Kaimuose aidinčių šūvių politikai negirdi

Lazdijų rajono Demeniškių kaime  gyvenantis rašytojas ir ekologas Romas Sadauskas sako nesąs iš principo nusistatęs prieš medžiotojus, tačiau jį stebina šio kaimo apylinkėse vykstančios medžioklės ir vietos žmonių nuomonė apie jas.  

Naujoje savo knygoje „Gyvenimas prie vieškeluko“ R.Sadauskas cituoja savo kolegos lenkų rašytojo Zenono Kruczynskio knygoje „Dažai ir kraujas“ pateiktą paaiškinimą, kodėl medžiotojai taip mėgsta medžioti. 

„Prisimenu medžioklėje neišvengiamai lydintį jausmą. Paprastai jis slepiamas, mat tiesiogiai susijęs su žudymo aktu. Tai labai trumpai trunkantis, užtat esybę užvaldantis jausmas – kaip po taiklaus tavo šūvio žvėris griūva, visą kūną užplūsta ramybė“, - rašo Z.Kruczynskis, buvęs aistringas medžiotojas, paskui nusivylęs šiuo užsiėmimu ir jį metęs. 

Pasak R.Sadausko, gal medžiotojai po taiklaus šūvio ir patiria ramybę ar katarsį, tačiau Demeniškių žmonės – tikrai ne. „Tai, kas ten vyksta, sunku pavadinti medžioklėmis. Medžiotojai veža ir pila Bestraigiškės miške įvairius pašarus – runkelius, grūdus, obuolius ir jų išspaudas, net valgyklų maisto atliekas. Jos pūva, sklinda dvokas. 

Prie tų šėryklų pastatyti bokšteliai ir iš jų šaudoma į susirinkusius prie pašarų žvėris. Nedideliame plote suskaičiavau 11 bokštelių. Kai kuriuose jų pūpso minkštasuoliai, mėtosi tušti alkoholio buteliai, plastiko indai, konservų dėžutės, prezervatyvai. Argi tai galima vadinti medžiokle?“ - klausė rašytojas. 

Jo žodžiais, pasipilus šūviams, Demeniškių kaimo žmonių gyvuliai nutraukę grandines parlekia iš ganyklų namo, o kaimiečiai skuba užsidaryti pirkiose. „Demeniškių žmonės tuos medžiotojus vadina stribais. Pamato praeinant ginkluotus ir sako: „Vėl stribai renkasi - bus mūšis“. 

Medžiotojų visureigiai išmalė miško keliukus. Kad šauliai geriau matytų prie šėryklų ateinančius žvėris, tose vietose iškirto krūmus ir medžius. „Didelis gražus kadagys augo – ir jį nukirto“, - gailėjosi pašnekovas. 

Šaudoma ir kitapus kaimo esančioje pelkaitėje, kuri susidarė po to, kai melioratoriai  sovietmečiu nuleido čia telkšojusį Demeno ežerėlį. Pelkėje įsikūrė perėti įvairūs paukščiai. Ornitologas Antanas Aleknonis pernai čia aptiko gervių dėtį su trimis kiaušiniais – tai labai retas atvejis, paprastai būna tik du kiaušiniai. 

„Šių metų rugsėjo 13 dieną, nors paukščių medžioklės sezonas dar oficialiai nebuvo pradėtas, prie Demeno suskaičiavau 41 šūvį. Po keturių dienų - 27 šūvius. Blaškėsi antys,  gervės ir kiti paukščiai“, - sklaidė savo dienoraštį rašytojas. 

Šiomis dienomis prasidėjo medžioklių su varovais sezonas, tačiau, pasak R.Sadausko, prie Demeniškių nesuprasi, kada koks medžioklės sezonas prasideda ir kada baigiasi – šūvių ten gali išgirsti beveik kasdien. 

„Pradėjau rašyti esė apie šūvius vadinamąją pilkąją valandą, kai pradeda temti, bet dar  netamsu, žmonės šviesų savo namuose dar nedega. Tuo laiku stirnos iš miško išeina ganytis į palaukę, ir tada būtinai pasigirsta „bach“, o paskui visureigio ar keturračio motociklo blerbimas – važiuoja pasiimti nušauto laimikio“, - pasakojo savo gyvenimo kaime įspūdžius rašytojas.  

Jo nuomone, žvėrių šėrimas šiltuoju metų laiku (rašytojas ironiškai tai pavadino „žaliuoju badu“) iškreipia gamtos dėsnius: žvėrys pratinami ne patys susirasti maisto, o priklausyti nuo žmogaus malonės. Be to, atliekomis teršiami miškai. 

