Kelią pastojo premjero tvora
Praėjusį savaitgalį pabandžiau apeiti Trakų rajono Margio ežerą. Vos pradėjus eiti, kelią pastojo aukšta tvora beveik iki pat vandens. Ji juosia premjero Algirdo Brazausko žmonos Kristinos Brazauskienės privačią valdą - sklypą su vasarnamiu ant ežero kranto. Tokia pat aklina tvora buvo matyti ir kitame K.Brazauskienės sklypo krašte.
Žmogus, sumanęs pameškerioti šiame ežere, turėtų būti drąsus ir gerai pasirengęs įveikti sunkumus, nors šis vandens telkinys nėra nei privatus, nei išnuomotas ir jame žvejoti nedraudžiama. Ežerą jau veik visiškai "okupavo" privačių valdų tvoros. Įveikti jas ne tik sunku, bet ir pavojinga.
Daugelis šių sklypų priklauso turtingiems ir garsiems žmonėms - politikams bei verslininkams, mat Margio ežeras patogioje vietoje: netoli sostinės ir gero kelio, be to, nesaugomoje gamtos teritorijoje, todėl čia mažiau apribojimų.
Dar viena priežastis, viliojanti turtuolius prie Margio – jame nedraudžiama, kaip daugelyje kitų vandens telkinių, plaukioti vandens motociklais.
Pareigūnams liepė pasišalinti
Vos įsukus iš plento Trakai - Aukštadvaris Margio link, prie vieškelio, vingiuojančio palei ežerą, pasitiko užrašas "Privati valda. Eismas draudžiamas". Šis užrašas pakabintas nepaisant to, jog šis kelias – servitutinis, t.y. bendro naudojimo, kuriame riboti eismą yra draudžiama.
Ką gi, neleidžia naudotis keliu - pabandysime eiti paežere. Juk Lietuvos teisės aktai nurodo, jog prie visų šalies vandens telkinių privalo būti paliktos neužtvertos vandens apsaugos juostos, kuriomis turi teisę eiti žvejai, turistai, poilsiautojai.
Tačiau netrukus išvydau aukštas tvoras iki vandens. Vienos jų metalinės, kitos medinės. Jokio praėjimo. Tad teko paprašyti aplinkos apsaugos inspektorių paramos - sėdome į jų motorinę valtį ir atsišvartavome nuo kranto. "Tik tokiu būdu tapo įmanoma apžiūrėti ežerą", - liūdnai konstatavo vienas gamtosaugininkų.
Leidžiant valtį į ežerą, iš ant kranto esančios vilos balkono pasigirdo komanda: "Eikite iš čia!" Tik po pareigūnų prašymo vasarnamio savininkai nusileido.
Pasitiko didžiulis šuo
Netoli K.Brazauskienės sklypo įsikūrusi verslininkė Nijolė Veličkienė aptvėrusi savo valdą masyvia medine tvora, o jos pakraščiuose, kad sunkiau būtų prasibrauti - stori stulpai. Kai pabandėme priartėti prie N.Veličkienės kaimyninio sklypo pakrantės, lodamas išniro didžiulis šuo. Grėsminga jo išvaizda liudijo, kad geriau čia nesustoti.
Ir šis sklypas taip ligi vandens aptvertas, kad net šuo negalėjo mus lydėti pakrante toliau, nors ir kaip veržėsi. Daug kuolų ir vielos mirko vandenyje. Išgirdę valties burzgimą, mus nedraugiškais žvilgsniais lydėjo pakrantėje buvę žmonės.
Įvairių išmatavimų ir dizaino, tačiau vienodai aklinos tvoros juosia didesnę Margio ežero dalį. Jų nėra tik ten, kur nuo seno įsikūrę vietos žmonės. Tvoros nusitiesia per laukus ir kalvas ir kitame sklypų gale. Jos išmargintos draudimais ir grėsmingų šunų atvaizdais, o ant vartų kybo didžiulės spynos.
Klaikus vaizdas, atrodo - patekai į rezervatą, o gal net griežtai saugomą kalėjimą. "Šiems žmonėms ir patiems turbūt jau nemalonu šitaip gyventi", - stebėjosi vienas gamtosaugininkų. Bet neatrodo, kad taip būtų.
Draudžia ir gamtosaugos vadovas
Tvora iki pat vandens mane pasitiko ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Antano Boso sklype prie Peršokšnų ežero Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke, kai pabandžiau praeiti paežere. Tvoros čia net kelios - vienos atidalina sodybą, kitos mišką prie jos. Žvejų takų nėra - jie čia praeiti negali.
