Geismą žadinančius vaisius mėgsta ir žvėrys

Kai į Kauno safari klubo prezidento Algimanto Šeškausko namus susirenka pasitarti šio klubo nariai, po dalykinių kalbų jie savo vadovą paprašo: "Algi, parodyk tą linksmą filmą. Na, pats žinai kokį".

Algimantą daug raginti nereikia. Netrukus ekrane sumirga karščio išdeginta Pietų Afrikos savana ir - žali medžiai, aplipę nemažais vaisiais. Pasirodo keletas dramblių ir - tiesiai prie medžių. Straubliu raško vaisius, krato kamienus - vaisiai byra žemyn. Lyg iš po žemės išdygsta daugiau gyvūnų, didelių ir visai mažų. Jie draugiškai, nebebijodami vienas kito, kremta vaisius.

Po minutės kitos beždžionė palaimingai išsitiesia ant žemės šalia jau anksčiau nutarusio pailsėti dramblio. Čia pat prigula kiti gyvūnai. "Visai kaip mes", - kvatoja vyrai žiūrėdami, kaip apduję nuo vaisiuose esančio alkoholio žvėrys svyruoja ir krenta.

Kamera parodo ir kaip jie vėliau bunda: beždžionės susiėmusios galvas, drambliai nerangiai siūbuoja straublius... Pagirios sunkios ne tik žmonėms.

Šio Pietų Afrikoje augančio medžio mokslinis pavadinimas – Sclerocarya birrea, tačiau vietos žmonės jį vadina marula. Šis medis pasiekia 15 metrų aukštį ir subrandina iki 2 tonų vaisių. Vasario mėnesį marula pradeda skleisti egzotišką, svaigų kvapą. Tai ženklas, jog vaisiai prinoko. Šio kvapo pakerėti, net iš už keliolikos kilometrų prie medžio renkasi drambliai, beždžionės ir kiti žolėdžiai gyvūnai.

Marulos vaisiai pailgi, didumo kaip slyvos, prinokę - aukso spalvos, saldžiai rūgštūs. Po odele - kietas riešutas. Jo viduje - du, dažnai trys kvapnaus aliejaus bei baltymų sklidini branduoliai. Mokslininkai nustatė, jog šiuose vaisiuose vitaminų C yra 4 kartus daugiau negu apelsinuose. Afrikos gentys seniai pastebėjo, jog marula ne tik maloniai svaigina, bet ir 

sužadina lytinį geismą. Todėl šio medžio žievė ir vaisiai naudojami įvairiuose derliaus bei kituose vietos ritualuose.

Senovėje marula buvo laikoma vestuvių medžiu. Daug afrikiečių ir dabar tuokiasi po juo, o jaunieji prieš pirmąją savo naktį būtinai pasivaišina marulos vaisiais. Praverčia šis medis ir tada, kai pasaulin beldžiasi kūdikis: užvalgiusios marulos žievės, venda genties afrikietės nuspėja, kas gims - berniukas ar mergaitė. O zulu gentis tvirtina: jei sergantis tymais nakvos po šiuo medžiu ir, atsikėlęs prieš aušrą, netaręs nė žodžio, atsikąs jo žievės, - pasveiks.

Afrikiečiai iš marulos vaisių gamina naminę degtinę. Turistai Afrikoje ieško vyno ir likerio "Amarula", pagaminto iš marulos vaisių. Šių gėrimų iš kelionių į medžiokles Afrikoje parsiveža ir A.Šeškauskas. Paslaptingai šypsodamasis jis atkimšo likerio "Amarula" butelį. Kambarį kaipmat užtvindė svaigus, malonus kvapas.

Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2004 01 10