ir miškų ūkio ministerijos viceministras Algirdas Brukas sakė manąs, jog šiuos parkus planuoja, ribas peržiūri bei pertvarko kvalifikuočiausi specialistai, tačiau šie darbai "dirbtinai eskaluojami į nesibaigiantį procesą, kuriam išleidžiama palyginti daug pinigų".

Tokie keitimai Dzūkijos nacionaliniame parke buvo atliekami tris kartus, Žemaitijos - keturis, Aukštaitijos - dar daugiau. "Todėl iš naujo tenka daryti ir miškotvarkos, žemėtvarkos, infrastruktūros vystymo projektus, - kalbėjo A.Brukas. - Didžiulis aparatas turi gaišti laiką".

Dauguma šių planų daryti vadovaujant geografui P.Kavaliauskui. "Atlieku 80 procentų darbo - ir už tuos kolegas, kurie nesugeba ar nespėja padaryti", - sakė jis "Lietuvos rytui". Profesorius pasakojo pastaraisiais metais bendradarbiaująs su Alvydo Mituzo personaline įmone "Archimita", architektų bendrove "Archprojektas" bei kitais užsakovais.

Lietuvos gamtos fondo generalinio sekretoriaus Prano Mierausko nuomone, parkų schemos "tėra spalvotos mozaikos, padarytos neturint ekologinių teritorijos vertinimo kriterijų".

Pasak jo, tokią išvadą padarę ir neseniai Lietuvoje buvoję Europos saugomų teritorijų tvarkymo asociacijos (EUROSITE) ekspertai. Jie konstatavę, jog mūsų šalyje saugomos teritorijos planuojamos bei tvarkomos ne pagal europinius reikalavimus.

P.Mierauskas dalyvavo komisijoje, kuri analizavo P.Kavaliausko ir jo kolegų atliktą Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Komisija neigiamai įvertino šį darbą. Prieš tai panašią išvadą padarė Statybos ir urbanistikos ministerijos ekspertai.

Tuo tarpu Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Algirdas Leišis džiaugiasi, kad schemos perdirbinėjamos. "Planuojant mūsų parką nebuvo numatyta rekreacinė zona, todėl dabar daug problemų su poilsiautojais", - pasakojo jis.

Skroblaus rezervatą to parko planuotojai buvo numatę iki pat šio upelio žiočių. "Vos išprašėme taip neplanuoti - į rezervatą būtų patekęs Dubininko kaimas", - sakė parko direktorius.

P.Kavaliausko ir jo kolegų rengtas parkų schemas ir nesiskaitymą su kitų nuomone kritikavo ir kai kurie kiti mūsų kalbinti nacionalinių bei regioninių parkų vadovai.

Kraštotvarkos ir biologinės įvairovės departamento direktorės Rūtos Baškytės nuomone, Vilniaus universiteto profesorius P.Kavaliauskas - geriausias kraštotvarkos specialistas Lietuvoje. Beje, ji buvo jo studentė. R.Baškytė teigė, jog nemažai planavimo užsakymų teikiama ir kitiems specialistams, be to, P.Kavaliauskas ir jo bendradarbiai laimi konkursuose.

Pasak jos, saugomų teritorijų planavimo metodika yra - tai departamento parengtos "Valstybinių parkų planavimo schemų rengimo, derinimo ir pateikimo tvirtinti taisyklės".

"Vyriausybė nurodė iki 1999 metų patvirtinti visų 30 regioninių parkų planavimo schemas. Bijau, jog dėl dabartinių ginčų tai laiku nebus padaryta", - sakė R.Baškytė.

"Iš anksto suplanavus mušti, pagalį visuomet rasi. Daugiau nei pusmetį ministerijoje besitęsiantis blaškymasis ir šokis su kardais demonstruoja problemos nesupratimą, nomenklatūros apsvaigimą ir asmeniškumus", - sakė profesorius P.Kavaliauskas.

Pasak jo, tai, jog I.Lazdinis pakviestas vadovauti šiai ministerijai, "ko gero, jau pradeda tapti Lietuvos aplinkosaugos tragedija".

Profesoriaus teigimu, prieš R.Baškytę, kurią jis pavadino "paskutiniu aktyviai kovojančiu oficialiosios teritorinės aplinkosaugos bastionu", vykdomas psichologinis išvarymo teroras. "Man tai primena antikinę istoriją apie Laokoną, ryjantį savo vaikus. Kas galėtų paneigti, kad kažkokios suinteresuotos jėgos specialiai nesuplanavo ir sistemingai nenaikina iš vidaus teritorinės aplinkosaugos iškovotų pozicijų?" - klausė P.Kavaliauskas.

Paklaustas apie EUROSITE ekspertų išvadas, profesorius sakė, jog oficiali ekspertizė nebuvo atlikta, o "atvirus monetarinius tikslus šioje srityje turinčio pono P. Mierausko pasikviestų draugų (draugių), suinteresuotų savo prekės prastūmimu, asmeninė ar užsakyta nuomonė yra jų pačių reikalas".

P.Kavaliausko teigimu, Lietuvos saugomos teritorijos planuojamos pagal klasikinius teritorinio planavimo principus, panašiai kaip Vokietijoje ar kitose šalyse.

Kitą savaitę Kraštotovarkos ir biologinės įvairovės departamento darbą svarstys ministerijos kolegija. Ministras I.Lazdinis sakė jaučiąs didelį spaudimą: sulaikyti permainas kvietė net kandidatas į Prezidento postą Valdas Adamkus, Seimo nariai Alfonsas Vaišnoras, Jonas Šimėnas. "Jeigu neatsilaikysiu, beliks atsistatydinti", - kalbėjo aplinkos apsaugos ministras.

Lietuvos rytas, 1997 09 10