Žvejoti mėgsta milijonai
Oficialiai įregistruotų meškeriotojų Lietuvoje yra 42 tūkstančiai 440. Tai - Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai-žvejai. Iš tikrųjų meškeriotojų yra kur kas daugiau. "Beveik kiekvienas vyras, o ir dažna moteris laiko save žveju mėgėju", - tvirtina Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius Jonas Pašukonis.
Ką daryti, kad per daug nesiskirtų meškeriotojų ir gamtos sergėtojų interesai, kad ir laimikių netrūktų, ir draudimai juos traukti nenervintų?
Pasitarti apie tai pakvietėme ne vieną dešimtmetį su meškere prie vandenų praleidusius meškeriotojus Juozą Savicką (Vilnius), Ričardą Adamonį (Jonava) ir Audrių Jakštą (Klaipėda).
Gamtos sergėtojus šiame susitikime atstovavo Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius Jonas Pašukonis ir šio departamento žvejybos reguliavimo skyriaus viršininkas Albertas Skerniškis.
Ichtiologų nuomonę išsakė Ekologijos instituto mokslininkas, gamtos mokslų daktaras Vytautas Kesminas.
Meškeriotojas - kvailelis?
J.Savickas. Gaila, jog meškeriotojai retai susitinka su tais, kurie jiems nurodinėja. Gal ir dėl to meškeriojimo taisyklės būna mums sprangios. Mums nepasisekė, kad tie žmonės, kurie buvo mums reikšmingi, pradedant Viktoru Bergu, buvo ne meškeriotojai. Ir šis šviesios atminties žmogus su pašaipa žiūrėjo į meškeriotojus, traukė juos per dantį.
Kiti gamtosaugos vadai - Kazimieras Giniūnas ir paskesnieji (ir dabartiniai ministerijos vadovai) – taip pat pasitaikė ne meškeriotojai. Tas pats atsitiko su Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovais. Tad išeina panašiai kaip višta vedžiotų antukus - su didele meile, šiluma, bet plaukti jų negali išmokyti, tik kudakuoja apie kūdrą.
Sovietiniais laikais ir "pokazuchos" buvo - "Žiūrėkit, kokius sugriežtinimus darom". Bet kad neįmanoma buvo jų laikytis. Vienąsyk K.Giniūno klausiau: "Kam jūs tokius niekus leidžiat?" "Gal kas nors laikysis", - atsakė. Taip ir nuvertindavo įstatymus.
Dabar jau to kvailumo mažėja. Tačiau gamtosaugos tarnybos apsiprato su brakonieriais (ypač ten, kur daugiau žuvų). Gal reikėtų padaryti visų gamtos sergėtojų auditą, atestavimą? Nesusipratimų išvengti padėtų konsultacinė meškeriotojų grupė prie jūsų ministerijos. Žinoma, ji turėtų tik patariamąjį balsą, bet be jos neturėtų būti priimamas joks meškeriotojams svarbus dokumentas.
Tvarką nustatys nuomininkas
J.Pašukonis. Anuometinis Gamtos apsaugos komitetas buvo uždraudęs žvejoti ištisus metus net 40-tyje upių bei jų ruožų. Dabar liko tiktai keletas upių ruožų prie užtvankų, kur žūklė draudžiama ištisus metus.
Be to, kai kuriuose vandens telkiniuose nemokamai galėjo žvejoti tik gamtosaugininkams artimi žmonės. O mes nustatėme, kad tose vietose galima būtų žvejoti visiems su licencijomis, kurios šiek tiek brangesnės už žūklės leidimus.
Neseniai aplinkos ministras leido nemokamai meškerioti 87 neišnuomuotinuose vandens telkiniuose viena meškere su vienu kabliuku nuo kranto ar nuo ledo (plačiau apie šią bei kitas lengvatas rašyta 2000 m. spalio 6 d. "Žūklės" puslapyje – F.Ž.).