Geležinė tvora saugo ir Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus sklypą prie Vilkokšnio ežero Trakų rajone. Ši tvora taip pat įsibeda į ežero apsaugos juostą. Šioje vietoje pakrantė apžėlusi nendrynais ir meškeriotojams būtų patogu žvejoti nuo A.Skardžiaus tiltelio, kurį šis politikas nutiesęs keliasdešimt metrų į ežerą.
Kad žvejai taip nesumanytų daryti, įėjimas į tiltelį užtvertas grandine, ji užrakinta spyna, o greta - eismą draudžiantis ženklas bei užrašas "Privati valda".
Tenka gerokai pavargti, kad galėtum apeiti ir Seimo nario Kazio Bobelio tvorą prie šio politiko sodybos šalia Baltųjų Lakajų ežero Molėtų rajone.
Grasinimai ir keiksmažodžiai
Tai tik keletas faktų. Užkardų ir tvorų paežerėse ir paupiuose kasmet dygsta kaip grybų po lietaus ir virš daugelio jų šviečia užrašai "Privati valda". Kartais šis įspėjimas dar papildomas grasinimais "Teritoriją saugo piktas šuo", "Už savo šuns psichiką neatsakau", "Šausiu be įspėjimo", net keiksmažodžiais.
Kartais apsitveriamas ne tik sklypas, bet net dalis vandens telkinio. Jei prie upės ar ežero yra status šlaitas, kurį skalauja vanduo, privačias valdas ženklinančios tvoros dažniausiai nuvedamos iki pat šlaito krašto - kad nepraeitum.
Tokių kliūčių dabar gausu ne tik prie privačių ar išsinuomotų, bet net prie valstybinių vandens telkinių - ežerų, tvenkinių, upių ir upelių. Perlipsi arba apeisi tvorą - gal neatsitiks nieko, o gal atšuoliuos milžiniškas vilkšunis arba sargybinis.
Uždraudė žvejoti
"Keturiasdešimt metų meškerioju Lūksto ežere (Telšių r.) ir visada jis buvo prieinamas visiems. O dabar priėjimas prie mano mėgstamos vietos šalia Palūksčio kaimo užtvertas", - piktinosi šiaulietis architektas ir skulptorius Viktoras Kunickas.
Čia spygliuotas tvoras iki pat ežero nutiesė ir spyna užrakinamą užkardą pastatė Emilija Darija Vėželienė. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės žvejo titulą turintis V.Kunickas tvirtino, jog D.Vėželienė draudžianti ir laikyti valtį pakrantėje prie jos žemės sklypo. Neištvėręs konfliktų meškeriotojas dabar žvejoja kitoje vietoje.
Priėjimą prie vandens užtvėrusių tvorų Varnių regioniniame parke yra ir daugiau - pavyzdžiui, prie Varnelės upelio.
Užkardų ir tvorų pilna veik prie kiekvieno ežero. Pavyzdžiui, žvejų ir poilsiautojų pamėgtas Dusios ežeras Lazdijų rajono Metelių regioniniame parke jiems jau daug kur neprieinamas – atitvertas sklypus prie šio ežero įsigijusiems žmonėms.
Pasiteisinimas - Konstitucija
"Kas nori, pro mano tvoras pralenda", - nenoriai kalbėjo E.D.Vėželienė. Nebuvo linkę kalbėti apie savo užtvaras ir kiti mūsų kalbinti pašnekovai. "Mano tvora vandens nesiekia", - tvirtino Seimo narys K.Bobelis.
"Įvažiavimas griežtai draudžiamas. Už pasekmes neatsakome. Šaudome be perspėjimo", - skelbė užrašas prie kelio į sodybą Vilniaus rajono Vidautiškių kaime."Važiuoja čia į mano sodybą pašaliniai asmenys. Užtverti kelio nenorėjau, tai ir prikaliau šią lentą", - teisinosi sodybos šeimininkas. Jis tikino šaudyti į žmones nemanęs.
Kai kurie mano kalbinti sklypų šeimininkai aiškino, jog teisę į privačią nuosavybę gina Lietuvos Konstitucija.
Tvora prie vandens - pažeidimas
"Žemės įstatymo 21-asis straipsnis nurodo, jog žemės savininkai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis", - sako Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vedėja Irena Sabaliūtė.
