Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos parengė įsakymo projektą uždrausti statyti naujas bei atstatyti buvusias užtvankas prie šalies upių, kuriomis migruoja saugomos ir globojamos žuvys - lašišos, šlakiai, upėtakiai, žiobriai. Šiame 146 upių sąraše - Nemunas, Neris ir kitos didžiausios šalies upės bei jų intakai.
Be to, projekte numatoma pastatyti žuvitakius prie Kauno ir kitų šalies hidroelektrinių, malūnų užtvankų, kurios užstoja kelią žuvims. Tokių vietų išvardinta 30. Įsakymas įpareigotų ir pašalinti 66 buvusių užtvankų liekanas bei kitokias kliūtis upėse.
Projektas sukėlė hidroenergetikų pasipiktinimą. Šalies Hidroenergetikų draugijos pirmininkas Petras Punys prisipažino pasiskundęs šalies premjerui Algirdui Brazauskui ir šis nurodęs aplinkos ir žemės ūkio ministrams neskubėti pasirašyti įsakymą.
P.Punys tvirtina, jog šie gamtos sergėtojų reikalavimai ne tik sustabdytų hidroenergetikų verslą, bet ir kenktų poilsiautojams, meškeriotojams, kuriems esą patvenktos upės ir upeliai patinka.
Naujojo vandenų verslo šalininkai hidroenergiją vadina žaliąja ir cituoja Europos Parlamento direktyvą, kurioje nurodoma atsinaujinančių energijos išteklių dalį iki 2010 metų padidinti iki 12 procentų. Šiuo metu Lietuvos hidroelektrinėse pagaminta energija sudaro apie 2,5 procento bendros elektros energijos gamybos.
Pastatyti hidroelektrinę reikia nemažų investicijų, tačiau apsimoka - vėliau išlaidų mažai, elektros energijos savikaina maža, o supirkėjai energetikai už šią "žaliąją" energiją moka brangiai.
Verslas iš hidroenergijos populiarėja. Per pastaruosius dešimtį metų šalyje pastatyta apie 30 hidroelektrinių, dar maždaug 20 statoma. Pavyzdžiui, prie sraunios Virvytės upės Žemaitijoje iškilo net 8 hidroelektrinės.
Ši naujovė pateko ir į svarbius dokumentus - nacionalinėje energetikos strategijoje pavedama išsiaiškinti naujų HE statybos galimybes Nemuno vidurupyje ir Neryje. Prie pastarosios upės hidroenergetikai norėtų matyti keliolikos elektrinių kaskadą, planuoja keletą jėgainių prie Nemuno, iš kurių viena būtų šalia Birštono, prie garsiųjų Nemuno kilpų.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai tvirtina, jog iš hidroelektrinių daugiau žalos negu naudos. Pasak jų, šios elektrinės sudarko upių kraštovaizdį, užtveria kelią vertingoms praeivėms žuvims ir šios nyksta.
"Pastatysime žuvitakių", - siūlosi hidroenergetikai. Tačiau gamtos sergėtojai tai vadina lazda invalidui. "Taku praplaukia ne visos žuvys. Jei upę užtvers keletas užtvankų nors ir su žuvitakiais - migruojančios žuvys išnyks", - pranašauja jie.
"Tačiau tvenkiniuose žuvų būna daugiau negu upėse ir upeliuose?" - nenusileidžia hidronergetikai.
"Ne tokių vertingų. O lašišų, šlakių, upėtakių, nėgių, žiobrių nebeliks. Upių pavertimas tvenkiniais - žmogaus įsikišimas į gamtą, hidrologijos dėsnių ardymas. Vanduo susidrumsčia, telkinys tampa teršalų kaupykla, žuvų nerštavietės uždumblėja, mailius žūsta", - vardijo gamtosaugininkai. Pasak jų, hidroenergiją švariausia, ekologiškiausia energija vadina tik nešmanėliai.
Vieni ir kiti - gamtos sergėtojai ir hidroenergetikai - remiasi europinėmis direktyvomis bei konvencijomis, įpareigojančiomis šalis – Europos Sąjungos nares bei kandidates saugoti laukinę fauną, šalinti kliūtis jos keliuose.
"Tegul hidroenergetikai stato elektrines prie tų 1100 tvenkinių, kurie padaryti sovietmečiu - gamta ten jau sugadinta", - siūlo Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro žuvų migracijos tarnybos vadovas ichtiologas Albertas Skerniškis.
Tačiau hidroenergetikai domisi kaip tik tomis pačiomis upėmis, kurios yra vertingiausios ichtiologiniu požiūriu, mat jos sraunios ir gali sparčiau sukti turbinas. Daugelis šių upių paskelbtos ichtiologiniais ir kraštovaizdžio draustiniais, kuriuose naujos statybos draudžiamos.
"Hidroenergetika neišgelbės Lietuvos, nes tai vienos šeimos verslas. Šiai šeimai pajamų netrūks, tačiau nuskriausti bus šimtai žvejų - neteks vertingiausių žuvų", - mano A.Skerniškis. Beje, Anglijoje viena laukinė lašiša įvertinta 6 tūkstančiais svarų sterlingų.
A.Skerniškio skaičiavimais, net ir patvenkus Nemuną trijose, o Neryje - dvylikoje vietų, kaip svajoja hidroenergetikai, bei nusėjus elektrinėmis mažesnes šalies upes, hidroenergija sudarytų ne daugiau dešimtadalio šaliai reikalingo kiekio, tuo tarpu žala gamtai būtų nepataisoma.
Ar įmanomas kompromisas? Latvijoje nugalėjo gamtosauga - tos šalies vyriausybė uždraudė statyti hidroelektrines prie šimto upių. "Šalies valdžia turi apsispręsti, ko labiau reikia - keleto procentų sugadintose upėse pagamintos elektros energijos ar nenuniokotos gamtos", - sakė ichtiologas A.Skerniškis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2002 11 04