Žuvininkų sąjunga tvirtina, jog šis leidimas prieštarauja neseniai priimtam Žuvininkystės įstatymui, todėl siūlo jį atšaukti. O mes manome, kad prieštaravimo nėra bei siūlome keisti Žuvininkystės įstatymą, nes jis neatspindi žvejų mėgėjų lūkesčių.
Beje, ar meškeriotojai pastebėjo, jog šiame įstatyme rašoma: "Išnuomuotuose vandens telkiniuose žvejybos tvarką nustato nuomininkas"? Ligi tol valstybė draudė nuomininkui netgi imti iš meškeriotojų didesnį mokestį, negu buvo nustatyta. O dabar nuomininkas galės leisti jo išsinuomotame telkinyje žvejoti kaip nori - galbūt atsiras tokių, kurie net leis mušti žuvis elektra.
Kur nusipirkti leidimą?
A.Jakštas. Meškeriotojai patenkinti naujaisiais vienos dienos leidimais už 10 litų žvejoti ten, kur anksčiau žuvis nemokamai gaudydavo tik gamtosaugininkų giminės ir draugai.
Į tokios žvejybos zoną reikia įtraukti Krokų lankos ežerą, kur dabar meškerioja tiktai aplinkos apsaugos inspektorių pažįstami, taip pat Vytinį, Kuršių marių Kniaupo įlanką, Minijos intakus.
Tačiau trūksta kontrolės, ar žvejai tuos leidimus turi, be to, jie menkai platinami. Tik įvažiuodamas į Minijos kaimą rasi parašyta, kur jų pirkti, o Rusnėje, Šilutėje tokios informacijos nėra. Šiuos leidimus reikėtų pardavinėti visą parą. Skandinavijos šalyse arba Latvijoje leidimų meškerioti galima įsigyti bet kurioje degalinėje, kavinėje.
Laikas atšaukti draudimą meškerioti perpeles - jų gerokai pagausėjo. Daug meškeriotojų smerkia tuos, kurie daug lydekų prigaudo skrituliais, šakotinėmis. Tai reikėtų uždrausti.
Draudimai - nelogiški
R.Adamonis. Reikia supaprastinti leidimų ir licencijų išdavimą. Sumaniau pažvejoti Asalnų ežere, nuėjau leidimo į Aukštaitijos nacionalinio parko direkciją - pusę valandos jį rašė, kamantinėjo, kur gyvenu ir t.t. Kam tai? Panašiais atvejais Lenkijoje pašte sumoki mokestį, uždeda antspaudą ir žvejok.
Argi negalima leidimų sistemą suvienodinti, kad meškeriotojas gautų vieną leidimą, pagal kurį galėtų žvejoti visuose neišnuomuotinuose vandenyse?
Pavasariniai ir rudeniniai žūklės draudimai nekeičiami jau daug metų. O juk daug kas ten nelogiška - tarkim, dauguma lašišų ir šlakių Neryje prie Jonavos būna iki spalio pirmosios, paskui išplaukia į aukštupį, tuo tarpu draudimas žvejoti žemupyje ir vidurupyje galioja.
Lašišas apskritai vidaus vandenyse draudžiama žvejoti, tai kam papildomi draudimai? Daug kur užsienyje teko būti, tačiau niekur tokios nesąmonės nemačiau.
Žiobrius pas mus leidžiama žvejoti tik pagal licencijas ir tai, pavyzdžiui, tik toje Šventosios dalyje, kur nė vienas žiobris nesustoja. Jeigu jau parduodate licencijas, tai bent leiskite žmonėms sugauti žuvų - juk jie pinigus sumokėjo. Beje, latviai gaudo žiobrius be jokių apribojimų.
Nauja tvarka bus geresnė?
