Šiemet jau kelis kartus rašiau apie nuodingą kurą, kurio komersantai buvo privežę į Lietuvą iš Rytų. Nuo jo susirgo kelios dešimtys Kelmės mokinių. Tuomet Vyriausybė paliepė nutraukti kūrenimą absorbentu ir kitu neaiškios kilmės kuru Lietuvoje, o Generalinė prokuratūra už jo įvežimą bei naudojimą iškėlė baudžiamąją bylą.
Skirtingos nuomonės
Paskutiniojoje publikacijoje "Absorbenro byla: tiems, kurie jį kūreno, dabar jau pateikti ieškiniai, tačiau nuodingomis atliekomis neatsikratyta, joms Lietuvos sienos vis dar atviros” (1994 05 06) informavome, kad tiriantys šią bylą teisininkai dar neišsiaiškina, kas yra absorbentas - atliekos ar kuras?
Aplinkos apsaugos departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos išvados, kad tai chemijos atlieka, pavojinga žmonių sveikatai, teisininkų nepatenkino ir jie paprašė šių žinybų paaiškinti, kiek nuodingas absorbentas, kiek pasklinda, kaip veikia žmonių sveikatą ir t.t.
Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytojas J. Aleknavičius atsakymą jau turi. Analizę atliko komisija - Aplinkos apsaugos departamento tyrimų valdybos viršininkė J. Šukytė, šios valdybos vyresnioji inžinierė E. Lukina, Atmosferos valdybos vyriausioji inžinierė M. Teriošina ir Energetikos ministerijos valstybinės įmonės "Energetikos agentūra" skyriaus viršininkas V. Aršauskas.
Komisija rašo: "Garuojant cisternose saugomam absorbentui A- l ir A-4, į aplinką patenka naftalinas ir jo junginiai, benzolas ir įvairiausi jo dariniai, organinės rūgštys, azo- ir nitrojunginiai, bifenilas, indenas, izobenzoforandionas. Daugelis šių medžiagų kenkia nervų sistemai, inkstams ir kepenims, keičia kraujo sudėtį, kai kurios yra kancerogeniškos. Pavojingiausios koncentracijos apie saugyklas susidaro maždaug 50 - 150 metrų atstumu.
Deginant absorbentą ir jo mišinius su tradiciniais kurais katilinėse, kurių kaminų aukštis 30-35 m, maždaug 700-1500 m spinduliu pasiskirsto stipriai veikiančios medžiagos: etileno oksidas, akrilonitrilas, kai kurie aromatiniai angliavandeniliai, formaldehidas, akroleinas. Šių teršalų rasta gerokai daugiau, nei degant įprastam kurui.
Deginant raketinio kuro turinčius degalus (jų buvo atvežta į Konstantinavos žemės ūkio mokyklą Rokiškio rajone. - F.Ž.), į aplinką patenka, be anksčiau minėtų medžiagų, dar ir cianidai. Tai yra ypač pavojinga teršianti medžiaga: jai veikiant, staigiai sutrikus kvėpavimui, gali ištikti mirtis. Be to, akrilonitrilas organizme skyla iki cianidų”.
Kaip rašėme, absorbentą bandė tirti ir Teismo ekspertizės instituto ekspertai, bet nesėkmingai, todėl paprašė atsiųsti iš Tatarstano, kur pirktas šis degus skystis, daugiau techninių duomenų bei pavyzdžių.
Tardytojas J. Aleknavičius mums pranešė, jog jau gauta ir ši papildoma medžiaga. Kaip ir buvo spėjama, gamyklos „Chimokam”, iš kurios į Lietuvą buvo atvežta absorbento, vadovas M. Demidovas savo rašte teigia, kad absorbentas nėra nuodingas. Pasak M.Demidovo, pagal toksiškumą jis prilygstąs benzinui, anksčiau buvo tiekiamas net į VFR.
Apskritai šios įmonės atsiųstas absorbento sudėties aprašymas, anot tardytojo J.Aleknavičiaus, labai skiriasi nuo to, kurį pateikė Lietuvos specialistai. „Teks daryti Teismo ekspertizės institute dar vieną ekspertizę”, - sakė tardytojas.
M. Demidovas pranešė, kas 1993 metais pirko absorbento: Lietuvos energetikos ministerijai priklausanti valstybinė įmonė „Lietuvos kuras” ir Vilniuje įsikūrusi akcinė bendrovė „Ramstis”. Kaip jau rašė „Lietuvos rytas”, bendros JAV ir Lietuvos įmonės „Lamaringas” prezidento V. Gustainio teigimu, vėliau „Lietuvos kuras” pardavė absorbento "Lamaringui”, o šis - valstybinei įmonei „Šiluma”, kuri paskirstė jį po Lietuvą. V.Gustainis mūsų laikraščiui aiškino buvęs apgautas.
Priminsime, kad energetikos ministras A.Stasiukynas, kuriam dešinieji Seimo nariai buvo pareiškę interpeliaciją, neigė, jog Lietuvos energetikos pareigūnai įsipainioję į šią istoriją.
