Kalėdų gražuolės eglės traukiasi iš Lietuvos

Jau greitai daugybė žmonių susės prie Kūčių stalo, šalia kurio gaiviai kvepės žaliaskarė Kalėdų eglaitė. Šių visada žalių medžių mūsų krašte dar netrūksta, tačiau klimato permainos pamažu stumia juos iš Lietuvos.

Kodėl Kalėdoms puošiamos eglaitės? Gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė sakydavo, jog ši mada į Lietuvą atkeliavo iš germanų kraštų neseniai. Kaimyninėse šalyse ji gimė gerokai anksčiau. Antai neseniai pranešta, jog pirmą kartą pasaulyje eglė Kalėdoms buvo papuošta Rygoje prieš 500 metų. Latviai šiemet šį faktą energingai naudoja turistams į Rygą privilioti.

Tačiau estų istorikai pareiškė, jog Taline Kalėdų eglė buvo papuošta 69 metais anksčiau. Praėjusią savaitę vykusioje Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo konferencijoje dėl šio svarbaus reikalo vos nesusiginčijo tų šalių premjerai. Laimė, vienas Latvijos parlamentarų pasiūlė išeitį: pirmoji Kalėdų eglaitė sužibo Livonijoje. Abu premjerai neprieštaravo, mat Livonija senovėje buvo latvių ir estų protėvių lyvių gyvenama teritorija.

Vilties simbolis

Baltų mitologijos žinovų teigimu, eglė - mirties, nelaimės medis. Dzūkijos gamtininkas Henrikas Gudavičius prisimena tautosakininko Norberto Vėliaus jam pasakotą legendą: buvo kažkada badmetis, ir viena moteris iš skausmo, kad nebegali savo vaikų išmaitinti, virto medžiu. Kadangi buvo apsisiautusi šiurkščia skara – tapo egle.

N.Vėlius rašė, kad eglė lietuvių mitologijoje siejama su velniu, požemio būtybėmis. Karelai taip pat tikėję, kad šis medis yra tamsių ir piktų dvasių buveinė, nes po jo šakomis lengva pasislėpti. Tradicija eglišakiais žymėti kelią į laidotuves tebėra gyva ir dabar.

Tačiau kitos legendos sako, jog eglė - amžinumo simbolis, skatinąs susimąstymą ir viltį. "Gal visada žalia eglė parodo, kad ir žvarbiausią dieną galima skleisti gyvybingą žalią šviesą?" - svarsto H.Gudavičius. Tokios teorijos laikosi ir miškininkas Rimantas Klimas. „Kai šalta, nyku ir tamsu, žmogus pasiilgsta žalumos. Todėl ir puošia eglaitę. Ji jam saulę pakeičia“, - aiškina R.Klimas.

Čia galėtume prisiminti ir tai, kad Kalėdos simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą. Saulė kelioms dienoms tarsi stabteli pailsėti, o paskui vėl pradeda kilti aukštyn į dangaus skliautą, dienos pamažu ilgėja. Gamtininkai tą saulės virsmo tašką vadina Saulėgrąža.

Eglynų plotai mažėja

Lietuvoje yra apie 426 tūkst. hektarų eglynų. Tai beveik 21 proc. visų miškų. Dar daugiau yra tik pušynų – 723 tūkst. ha (35,4 proc.).

Tačiau prieš karą mūsų šalyje eglių buvo daugiau negu pušų. O pastaraisiais metais eglės pamažu traukiasi iš Lietuvos. Tai Šiaurės medžiai, o mūsų šalyje, kaip ir daug kur pasaulyje, klimatas šiltėja. Per pastarąjį dešimtmetį eglynų Lietuvoje sumažėjo kone 4 proc.

Miškininkai tuo susirūpinę, mat eglė – ne tik amžinai žalias, bet ir labai daug naudos teikiantis medis, tuo pralenkiąs net pušį. Jos nereiklios, geba augti prietemoje.

Kur žaliuoja gražiausi eglynai ir įspūdingiausios eglės? Prienų, Punios šiluose, Dubravos sengirėje galima pamatyti eglių, siekiančių net 40 metrų aukštį. Gražūs eglynai ošia ir Rokiškio, Panevėžio, Biržų, Jurbarko, Trakų urėdijose. O didžiausieji Lietuvos eglynai – Judrėnų-Tverų (Rietavo) miškai Žemaitijoje.

Keista gamtos vieta

Jeigu norite pamatyti vieną įspūdingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje eglių, siūlau važiuoti panemunės plentu į Vilkyškių miestelį. Jo viduryje pasukę į kairę Nemuno link, miške už maždaug poros kilometrų išvysite Raganos eglę.

Jos kamieno apimtis krūtinės (1,3 metro) aukštyje – 7,5 metro, aukštis irgi solidus – 34 metrai, tačiau svarbiausia – storas eglės kamienas neaukštai nuo žemės šakojasi į 7 kamienų puokštę, o ši maždaug pusantro metro aukštyje – dar į 17 kamienų-šakų. Šios tarpusavyje susipinusios, kai kurios įaugusios viena į kitą tarsi raganos plaukai.

Bene todėl Didžiąją eglę žiniuonė E.Šimkūnaitė, kurią žmonės juokais vadindavo ragana, „pakrikštijo“ Raganos egle. Šis pavadinimas taip ir prilipo.

