Laukinių karpių laimikius žvejai sapnuoja

Išskirtinės žuvys

Jeigu jūs norite ištraukti laukinį karpį, turite būti ypač kantrus. Šių didelių ir gudrių žuvų gaudytojams kibimo tenka laukti dieną, parą ir dar ilgiau.

Versliniuose tvenkiniuose auginamus karpius žvejoti nesudėtinga: sumokėjai savininkui mokestį, gavai meškerę, masalą ir trauki žuvis -- jų ten daug ir jos alkanos.

O laukiniai karpiai -- tai tie patys karpiai, tiktai ištrūkę iš tvenkinių į ežerus ar specialiai ten įleisti. Tokių žuvų nėra daug, joms tenka ištverti daug pavojų, todėl jos kur kas gudresnės už tvenkiniuose plaukiojančias gentaines.

Aptikti ir sugauti laukinį karpį reikia nepaprastos kantrybės, meistriškumo ir gerų brangių įrankių.

Nežiūrint to, šių žuvų žūklė pastaraisiais metais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o laukinių karpių gaudytojai laikomi išskirtiniais meškeriotojais -- ne tik turtingais, bet ir kultūringais, gamtą gerbiančiais žmonėmis.

Kaip futbolo rungtynės

Laukinių karpių gaudytojai nesitraukia nuo savo meškerių ištisas dienas ir naktis, o kad laukti būtų lengviau, įsitaiso prie vandens specialiose kėdėse - gultuose.

"Karpių žūklė -- kaip futbolo rungtynės: įvarčių nedaug, užtat kiekvienas jų turi didžiulę vertę. Mūsų, karpininkų, laimikiai reti, tačiau prisimename juos visą gyvenimą", -- sako Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius Albinas Daubaras.

Šis meškeriotojas, išgirdęs, jog kuriame nors ežere esama laukinių karpių, užsirašo šio ežero pavadinimą ir padeda prie jo pliusą. "Nuvažiavęs prie to ežero, pakalbinu prie jo gyvenančius žmones: "Ar tikrai čia yra karpių?" Jei atsakymas teigiamas -- pažymiu antrąjį pliusą.

O jei pavyksta ir pačiam pamatyti iššokantį iš vandens karpį -- užsirašau trečiąjį pliusą ir jau nebedvejoju: čia tikrai verta meškerioti", -- pasakojo A. Daubaras.

Parduotuvėje pigiau

Tačiau sugauti tą pamatytą laukinį karpį tuoj pat -- tuščios viltys: šias žuvis būtina ilgai vilioti jų mėgstamu maistu.

Tad meškeriotojui tenka bent keletą kartų per savaitę kasdien atvykti prie ežero, kuriame pastebėjo karpių, ir toje vietoje gramzdinti pašarus.

Paprasčiausia -- nusipirkti parduotuvėje vadinamųjų boilių – baltyminių kukulių, kuriuos mėgsta laukiniai karpiai, ir nusviesti juos specialiu vamzdeliu nuo kranto į vandenį. Tačiau kilogramas šių kukulių kainuoja apie 20 litų, o vienam šėrimui reikia 2-3 kilogramų. Tokių šėrimų per savaitę reikia bent trijų, be to, meškeriojant prireiks dar 2-3 kilogramų kukulių.

Šiek tiek pigesnis variantas -- masinti karpius šutintais kukurūzais. Tačiau šiuo atveju teks atplukdyti pašarą į žvejojimo vietą valtimi.

Svarbiausia - gera žmona

Po keletos jaukinimo dienų jau galima žvejoti. Karpių gaudytojai paprastai į savo žuvų žūklę atvyksta dar iš vakaro. Vėl paberia pašaro, užmeta meškeres ir įsitaiso gultuose. Kimba, jei apskritai kimba, dažniausiai anksti rytą -- prieš aušrą, tuoj po jos bei tada, kai tekančios saulės spinduliai paliečia ežerą.

"Tačiau kartais karpiai kimba ir kitokiu laiku. Viename ežere jie kibdavo tik per karščius -- nuo 11 iki 12 valandos. Taip būdavo karšta, jog tekdavo lįsti į vandenį iki kaklo", -- sakė A.Daubaras.

Karpių gaudytojų įrankiai brangesni, negu daugelio kitų žvejų. Tiesa, jie pamažu pinga -- A.Daubaro skaičiavimu, šiuo metu gerą įrangos laukiniams karpiams gaudyti komplektą galima įsigyti už 10 tūkstančių litų. Vidutiniškas komplektas - perpus pigesnis.

Vien meškerė su rite šioms žuvims žvejoti kainuoja mažiausiai tūkstantį litų, o jų daugelis karpių gaudytojų naudoja mažiausiai tris, kai kurie keturias. Brangūs ir stovas šioms meškerėms, elektroniniai signalizatoriai, pranešantys apie žuvies kibimą, specialus gultas, itin kieto ir kokybiško metalo kabliukai.