Žmonės tyli dantis sukandę 

Bestraigiškės miške daug sunkiai įžengiamų vietų, o kalvose ir rėvose auga įvairūs medžiai.  Čia nuo seno buvo žvėrių karalija. „Buvęs Lietuvos komunistų vadovas Antanas Sniečkus ten medžiodamas gavo infarktą ir netrukus mirė“, - prisimena Lazdijų rajone gimęs ir augęs R.Sadauskas. 

Jis dažnai vaikšto po šį mišką ir sakė ne kartą sutikęs pašarus žvėrims gabenančių ir medžioklės bokštelius renčiančių vyrų. „Kai jų paklausdavau, ar žino, kam priklauso miškas, jie tik pečiais gūžčiodavo“, - stebisi rašytojas. Medžioklės taisyklės įpareigoja medžiotojus bokštelių statybą suderinti su valdos savininkais. 

Bestraigiškės miško pakraščiai grąžinti privatiems savininkams, tik viduryje dar likę valstybiniai plotai. Šie, R.Sadausko nuomone, prižiūrimi ir tvarkomi gerai, laukinės medžioklės vyksta tik privačiuose miškuose. Pasak pašnekovo, be šių miškų savininkų žinios ir sutikimo. 

Tačiau kodėl Demeniškių kaimo žmonės, miškų savininkai savo nepasitenkinimo patys neišsako medžiotojams, gamtosaugininkams? „Ir aš jų to ne kartą klausiau. Jie atsakydavo taip: „Kaip pasipriešinsi, jei čia medžioja vietiniai vadai, valdininkai, gydytojai ir kiti reikalingi žmonės? Kai reikės ko iš jų paprašyti – negausiu“. Tai ir tyli žmonės dantis sukandę“, - atsakė R.Sadauskas. 

Ne šeria, o vilioja 

Bestraigiškės ir kai kuriuose kituose Lazdijų rajono miškuose medžioja Balsio medžiotojų klubas. Jo pirmininkas, Slovėnijos vaistais prekiaujančios UAB „KRKA Lietuva“ Kauno regiono vadovas Artūras Akstinas LŽ tvirtino, jog tikrovė yra gražesnė, negu ją pateikia rašytojas R.Sadauskas. 

„Mes stengiamės sutarti su demeniškiais, kurių kaimas įeina į mūsų medžioklės plotus. Iš tiesų kai kurie jų nemėgsta šūvių. Bet dar labiau ūkininkams nepatinka žvėrių daroma žala pasėliams, tad jei nemedžiotume, priekaištų būtų dar daugiau“, - sakė A.Akstinas. 

Bestraigiškės miške gausu šernų. Balsio klubo medžiotojų vadovas aiškino, jog klubo nariai specialiai šeria juos miške, kad žvėrys neitų į aplinkinius laukus ir neišknistų kukurūzų, bulvių, javų. „Šėryklų ir medžioklės bokštelių paskirtis – saugoti ūkininkų turtą nuo žvėrių“, - sakė A.Akstinas. 

Medžiokles aplink Demeniškius gyrė ir Lietuvos medžioklės ir žvejų draugijos (LMŽD) Lazdijų skyriaus pirmininkas Algirdas Kreiza bei Veisiejų miškų urėdas Zenius Želionis. Pastarasis LŽ informavo, jog urėdija medžiotojams priekaištų neturi. „Jie mums netrukdo, skundų ligi šiol negirdėjau. Valstybiniuose miškuose lygiai taip pat šernus šeriame ir medžiojame, nes jie nusiaubtų žmonių pasėlius“, - sakė Z.Želionis.

 „Vienas kitas privataus miško savininkas nepageidauja, kad jo valdose būtų medžiojama – tas vietas apeiname lanku. Tačiau dauguma savininkų prašo dar geriau ginti pasėlius nuo žvėrių“, - sakė A.Kreiza.

 Šlavantų seniūnijos, kurioje yra Deminiškių kaimas, seniūnė Julija Maziukienė LŽ tikino negirdėjusi vietos žmonių priekaištų medžiotojams. „Šiemet dar niekas nesikreipė ir dėl žvėrių padarytos žalos. Galbūt tai rodo, jog medžiotojai darbuojasi gerai“, - svarstė seniūnė.

 LMŽD pirmininko pavaduotojo medžioklei, biologo Eugenijaus Tijušo nuomone, tai, ką žmonės vadina žvėrių šėrimu vasarą, medžiotojų kalba reiškia viliojimą. 

„Visose Europos Sąjungos šalyse žvėrys taip viliojami ir reguliuojamas jų skaičius. Jei to nedarytume, žvėrys siaubtų ūkininkų turtą, o juk atsakyti už tai tenka medžiotojams ir valstybei“, - pabrėžė E.Tijušas. 

