Pastarųjų dešimtmečių klimato permainos pavojingos pirmiausia Lietuvos pajūriui - Palangos, Šventosios ir Kuršių nerijos kurortams. Ekologijos instituto direktorius Mečislovas Žalakevičius prognozuoja, jog jeigu dėl šiltėjančio oro vandens lygis Baltijos jūroje kils taip pat sparčiai, kaip dabar, šio amžiaus pabaigoje dalis Lietuvos teritorijos bus užlieta, ir pirmiausia – būtent krantai ties Palanga, Šventąja ir Kuršių nerija.
Jau dabar vandenys yra užkariavę nemažą dalį sausumos. Geologijos ir geografijos instituto Jūrų tyrimų skyriaus duomenimis, per pastaruosius tris dešimtmečius yra aktyviai ardomi net apie 70 procentų smėlėtų pasaulio krantų ir apie 20 proc. Europos Sąjungos šalių krantų. Lietuvos pajūryje 1990 – 2003 metų laikotarpiu kranto ruožas sumažėjo daugiau kaip 3 kartus – nuo 36 km iki 10,6 km.
Pasak jau daug metų Baltijos jūros pakrantę stebinčio Klaipėdos universiteto profesoriaus, gamtos mokslų daktaro Algimanto Olšausko, prieš 100 metų Lietuvos paplūdimiai buvo 90 metrų pločio, dabar – tik 30. Mokslininkas teigia, jog per pastaruosius 14 metų Lietuva neteko keliasdiešimties metrų pločio pajūrio – apie 40 metrų paplūdimių ir apie 25 metrus kopų.
Tiesa, specialistai dėl Lietuvos krantų ardymo kaltina ne tik klimato permainas, bet ir žmonių veiklą – nesubalansuotą jūrinės industrijos plėtrą, pajūrio priežiūros klaidas. Antai 1997 – 1998 metais jūroje iš po senojo Palangos tilto pašalinus dar grafo Tiškevičiaus laikais statytą akmenų buną, kuri sulaikydavo smėlio grimzdimą į jūrą, šioje vietoje kranto linija atsitraukė net apie 115 metrų.
Senoji buna buvo geresnė
Beveik prieš ketverius metus aplinkos ministras Arūnas Kundrotas patvirtino Pajūrio juostos tvarkymo programą. Šiame specialistų parengtame dokumente išsamiai išdėstomi darbai, kuriuos būtina atlikti, jog Lietuvos krantai būtų apsaugoti nuo tvinstančios Baltijos.
Netrukus tam buvo skirta daugiau kaip 5 milijonai litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija pradėjo vykdyti projektą “Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas”.
Bene didžiausias darbas, padarytas pagal šį projektą – Palangos paplūdimyje pastatyta naujoji buna. Tai 166 metrų ilgio ir 3 metrų pločio akmenų pylimas, kurio didžioji dalis – apie 126 metrai – yra supilta jūroje netoli Palangos tilto. Pylimą Klaipėdos bendrovė “Hidrotechnika” statė 4 mėnesius. Jo paskirtis - apsaugoti nuo bandų ardymo centrinio paplūdimio krantą.
Tačiau profesorius A. Olšauskas išmatavo, jog iki bunos pastatymo Palangos paplūdimio plotis buvo 40-46 metrai, o atsiradus bunai per keletą mėnesių susiaurėjo iki 12 – 15 metrų. Mat akmenis į pylimą gabenę dideli ir sunkūs sunkvežimiai paplūdimio smėlyje padarė gilias provėžas, ir išjudintas smėlis lengvai pasidavė bangoms.
“Reikėjo vežti akmenis tada, kai viršutinis smėlio sluoksnis būtų įšalęs. Daugiau kaip pusantro milijono litų, kuriuos kainavo buna, tarsi išmesti į jūrą”, - padarė išvadą mokslininkas.
Nepasisekus su buna, griebtasi vežti į paplūdimių priekrantes smėlį, iškastą gilinant Klaipėdos uosto įplaukos kanalą. Praėjusiais metais į jūrą palei krantus išpilta apie 40 tūkstančių tonų smėlio. Tačiau rudens ir žiemos audrų pakeltos bangos nemažai jo vėl išplovė į jūrą.
Vis dėlto nuspręsta ir toliau “maitinti” priekrantes Klaipėdos uosto smėliu. Šiuo metu jis vėl gabenamas iš uosto įplaukos kanalo ir pilamas į jūrą maždaug 600 metrų atstumu nuo Palangos. Jūros gylis čia – apie 4 metrai.