Primename, kad 1992 metais A. Abišalos vadovaujama Vyriausybė leido visiems, kas nori, įvežti naftos produktų. Tačiau dar anksčiau išleisto Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis draudžia įvežti atliekas į Lietuvą. Štai kodėl taip svarbu, kas gi tas absorbentas: kuras ar atliekos?
Išvežti. O kur?
Vyriausybės nutarimu visą neaiškios kilmės kurą surinkti ir likviduoti arba išvežti buvo pavesta Energetikos ministerijai kartu su miestų ir rajonų valdybomis. Didžioji dalis (ta, kurią „Šilumai” buvo pardavęs „Lamaringas”) buvo išgabenta atgal į Tatarstano gamyklą. Oficialiai buvo teigiama, kad tai atliko „Lamaringas", nors energetikos ministras „Lietuvos rytui" pripažino, jog „du tūkstančius tonų absorbento išvežėme mes, likusias du šimtus tonų tegul išveža tie, kas atvežė”.
Tos du šimtai tonų taip ir įstrigo. Po mūsų publikacijų Vyriausybė svarstė, ką daryti su šia rakštimi. Po diskusijų premjeras A. Šleževičius pasirašė potvarkį: tų rajonų, kuriuose yra šio kuro, savivaldybėms "organizuoti šio kurto išvežimą iš Lietuvos jo vartotojų arba jį pateikusių subjektų pastangomis ir lėšomis".
"Taip nuspręsti nesunku, - pasakė «Lietuvos rytui” Biržų rajono valdytojas R. Ramonas. - Bet kur tą kurą išvežti? Kas jį priims?” Šiame rajone, Vabalninko žemės ūkio mokykloje, tebėra 50 tonų absorbento, sumaišyto su krosnių kuru.
Tą patį kalba ir Rokiškio rajono valdytojas K. Zakšauskas. Šio rajono Konstantinavos žemės ūkio mokykloje yra daugiau kaip 140 tonų raketinio kuro, sumaišyto su krosnių kuru. "Jo pirko ne mūsų savivaldybė, o mokykla, priklausanti Žemės ūkio ministerijai. Be to, jei net Vyriausybė nesugeba pasiekti, kad tą kurą sukūrentų Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, tai kaip tai padarys savivaldybė?”
K.Zakšausko nuomone, tą nuodingą raketinį skystį galbūt reikėtų dar labiau atskiesti krosnių kuru ir sukūrenti vietinėje katilinėje.
Pusšeštos tonos mišinio su absorbentu tebėra Merkinėje, beveik tona - Anykščių rajone. Nuodinguoju kuru pastaruoju metu atsikratyta tik Kupiškio ir Švenčionių rajonuose (pirmajame buvo likusios 6 tonos, pastarajame -12).
Konstantinavos, Vabalninko žemės ūkio mokykloms ir kai kurioms kitoms įstaigoms nuodingo kuro įsiūlė biržietis P. Plepys. "Aš jo gavau iš Kupiškio plytų gamyklos «Simega”, o šioji - iš "Ramsčio" akcinės bendrovės. Jei mane patrauks baudžiamojonatsakomybėn, aš duosiu į teismą „Simegą”, о ši tegul bylinėjasi su "Ramsčiu", - sakė P. Plepys ir aiškino, kad išvežti absorbentą ne jo jėgoms.
Įvežti jėgų ir lėšų užteko, o štai išvežti - nebe. Be to, jei jau absorbento gamintojai tvirtina, kad jis nesąs nuodingas - kodėl dabar bijomasi, kad „niekas jo nepriims”? Iš „Lamaringo” juk priėmė. Matyt, išvežti šį kurą nebepelninga.
Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono, kuriame liko daugiausia absorbento, departamento direktorius V. Jakštas sako: „Visi nusiplovė rankas. Ką mums daryti?”
Priminsime, kad anksčiau buvo sumanyta sudeginti nuodingą kurą Lietuvos elektrinėje. Iš pradžių tuometinis Aplinkos apsaugos departamentas tam nepritarė, bet kai to kuro liko tik du šimtai tonų - nusileido.
„Tame didžiuliame kiekyje mazuto, kurį kasdien sukūrename, tos pora šimtų tonų būtų kaip lašas jūroje ir nepadarytų žalos, nes degimo temperatūra didelė, o dūmus išmetantys kaminai aukšti, - pasakoja Lietuvos elektrinės technikos direktorius V.Mekas.
- Bet kai atvažiavo į susitikimą su rinkėjais V. Landsbergis, kažkas atsiuntė jam raštelį su klausimu, kodėl deginame abaorbentą (o mes jo dar nekūrenome) V. Landsbergis jį perskaitė. Ir nors vienas mazuto ūkio darbuotojas pareiškė, kad tai netiesa, bet po šio susirinkimo elektrinės administracija nusprendė nepriimti ir mažo kiekio absorbento.
Pasak V.Meko, tikriausiai tos du šimtai tonų patyliukais bus praskiestos ir sukūrentos ten, kur laikomos.
Svarstant Seime interpeliaciją energetikos ministrui, jį smarkiai kritikavo dešinysis Seimo narys A. Vaišnoras. „Lietuvos rytui" jis pareiškė, jog ruošiasi pateikti paklausimą, kodėl nuodingas kuras vis dar tebėra Lietuvoje.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1994 07 08