"Sunkiausia karpininkui -- ne sulaukti žuvies, o įtikinti žmoną nesipriešinti tokiems brangiems pirkiniams", -- juokavo A. Daubaras.

Trys karpių gudrybės

Pagaliau signalizatorius pypteli, ir karpininkas strimgalviais lekia prie meškerių. Tačiau net užkibus žuviai džiaugtis dar anksti. Tik pusė šansų, jog pavyks ją ištraukti į krantą. Karpių gaudytojai įsitikinę, jog laukinis karpis -- gudriausia žuvis iš visų Lietuvoje gyvenančių.

"Pajutęs gerklėje kabliuką, karpis pasileidžia tolyn didžiuliu greičiu, ir jei meškerės ritė ar kita įranga bus netinkama -- neatlaikys.

Jei šis manevras nepavyksta, laukinis karpis griebiasi antrosios gudrybės -- prieš palįsdamas slėptuvėn po šiekštu, jis apiplaukia jį, kad apvyniotų aplink kliūtį valą. Jeigu trauksi -- nutrūks.

O jei vis dėlto pasisekė prisitraukti laukinį karpį prie kranto – jis ūmai strykteli stačias ir pradeda suktis aplink. Tam, kad valas patektų ant nugarinio peleko, kuris aštrus kaip pjūklas. Neretai žuviai pavyksta tokiu būdu nupjauti valą", -- pasakojo A. Daubaras.

Tad šių gudrių ir stiprių žuvų sugaunama nedažnai ir nedaug. A.Daubaro žodžiais, per sezoną, kuris trunka nuo balandžio iki šalčių, patyręs karpių gaudytojas gali sumeškerioti apie 20 šių žuvų. Jo paties rekordas -- 13 kilogramų laukinis karpis, sugautas per varžybas Varėnos rajone 2002 metais.

Šalies Karpininkų asociacijos nariai yra sugavę ir keletu kilogramų didesnių. O lenkai, prancūzai žvejai (tose šalyse šilčiau ir karpiai užauga didesni) yra sužvejoję daugiau kaip 30 kilogramų sveriančių laukinių karpių.

Pasidžiaugia ir paleidžia

Pagaliau – laukinis karpis ant kranto, laimingas žvejys skuba prie fotoaparato. Įamžinęs laimikį, atsargiai paima jį ir... paleidžia į vandenį.

"Tai geležinė mūsų, laukinių karpių gaudytojų, taisyklė – paleisti sugautą žuvį į laisvę. Kol laukiniai karpiai užauga dideli, praeina ne vieneri metai, tad tos žuvys -- nacionalinis šalies turtas, kurį reikia tausoti. Jei sužinotume, jog kuris mūsų kolegų nužudė didesnį kaip 5 kilogramai karpį -- toks žvejys netektų gero vardo", -- aiškino A. Daubaras.

Pasitaiko, jog žūklėje kietai įmigęs laukinių karpių gaudytojas netenka meškerės -- užkibusi žuvis nusiplukdo ją. Kad taip neatsitiktų, kai kurie žvejai kitą valo galą prie ritės nepritvirtina. Dar liūdniau, kai meškerės pavagiamos -- Lietuvoje tai nereta.

Bet būna ir linksmesnių nuotykių. "Sykį išgirdau signalo pyptelėjimą, šokau iš miegmaišio, stveriu meškerę, pakertu, bet žuvies nejaučiu. Žiūriu -- vis dėlto ji tolumoje vartosi. "Užkibo?" -- pasiteiravo atskubėjęs sūnus. "Čia negyvas karpis!" -- atsakiau, nes žuvies pasipriešinimo -- jokio. Bet vis tiek traukiu. Iškėlus iš vandens paaiškėjo, jog tai 3,5 kilogramo karšis", -- pasakojo A. Daubaras.

Mėgsta ir gaminti

Kita laukinių karpių gaudytojų etikos taisyklė -- tuo pačiu metu nežvejoti jokių kitų žuvų, tik karpius.

"Tad jūsų namuose žuvis -- retas patiekalas?" -- paklausiau A. Daubaro. "Priešingai -- namiškiams ji jau nusibodusi, mat dažną dieną žvejoju ne karpius, o kitokias žuvis", -- nusijuokė pašnekovas. Jis mėgsta iš jų pats ir patiekalus gaminti bei tarp kolegų garsėja kaip geras kulinaras.

"Nesakysiu nei ežerų, kur gyvena laukiniai karpiai, pavadinimų, nei kaip iš šių žuvų pasigaminti skanų valgį.

Tačiau galiu pamokyti, kaip pasigaminti šprotus iš kuojų: šias žuvis troškinti ilgai -- 3,5 valandos -- aliejuje, įpylus ten truputį acto ir svogūnų. Po to bus galima valgyti net žuvų kaulus.

O lydekas mėgstu supjaustęs dideliais gabalais troškinti trumpai – apie 20 minučių svieste ir grietinėje kartu su svogūnais, prieskoniais. Po to jos tampa labai skanios", -- pasakojo meškeriotojas.

Lietuvos rytas, 2005 07 15