Vyriausybės patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126-asis punktas draudžia šiose pakrančių apsaugos juostose tverti tvoras, o 142-ajame punkte nurodoma, jog žemės, esančios nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, savininkai ir naudotojai negali trukdyti lankyti rekreacinių teritorijų ir objektų.
Koks turi būti šių apsaugos juostų plotis, aptariama aplinkos ministro 2001 metų lapkričio 7 dieną patvirtintose "Vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų taisyklėse".
Priklausomai nuo pakrančių šlaito nuolydžio kampo upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra daugiau kaip 0,5 ha, pakrantės apsaugos juosta turi būti nuo 5 iki 25 metrų.
Jei vandens telkinys yra valstybiniame parke arba draustinyje, taip pat arčiau kaip 3 km nuo miesto ribų arba 1 km nuo miestelio ribų - nustatoma dvigubai platesnė apsaugos juosta. Joje neturi būti nei tvorų, nei užkardų ar kitų statinių.
Jei norėtų, nubaustų
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius patvirtino, jog tvoros ir užkardai dabar yra dažna meškeriotojų, poilsiautojų ir žemių savininkų konfliktų priežastis.
"Apie tokias kliūtis meškeriotojai ir turistai turėtų pranešti rajonų aplinkos apsaugos agentūrų, regionų aplinkos apsaugos departamentų arba saugomų gamtos teritorijų darbuotojams. Aplinkosaugininkai yra įgalioti surašyti pastačiusiems šias tvoras ir užkardus piliečiams privalomus nurodymus pašalinti šias užtvaras.
Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos režimo pažeidimas užtraukia 50-100 litų, o sklypo naudojimas ne pagal paskirtį - 500-1000 litų baudą. Aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę bausti ir už į žemės nuosavybės dokumentus įrašytų sąlygų (vandens apsaugos juostų režimo ir kitų) pažeidimus 500-1000 litų bauda.
Jei gamtosaugininkų nurodymų nepaisoma, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato 100-200 litų baudą", - vardijo E.Vaitkevičius.
Dar labiau gamtosaugininkai stebisi draudimais laikyti valtį ar žvejoti prie privačios valdos. "Tai jau savavališkas vandens telkinio užėmimas. Už šį pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato 1000-2000 litų baudą", - kalbėjo E.Vaitkevičius.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė sakė, jog net ir privatų ežerą ar tvenkinį draudžiama aptverti taip, kad prie jo negalima būtų prieiti bei praeiti pakrante.
Vakarų šalyse lankymosi privačiose valdose tvarką nustato net atskiri įstatymai. O mūsų norminiai aktai net nereglamentuoja, ką galima rašyti informaciniuose ženkluose prie privačių valdų. Bene todėl juose pasitaiko grasinimų, keiksmų, dažnai nupiešiami ir savavališkai pakabinami eismą draudžiantys ženklai - vadinamosios plytos. Tokius ženklus turi teisę kabinti tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareigūnai, suderinę tai su Policijos departamentu.
Privatizavimo klaida
"Lietuvoje privačių valdų savininkų drausdami neretai "persūdo". O daugelyje Vakarų šalių privačių valdų savininkų interesai yra derinami su visuomenės norais ir dažnai privalo jiems nusileisti", - sakė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas.
Pasak jo, įforminant apskričių administracijose žemės nuosavybės dokumentus, privačių valdų savininkams turėtų būti nurodomas ne tik šios valdos statusas bei naudojimo sąlygos, bet ir tai, ką jie gali drausti ir ką privalo leisti šiose valdose.
Mūsų pašnekovų aplinkos apsaugos specialistų nuomone, padaryta klaida, leidžiant privatizuoti žemes iki pat vandens telkinių. "Dėl to į privačius sklypus pateko ir vandens telkinių apsaugos juostos, kurios reikalingos tam, kad apsaugotų tuos telkinius nuo teršimo.
Ir nors žemės nuosavybės dokumentuose įspėjama, jog šiose juostose negalima nei tverti tvorų, nei ką nors statyti, dauguma sklypų savininkų šių nurodymų nepaiso", - kalbėjo gamtosaugininkai.
Jų nuomone, prie kiekvieno vandens telkinio reikėjo išskirti dalį neprivatizuojamos žemės visuomenės reikmėms. Joje būtų visiems, ne tik išrinktiesiems, skirti praėjimo takai, paplūdimiai, kiti rekreaciniai objektai.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2005 08 05