A.Skerniškis. Parengėme naujų mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių projektą, kuriame numatyta leisti ne neršto metu pagal bendruosius mėgėjiškos žūklės leidimus sumeškerioti iki penkių žiobrių. Šiame dokumente planuojama leisti meškerioti dugninėmis meškerėmis lašišinių žuvų upėse per šių žuvų nerštą, tačiau drausime vilioti jas mepsais, blizgėmis, tvisteriais ir kitais gyvūnus imituojančiais dirbtiniais masalais.
Rudeninio žūklės draudimo terminas šiose upėse bus diferencijuotas.
Taip pat numatoma leisti lašišinėse upėse žvejoti lydekas per pavasarinį nerštą, tuo tarpu starkius visur per nerštą gaudyti bus draudžiama.
J.Pašukonis. Siūlome panaikinti draudimą žvejoti pavasarį gyva žuvele Kuršių mariose. Keisime ir leistinų sugauti žuvų dydžius. Tačiau leisi sugauti penkis žiobrius - krūmuose dar šimtą slėps. Mažai kas aiškina, kam reikia tų draudimų, dažniausiai tik mokoma, kaip kuo daugiau žuvų sugauti.
Žūklės tinklais nebedraus?
J.Pašukonis. Ne taip seniai leidome pagal licencijas gaudyti pamaryje šlakius. Ar gerai padarėme?
A.Jakštas. Šį pavasarį tokiai žūklei pas mus buvo parduotos tik trys licencijos. Vieną įsigijau aš prieš žvejybą, kitas dvi - jau sugavę šlakius meškeriotojai. Taigi naujoji tvarka kaip ir neveikia. Galbūt šias žuvis reikėtų leisti pagal vienkartinius 10 litų leidimus?
A.Skerniškis. O ką manote apie žvejybą dugninėmis meškerėmis, vietoj valo naudojant gumas? Šitaip galima daug žuvų sugauti.
R.Adamonis. Žinau žmogų, kuris tokiu būdu per naktį statinę karšių prigaudo.
A.Jakštas. Tai toks pat "sportas", kaip ir žūklė su skrituliais.
J.Pašukonis. Aukštaitijos nacionalinis parkas prašo leisti žvejoti pagal licenciją vienu tinklu. Gal įteisinkime tokią žūklę visur – nors vietos žvejams?
A.Jakštas. Nemanau, kad tai duotų žalos.
V.Kesminas. Jei pirks licencijas ir gaudys standartiniu 75 metrų ilgio tinklu tuo laiku, kai galima gaudyti versliniais įrankiais – tegul žvejoja. Latviai tai leido savo ežeruose jau pernai.
Tačiau pagal dabartines mūsų taisykles tinklas yra draudžiamas įrankis, tad gal geriau jį įteisinti kokiu nors kitu dokumentu.
O dėl pavasarinių ir rudeninių žūklės draudimų - nėra paprasta jų laiką sutrumpinti, nes nerštas prasideda kasmet skirtingu laiku.
Nemanau, kad kitose šalyse yra nustatyti geresni leistinų sugauti žuvų dydžiai. Kiekviena valstybė juos turi parinkti tokius, kad apgintų savo žuvų populiacijas. Pavyzdžiui, vėgėlių mūsų šalies upeliuose beveik nebėra.
Apskritai, kol daugelio meškeriotojų ekologinė kultūra tokia žema, kaip yra dabar, daug liberalizuoti žūklės tvarkos nereikėtų.
Naujovės pasirodys greitai
J.Pašukonis. Čia aptartas bei kitas naujoves bandysime įteisinti dar iki Naujųjų metų. Tikėjomės išleisti naujas Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles, tačiau dabar, kai jau yra Žuvininkystės įstatymas, mes vieni nebegalime žūklės reguliuoti.
Tačiau žūklės režimą, terminus, vandens telkinių sąrašą galime nustatyti. Lauksime meškeriotojų pastabų ir pasiūlymų. Galbūt tai bus paskutinis mūsų geras darbas - šį Departamentą norima likviduoti (Vėliau tai ir buvo padaryta F.Ž.) Kas ateityje globos meškeriotojus, kol kas neaišku.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2000 11 03