Kai pirmą kartą prieš keliolika metų bridau prie jos, teko gerokai paklaidžioti – tada dar nebuvo jos link nei tako, nei rodyklių, eglės nuo smalsuolių nesaugojo tvora, kaip įprasta prie gamtos paminklų. Gamtosaugininkai buvo ją pamiršę ir tik žiniasklaidai apie tai prabilus pasirūpino žymiuoju medžiu. Deja, vienas jo kamienų neseniai nulūžo.

Vilkyškių vidurinės mokyklos biologijos mokytoja Marytė Gečienė, kartu su mokiniais dažnai lankanti Raganos eglę, pasakojo vietos legendą: esą kai ši eglaitė buvo dar mažytė (dabar jai apie 130 metų), jojęs pro šalį Napoleonas ir kardu nukirtęs viršūnę, todėl medelis ir pradėjęs šakotis. Tačiau gal toje vietoje yra gamtos anomalija, nes aplink garsiąją eglę yra ir daugiau daugiakamienių medžių.

Prie Raganų eglės smalsuolių gali pamatyti ir vasarą, ir žiemą, kai kurie čia Naujuosius metus sutinka. Tiesa, puošti senolę Kalėdoms dar niekam į galvą neatėjo. Ir gerai – su gamtos paminklais reikia elgtis itin atsargiai.

Storiausios - Žemaitijoje

Dabar aukščiausia Lietuvos egle neretai vadinamas elektros lemputėmis prieš Kalėdas apkarstomas TV bokštas Vilniuje. Tačiau aš siūlau jums pamatyti tikrą aukščiausiąją mūsų šalies eglę. Mane prie jos per Norūnų mišką nuvedė Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkas Juozas Kašelionis, tikriausiai jis padėtų ir jums. Per storus sniego patalus priklampojus Urkupio upelį, kuris netoliese įčiurlena į Nemuną, girininkas mostelėjo upelio link: „Anava toji gražuolė“.

Aukščiausios Lietuvos eglės viršūnė siekia 44,3 metro aukštį, apimtis – 2,05 metro. Šiam medžiui apie 90 metų – pati branda.

Išlakių, didingų eglių Urkupio slėnyje nemažai, matyt, čia joms ir drėgmės kiek nori, ir vėjai mažiau užpučia, ir dirvožemis geras. Šias aukštuoles prieš maždaug dešimtį metų aptiko miško selekcininkai, ieškantys geriausiųjų Lietuvos medžių ir jų sėklų.

O storiausioji mūsų šalies eglė žaliuoja Žemaitijoje, Renavo parke. Jos kamieno apimtis 3,89 metro, aukštis 36,8 metro. Netoliese teka Varduvos upė. Praėjusią vasarą mindami dviračiais per Lietuvą netoli eglės Varduvos slėnyje pasistatėme palapinę. Parke vienur kitur teberiogso prieš keletą metų siautėjusio uragano „Ervinas“ išversti medžiai, bet storiausioji eglė sveikutėlė - atlaiko ir uraganus, ir kinivarpų atakas.

Tik 2 centimetrais plonesnė eglė stūkso Žemaitijos nacionalinio parko Plokščių miške. Aukščiu ji Renavo sesę pranoksta beveik 2 metrais. Netoli tyvuliuoja Platelių ežeras.

Šiame parke, Jerumbavičinės miške, auga „Eglė boba“. Tikriausiai žmonės ją pavadino taip dėl didžiulių ant eglės kamieno pūpsančių gumbų.

Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų girininkijos Paraudžių miške, Kurtuvėnų regioniniame parke, galima pamatyti į arfą panašią eglę – iš kamieno išsirikiavę jos stiebai primena šio muzikos instrumento stygas. Gaila, iš šešių „stygų“ dvi neatlaikė 1999 metais Lietuvą nusiaubusio uragano „Anatolijus“.

Gražutės regioniniame parke, Zarasų miškų urėdijos Gražutės miške, auga eglės sesės. Keleto metrų aukštyje jų kamienai suaugę.

Jau minėtame Kurtuvėnų RP ant Jurgiškių kalno gamta sulipdė eglę su pušimi. Tą „draugystę“ vainikuoja dvi didelės „raganų šluotos“ - puokštės plonų šakelių. Aišku, raganos čia niekuo dėtos – šią medžių ligą sukelia grybeliai.

Labanoro gražuolė

Jeigu reiktų išrinkti gražiausią mūsų šalies eglę, galbūt ja taptų Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinio gražuolė. Taip sako dendrologai, pasiūlę ją įrašyti į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

Ant Peršokšnos upės kranto rymanti piramidinė eglė tiesiog pritrenkia tobula lajos forma. Tikėkimės, ši „Mis eglė“ neatsidurs nupjauta Vilniaus, Kauno ar kito miesto aikštėje prieš Kalėdas kaip kai kurios jos sesės.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr.specialistas Giedrius Mikalauskas, dažniau negu daugelis lankantis gamtos paminklus, siūlo į jų sąrašą įrašyti ir daugiau unikalių eglių. Tačiau šie formalumai užtrunka ilgai.

Kol eglaitė užauga iki metro-pusantro (tokias labiausiai perka Kalėdų šventėms), praeina 8-10 metų. Būtų gerai, jei apie tai pagalvotume prieš pakeldami kirvį ar ieškodami pinigų eglučių prekeiviui. Gal nebūtina pirkti visą eglaitę, gal užtektų šakos? Juo labiau, kad po Kalėdų jų simboliai atsiduria šiukšlių konteineriuose.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2010 12 23