Pasak jo, dabartinis Medžioklės įstatymas nnumato, kad su kiekvienu miško ar žemės savininku būtų sudarytos sutartys dėl leidimo medžioti jų valdose. „Pasiūlymai pakeisti įstatymą - sudaryti tokias sutartis su savininkais – yra pateikti Seimui. Jei jis tam pritars – vykdysime. Tačiau tai nebus lengva, nes Lietuvoje yra 900 tūkstančių privačių valdų savininkų, o medžiotojų klubų ir būrelių – 900.

 Pabandyk juos surasti ir susitarti, kai daug savininkų gyvena miestuose, kai kurie net emigravę. Todėl medžiotojai dažnai nežino, kas yra to miško, kuriame jie medžioja,  savininkai, tampa keblu suderinti su jais bokštelių statybas ir medžiokles“, - dėstė E.Tijušas. 

Jo nuomone, jokiame įstatyme neįmanoma numatyti visko. „Svarbiausia – medžiotojams kalbėtis, tartis su privačių valdų savininkais. Tada konfliktų sumažėja. Jų ir dabar nėra daug, nes ūkininkai, privačių miškų savininkai suvokia, jog medžioklės yra būtinos“, - sakė E.Tijušas.

 Pasiūlymai buvo atmesti 

Vis dėlto ar medžiotojai, ištisus metus šerdami šernus, jų dirbtinai neveisia, kad visada turėtų laimikių ir kad galėtų pasiteisinti taip ginantys ūkininkų pasėlius? 

Kiekvieną rudenį gamtosaugininkai ragina žmones nešerti ančių, gulbių ir kitų paukščių, kad jie neprijunktų ir galėtų laiku išskristi, antraip žiemą gali pražūti, įspėja neimti rastų gyvūnų jauniklių ir pan. Tačiau kodėl tylima dėl vasarą šeriamų žvėrių? 

„Aplinkos ministerija (AM) bandė Medžioklės taisyklėse apibrėžti, kuo žvėrių šėrimas skiriasi nuo jų viliojimo ir panašiai, tačiau šie ir kiti mūsų siūlymai buvo atmesti“, - apgailestavo medžiokles kuruojanti AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Urbelionytė. Jos nuomone, medžiotojus turėtų daugiau auklėti bei šviesti LMŽD ir kitos visuomeninės organizacijos.

 Lietuvos privačių miškų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys turi nemažai miško ir pats yra medžiotojas. Ką jis mano apie „žaliąjį badą“ ir kitą medžiotojų veiklą privačiose valdose? 

„Šerti šiltuoju metų laiku žvėris miškuose – nesąmonė, tačiau dabar dauguma medžiotojų klubų ir būrelių taip daro. Jei kuris šernų nešertų – jie pasitrauktų iš jo plotų pas kaimynus, o to joks medžiotojas nenori, nes neteks laimikių“, - atskleidė K.Šiaulys.  

Medžioklės taisyklės nedraudžia šerti žvėris ištisus metus ir medžioti juos prie šėryklų. „Tiesa, privačių valdų savininkams teoriškai galima uždrausti tai daryti jiems priklausančiuose plotuose. Reikia kreiptis į vietos seniūniją, toji praneš rajono savivaldybei ir taip toliau. Tačiau dauguma privačių žemių ir miškų savininkų bijo pyktis su vietos valdininkais, nes dažnai jie yra ir medžiotojai. Mūsų žmonės nebijo tik balsuoti už Uspaskichą“, - paironizavo K.Šiaulys. 

Dauguma politikų medžioja 

Dabar galiojantis Medžioklės įstatymas buvo priimtas 2002 metais, kai šalį valdė socialdemokratai. 2005 metais Konstitucinis Teismas nusprendė, jog šis teisės aktas pažeidžia Konstitucijoje ginamas miško bei žemės savininkų teises ir nurodė įstatymą pakeisti. 

Praėjo jau 7 metai, tačiau to nepadarė net ir pastaruoju metu Lietuvą valdę konservatoriai. Nors LMSA ir kitos organizacijos pateikė savo siūlymus, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jų neaptarė, o rugsėjo mėnesį visai išbraukė Medžioklės įstatymo svarstymą iš rudens sesijos programos. 

Šio komiteto narė Aurelija Stancikienė tuo nesistebi. Jos nuomone, ir būsimasis Seimas, kuriame daugumą sudarys kairieji, gins tik medžiotojų interesus. „Absoliuti dauguma šio Seimo narių yra medžiotojai arba jų interesus ginantys politikai. Ne kitaip bus ir kitą kadenciją“, - prognozavo A.Stancikienė. 

2013 metais pasibaigs terminas, kai daugumai medžiotojų klubų ir būrelių buvo išduoti gamtos išteklių naudojimo leidimai. Medžiotojams teks juos prasitęsti. Gal tada jie taps sukalbamesni? 

Lietuvos žinios, 2012 10 19

https://forest.lt/go.php/lit/LZ-tyrimas-Politikai-kurti-kaimuose-poksintiems-medziokliu-suviams/4034