Šių metų pradžioje uždarosios akcinės bendrovės "Vienituras" patalpose buvo nužudytas šios bendrovės sargas, o patalpos nuniokotos. "Vienituro" vadovas Z.Podgaiskis sakė manąs, kad tai yra konkurentų įspėjimas bendrovei, jog ji nesiimtų antrinio žaliavų perdirbimo verslo.
Pasak jo, šis verslas tampa dideliu lobizmu: į Lietuvą iš užsienio atvežamos atliekos, turtingos valstybės už tai gerai sumoka, tuo tarpu susidariusių mūsų šalyje priimti nenorima.
"Sostinė" išsiaiškino, jog į Vilniuje esančią akcinę bandrovę "Plasta" jau seniai gabenamos atliekos iš Vokietijos. Antai sutartyje, kurią praėjusių metų sausį sudarė "Plastos" bendrovės generalinis direktorius A.Griškevičius su Vokietijos firmos DKR vadovais W.Lindneriu ir A.Schroth nurodoma, jog vokiečiai per mėnesį atgabens į "Plastą" po 900 tonų panaudotos plėvelės ir sumokės jai po 150 Vokietijos markių už vieną toną.
Tokios sutartys būdavo sudaromos nuo 1993 metų. Pasak Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų skyriaus viršininkės I.Gavėnienės, beveik trečdalį vokiečių atgabento krovinio tekdavo išgabenti į Kariotiškių sąvartyną. Šios ministerijos Vilniaus regiono departamento direktorius P.Sakalauskas nurodė mažesnį skaičių - jo duomenimis, "į sąvartyną keliaudavo apie 12 procentų, o kartais ir daugiau".
Aplinkos apsaugos įstatyme įvežti atliekas į Lietuvą uždrausta.
Leidimus įvežti šiuos krovinius į Vilnių per Lenkiją arba keltu pasirašydavo Aplinkos apsaugos ministerijos sekretorius R.Liužinas. Juose atspausdinta: atliekos (antrinės žaliavos). Tiesa, leidimuose būdavo nurodoma, jog atliekose neturi būti pavojingų cheminių medžiagų ar jų liekanų.
Vienu metu vokiečiams nutraukus tiekimą, tuometinis aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas Vokietijos aplinkos apsaugos ministrui nusiuntė laišką, kuriame paprašė tiekimą atnaujinti, garantavo, jog žaliavos bus panaudotos "tinkamai ir teisingai" ir pridūrė, jog "mūsų specialistai atidžiai seka šį procesą ir konstatuoja, kad jokių gamtosaugos pažeidimų DSD medžiagų perdirbimo procese "Plastoje" nebuvo ir nėra".
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius P.Sakalausko nuomonė apie šį verslą kitokia. Jis "Sostinei" sakė: "Anksčiau "Plasta" naudodavo tik švarią žaliavą. Gamybai iš užterštos žaliavos gamtosauginiu požiūriu nebuvo pasiruošta".
Pasak P.Sakalausko, departamentas nebuvo patenkintas tokia "Plastos" veikla, tačiau priešintis ministerijos vadovų sprendimams buvę beviltiška. Vilniaus gamtosaugininkams pabandžius patikrinti, ar vokiečių siuntos perdirbimas nekenkia gamtai, P.Sakalausko žodžiais, "buvome prigesinti".
"Dar didesniu nusižengimu laikyčiau tai, jog "Plasta", gaudama iš vokiečių žaliavą ir dar pinigų už ją, nenorėdavo pirkti lietuviškų plastmasės antrinių žaliavų", - sakė dabartinis aplinkos apsaugos viceministras A.Daubaras.
Jo teigimu, dabar "Plastai" nurodyta pirmiausia perdirbti Lietuvoje esančias plastmasės atliekas, "kurių pilni jau ne tik šiukšlynai, tačiau ir visos pamiškės bei pakelės" bei pritaikyti kitokiai žaliavai įrengimus ir technologijas, kad nebūtų teršiama aplinka.
"Sostinės" pašnekovai svarstė, ką vis dėlto vokiečiai atveža į Vilnių - atliekas, tai yra šiukšles, ar antrines žaliavas (pastarųjų įstatymas atgabenti nedraudžia).
Vilniaus apskrities gamtosaugininko J.Dautarto nuomone, jeigu praktiškieji vokiečiai ne tik atiduoda, bet dar ir moka, kad imtume, tai yra šiukšlės.
"Sostinę" konsultavęs nenorėjęs skelbti savo pavardės inžinierius ekologas įtarė, jog tai tarptautinė afera: vokiečių firmai už atliekas valstybė sumoka, kad ji jas perdirbtų, tuo tarpu toji jas išgabena į Vilnių ir perveda čia simbolinį mokestį, o kitus perdirbimui skirtus pinigus pasilieka arba pasidalija su verslo partneriais.
"Taip, mes perdirbame vokiečių atliekas. Ir daug. Tačiau tai necivilizuotų žmonių terminas. Aš jas vadinu žaliavomis", - sakė "Plastos" bendrovės generalinis direktorius A.Griškevičius.
Jo teigimu, iš Vokietijos atvežamose naudotos plastmasės ryšuliuose (daugiausia tai žemės ūkyje naudota polietileno plėvelė) pasitaiko tik 2 procentai žemių ir kitokių šiukšlių, kurias tenka išmesti. Iš likusios žaliavos gaminami polietileniniai šiukšlių maišai ir kitkas. Didžioji šios produkcijos dalis eksportuojama.
Pasak A.Griškevičiaus, vokiečiai išgelbėjo "Plastą", nes pasikeitus laikams pablogėjo ryšiai su Rusija, iš kurios gamykla anksčiau gaudavo žaliavą, be to, "tapome biednesni ir teko ieškoti, kaip pigiau gaminti prekę".
Todėl ir pradėję ieškoti naudotos žaliavos. Gaminti iš tokios yra kur kas pigiau negu iš vadinamosios pirminės, kurią tenka pirkti iš naftos perdirbimo įmonių.
"Mano sąžinė absoliučiai švari: ir prieš Dievą galiu atsakyti, kad tai būtinas ir nekenksmingas nei miestui, nei mūsų gamyklos žmonėms darbas, kurio dėka išsaugojome šimtus darbo vietų ir mokame mokesčius valstybės biudžetui bei "Sodrai", - kalbėjo "Plastos" vadovas. Anot jo, gaunami vokiečių pinigai sunaudojami žaliavos rūšiavimui.
A.Griškevičius teigė, jog Lietuvoje per mėnesį susidaro tik apie 30 tonų plastmasės atliekų ir "Plastai" jų užtektų kelioms dienoms. "Kai pradėjome gauti vokiškos žaliavos, 40 procentų sumažinome lietuviškos plėvelės supirkimo kainą - ir kilo šis skandalas. Nereikėjo mums to daryti", - apgailestavo direktorius.
"Plasta" pajėgtų perdirbti visas mūsų šalies plastmasės atliekas, tačiau tam, kad perdirbtų visur besimėtančius plastikinius butelius bei tetrapakus, pasak A.Griškevičiaus, reikia dar bent poros milijono dolerių įdėjimų.
Feliksas Žemulis, Lietuvos ryto priedas Sostinė, 1997 06 05