Liepą žvejai ypač tikisi ungurių, mat tos žuvys aktyviausiai medžioja šilčiausiuoju metų laiku.
Tačiau Lietuvoje jų sparčiai mažėja. Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento duomenimis, 1990 metais žvejai verslininkai ežeruose sugavo beveik 92 cnt, upėse - beveik 11 cnt, iš viso (kartu su Kuršių marių laimikiais) - 185 cnt ungurių (apie žvejų mėgėjų laimikius duomenų nėra). 1992 metais ežeruose sugauta beveik 44 cnt, upėse 7 cnt, iš viso - 116 cnt ungurių. 1997 metais ežeruose sužvejota 32 cnt, upėse 17 cnt, iš viso - beveik 107 cnt.
"Anksčiau suleisti į vandens telkinius jaunikliai užaugo ir jau baigiami išgaudyti arba išplaukė, o pastaraisiais metais juos mažai kas perka, nes brangūs", - taip aiškino laimikių sumažėjimą Žuvų išteklių departamento direktorius Jonas Pašukonis.
Į kai kuriuos ežerus paskutinį kartą ungurių jauniklių buvo suleista prieš 10-15 metų. Tik po ilgos pertraukos, 1995-aisiais, Prancūzijoje buvo nupirkta pusė milijono ungurių jauniklių (vadinamųjų stiklinių unguriukų) ir suleista į Krokų Lankos, Dusios, Metelio, Kertuojų ežerus bei Kauno marias. Tada vienas jų kainavo po 27 centus.
1996 metais vienas unguriukas kainavo jau 1 litą. 40 tūkstančių jų ryžosi pirkti ir suleisti į Krokų Lankos ežerą tik žuvininkystės įmonių asociacija "Lampetra".
Pernai už vieną unguriuką teko mokėti jau po 4 litus, tad jų buvo nupirkta dar keliskart mažiau. Dalis buvo paauginti Švenčionių rajone įsikūrusios bendrovės "Anta" tvenkiniuose.
Aštuntąjį dešimtį metų baigiąs žvejys Vincas Gerdziulevičius iš Metelių (Alytaus r.) prisimena tuos laikus, kai ungurių buvo kur kas daugiau. "Dviese Metelio arba Dusios ežere iš 40 venterių susirinkdavom 50 kilogramų ungurių. Kai kildavo stiprus vėjas, kartais ir dvigubai daugiau", - pasakojo žvejys.
Dar geriau sekdavosi, kai unguriai pakildavo iš ežerų kelionėn į tolimąją Saragaso jūrą neršti. Vienąsyk Spernios upelyje, ištekančiame iš Dusios, jų pavyko ištraukti apie toną.
"Geriausi būdavo Dusios ežero unguriai: riebūs, stori ir sunkūs, mat čia yra jų mėgstamų seliavų. Ištrauki 2-3 - jau ir kilogramas. O Metelio ežero - ilgi, bet liesi, tai ir kainuodavo gerokai mažiau", - sakė V.Gerdziulevičius.
Dusios unguriai ir skaniausi. "Aš labiausiai mėgdavau virtus, man jie skanesni ir už lašišas. Skanūs ir kepti, bet geriausia virti - tada ir su oda gali valgyti. O rūkytus nešdavo kaip kyšį. Žalias kilograminis ungurys kainuoja apie 30 Lt, rūkytas - bent penkiskart brangiau".
Kokį didžiausią ungurį sugavęs? "Dvikilograminių ištraukiau nemažai. O vienąkart -labai didelį. Įverčiau jį į laivą, o bangos buvo didelės. Šiaip taip pasiekęs krantą ieškau - nebėra. Ligi bortų viršaus buvo beveik metras, o vis tiek iššoko", - pasakojo žvejys.
Žvejodavę daugiausia venteriais (kitur juos vadina bučiais). Brigada, kurioje dirbo V.Gerdziulevičius, turėjo bene 80 tokių venterių.
Jam yra tekę gaudyti ungurius ir kitaip: prie stiprios maždaug kilometro ilgio virvės priraišiodavę kabliukų, ant kurių prismaigstydavę seliavų ar aukšlių gabaliukų ir palikdavę per naktį ežere.
Dabartinį ungurių stygių žvejys aiškina ne tik tuo, kad jauniklių mažai suleidžiama. "Anais laikais mes patys daug ungurių išmušėm elektra - taip tada liepdavo žvejoti, reikėjo planą vykdyti. Plaukdavo dvi valtys: vienoje žvejai, kitoje generatorius. Krisdavo daugybė žuvų - baltuodavo jų pilvai, vos spėdavom semti".
Taip kurį laiką žvejodavo valstybiniuose žuvininkystės ūkiuose, tuo tarpu žvejams mėgėjams būdavo draudžiama gaudyti ungurius net meškere. Tik po ilgų jų protestų neseniai buvo leista mėgėjiška šių žuvų žūklė.
Dabar brakonieriai irgi gerokai pamažina ungurių išteklius. V.Gerdziulevičiaus žodžiais, kasnakt Metelio, Dusios ir Obelijos ežeruose brakonieriauja 10-20 žmonių, "būna ir inspektorių brakonierių". Tikrieji žvejai, sakė V.Gerdziulevičius, nerizikuoja – prarastų žvejo bilietą, o drauge ir galimybę maitinti save ir šeimą.
Žuvų išteklių departamento aplinkos apsaugos inspektorė Birutė Paliukėnaitė informavo, jog leidimai gaudyti ungurius neišnuomotuose vandens telkiniuose pagal konkursą šiemet buvo išduoti 24 bendrovėms, o iš viso šiemet ungurius turi teisę gaudyti 43 bendrovės. Ežere naudojama ungurių gaudyklė per parą kainuoja 20 centų, upėje - 5 litus.
Žvejui mėgėjui leidžiama per parą sugauti ne daugiau kaip 5 ungurius, be to, bendras laimikio svoris neturi viršyti 5 kilogramų.
Kalbama, esą šios žuvys minta skenduoliais. "Aš tuo tikiu. Sykį pas mus nuskendo žmogus, tai kai po kurio laiko jį ištraukė, jau mažai ant jo mėsos buvo likę", - sakė V.Gerdziulevičius.
Kai kuriose šalyse ungurių mėsa laikoma nuodinga. Ungurio kraujyje yra serumo, nuodingo kiekvienam gyviui. Bet jis nei kiek nenuodingas, kai suvalgomas kartu su ungurio mėsa.
Tiesiog legendos sklinda apie ungurių ištvermę: jie gali ilgai badauti, šlapiose vietose - iššliaužti iš vandens ir nukeliauti į toli esantį kitą vandens telkinį, ištveria tokius sužeidimus ir infekcijas, nuo kurių bet kuri kita būtybė žūtų.
Lietuvos rekordas - 4 kilogramų, 1,20 metro ilgio ungurys. Jį 1965 metais Navio ežere sugavo ichtiologas Algimantas Zubavičius. Pagal žvynus buvo nustatyta, jog šiam unguriui buvo 30 metų. Kalbama, jog prieš karą mūsų šalyje buvo sugautas 5 kilogramų ungurys.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1998 07 10