"Pažiūrėsime, kas negero yra mūsų parkuose ir pasitarsime, kaip tų negerovių išvengti", - taip apibūdino išvyką į Verkių ir Pavilnių regioninius bei Trakų istorinį nacionalinį parkus aplinkos apsaugos ministras Imantas Lazdinis.
Toje išvykoje dalyvavo ir statybos bei urbanistikos ministras Algis Čaplikas, kultūros viceministras Naglis Puteikis, Seimo nariai Romualdas Ozolas ir Alfonsas Vaišnoras, Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei sostinės savivaldybės atstovai. Joje buvo ir šių eilučių autorius.
Pirmiausia pasukome į statybvietę netoli Baltupių (Verkių regioninis parkas). Čia ant gražios medžiais apaugusios kalvos statybos bendrovė "Vika Inc" stato šešiabučius namus.
Kaip paaiškino Aplinkos apsaugos ministerijos saugomų teritorijų skyriaus viršininkas Gediminas Raščius, 1992 metais Kultūros vertybių apsaugos departamento siūlymu Vyriausybė patvirtino Verkių istorinio kultūrinio landšaftinio draustinio ribas, į kurias pateko ir ši kalva. Vėliau ši vieta buvo įjungta į Verkių regioninį parką.
Statybų ant šios kalvos neturėjo būti, tačiau 1994 metais Vilniaus miesto valdyba, nepaisydama, jog čia saugoma teritorija, suteikė žemės sklypą keletui vilniečių. Jie jį pardavė, o naujieji savininkai be suderinto projekto ir leidimo ėmė statyti kotedžus. Vilniaus gamtos apsaugos draugija ne kartą protestavo, Aplinkos apsaugos ministerija baudė statybos šeimininkus, tačiau pastatai kilo kaip ant mielių.
Vėliau, pasak G.Raščiaus, Kultūros vertybių departamento vadovai nusprendė, jog be reikalo buvo rekomenduota šią kalvą įtraukti į draustinį - esą ji to neverta. Panašią išvadą padarė ir Geografijos instituto mokslininkas A.Česnulevičius, Vilniaus savivaldybės gamtosaugos skyriaus užsakymu tyrinėjęs šią vietovę. "Tuomet mums teko leisti šią statybą", - sakė G.Raščius.
Ne mažiau įspūdingų naujų pastatų aplinkosaugininkai parodė ir Žolyno gatvėje Pavilnių regioniniame parke. Anot Vilniaus regiono departamento projektų derinimo skyriaus viršininkės A.Giedraitienės, neteisėtomis šias statybas galima vadinti tik iš dalies: nors aplinkosaugininkai leidimo joms nedavė, nes statyti regioniniame parke uždrausta, tačiau parko ribų planus delsia suderinti Vilniaus savivaldybė ir patvirtinti Vyriausybė.
"Vadinasi, delsti kažkas yra suinteresuotas",- padarė išvadą kai kurie išvykos dalyviai.
Vilniaus savivaldybės atstovai savo ruožtu tvirtino, jog neretai parkų ribos brėžiamos nepagrįstai, stengiantis tik kuo daugiau užgriebti, be to, gamtosaugininkai ir paminklosaugininkai nesuformuluoja aiškių ir konkrečių reikalavimų bei normų.
A.Giedraitienės teigimu, problemų susidarė ir todėl, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, išduodanti leidimus naudotis žemės sklypais, anksčiau naujiesiems savininkams nenurodydavo apribojimų.
Trakų istoriniame nacionaliniame parke pareigūnų delegacija pastovėjo prieš garažus, bjaurojančius Trakų vaizdą prie pat įvažiavimo į šį miestą, pavaikščiojo apie Tamaros ir Georgijaus Dekanidzių pilį prie Skaisčio ežero, sumūrytą vandens apsaugos zonoje (joje statyti pastatus draudžiama).
Abi šios statybos yra neteisėtos, teismas įpareigojo jų savininkus trūkumus pašalinti, tačiau pastatai stovi kaip stovėję. Takelis palei Dekanidzių pilies tvorą rodo, jog juo einama dažnai: daug kam įdomu pasidairyti į šį gruziniškos architektūros statinį, išdygusį buvusios kuklios lietuviškos trobelės vietoje. Vizualiai sugadintas tapo ir visas šis kaimelis prie ežero.
Pilies vartus saugo didelis šuo, o pasikalbėti su jos šeimininkais Seimo nariams ir ministrams nepavyko. Vieni pareigūnai svarstė, jog teismai turėtų kontroliuoti, ar vykdomi jų įpareigojimai, ir bausti (R.Ozolas siūlė neteisėtai pastatytus namus griauti, pasikvietus į pagalbą "Aro" policiją), kiti kalbėjo, jog tvarkos parkuose nebus tol, kol jais rūpinsis skirtingos žinybos.
Verkių ir Pavilnių regioniniai parkai priklauso Vilniaus savivaldybei, Trakų istorinis nacionalinis parkas - Kultūros ministerijai. Kai kuriuos kitus nacionalinius ir regioninius parkus šiuo metu valdo Žemės ir miškų ūkio ministerija.
"Skirtingos žinybos turi ir skirtingų interesų, todėl dažnai net nežino, ko reikalauti, o parkuose gyvenantys žmonės nebesusigaudo, kieno klausyti. Visos saugomos gamtos teritorijos turėtų priklausyti Aplinkos apsaugos ministerijai", - kalbėjo aplinkos apsaugos ministras I.Lazdinis. Seimo nariai R.Ozolas ir A.Vaišnoras žadėjo remti šį pageidavimą.
Tuo tarpu statybos ir urbanistikos ministro A.Čapliko nuomone, daugelis neteisėtų pastatų saugomose gamtos teritorijose atsirado todėl, jog tų teritorijų ribos buvo nubraižytos neatsižvelgus į "gyvenimo realijas ir ekonominę logiką". Svarbiausia, kad nė viena statyba nebūtų pradėta be detalaus išplanavimo projekto. Ministras sakė nesuprantąs, kodėl savivaldybės delsia juos užsakyti.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 08 13