Pajūrio juostos programos vykdymą kontroliuojančio Aplinkos ministerijos Priežiūros komiteto vadovas, šios ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys įsitikinęs, jog šie darbai poilsiauti žmonėms jų pamėgtame kurorte nesutrukdys. “Taip toli besimaudantys poilsiautojai nenuplaukia, be to, smėlis bus pumpuojamas taip, jog vanduo nesidrumstų”, - aiškino L. Budrys.
Plauna europinius milijonus?
Lietuvos krantų mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas, Europos krantų federacijos ekspertas A. Olšauskas įsitikinęs, jog Pajūrio juostos tvarkymo programa priimta pernelyg vėlai – šių darbų reikėjo stvertis iškart po uragano “Anatolijus”, kuris nusiaubė Lietuvos pajūrį 1999 metų rudenį. Prarasta daug laiko ir patirta, profesoriaus skaičiavimu, apie 50 milijonų litų nuostolių.
O ir toji programa, mokslininko teigimu, yra parengta nemokšiškai. “Ją sudarant mano nuomonės niekas neklausė”, - skundėsi profesorius.
Dabartinius krantotvarkos darbus šis gamtininkas vadina brangiai kainuojančiu eksperimentu, kurį vykdo nekvalifikuoti ir neturintys patirties žmonės. “Matyt, norima bet kokiais būdais panaudoti iš Europos Sąjungos fondų skiriamus pinigus, nepaisant, ar jie atneš naudą”, - svarstė A. Olšauskas.
Jo nuomone, kad jūra nepasiglemžtų apsauginio kopagūbrio, reikia skubiai formuoti prieškopę – krauti smėlio pripiltus geotekstilės maišus, prieš juos pinti dvi žabtvorių eiles. Ligi tol buvo pinamos net 7 ir daugiau eilių žabų tvorų. A. Olšauskas tai kritikuoja – anot jo, smėlis kaupėsi tik pirmosiose dviejose eilėse, o kitas bangos sumaitojo ir pasiglemžė apie 100 tūkstančių kubinių metrų smėlio.
Palanga ar Kuršių nerija?
Peikia Klaipėdos universiteto profesorius A. Olšauskas ir sumanymą siurbti smėlį iš jūros dugno palei Kuršių neriją bei “maitinti” juo Palangos priekrantę.
“Dar labiau nukentės ir taip nuolatos siaurėjantys Kuršių nerijos paplūdimiai – pradėjus kasti smėlį jūroje, jo nebeliks formuoti priekrantei, kuri maitina paplūdimius. Po pirmos didesnės audros paaiškės, kad padaryta dar viena klaida”, - perspėjo mokslininkas. Jis siūlo Palangos paplūdimį papildyti smėliu iš žadamo gilinti Šventosios uosto.
Po tokios jo kritikos prezidentui Valdui Adamkui ir kitiems šalies vadovams buvo pasiųstas šimtų žmonių pasirašytas protestas prieš ketinimą “gelbėti Palangą nuskriaudžiant Kuršių neriją”. Nerimą dėl į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą įrašytos Kuršių nerijos pareiškė ir UNESCO.
Tačiau gamtosaugininkas L. Budrys tikina, jog nerimauti nėra pagrindo. “Mūsų sumanymui pritaria ir patyrę užsienio ekspertai”, - primena L. Budrys. Iš tiesų šių metų kovo pabaigoje Aplinkos ministerija buvo Palangoje surengusi trijų dienų konferenciją, kurioje dalyvavo Olandijos, Lenkijos, Rusijos ir kai kurių kitų šalių krantotvarkos specialistai. Pasak L. Budrio, jie vieningai nusprendė, jog smėlio kasimas ties Kuršių nerija jos paplūdimiams žalos nepadarys.
“Parodėme užsienio ekspertams pajūrį nuo Klaipėdos iki Palangos – tas vietas, kurios netvarkytos, pavyzdžiui, Olandų kepurės skardį, kur paplūdimio beveik nebeliko, ir tuos ruožus, kuriuos bandyta apsaugoti nuo bangų. Svečiai gyrė, jog mūsų krantų būklė dar nebloga. Tačiau tada oras buvo šiltas, jūra rami ir atslūgusi, todėl paplūdimiai buvo gerokai platesni negu audringomis dienomis”, - aiškino L.Budrys.
Olandijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kurias skalauja Baltijos jūra, jau seniai paplūdimiai papildomi iš jūros dugno iškastu smėliu ir neigiamo poveikio nepastebėta. Tai ir pigiau, ir ekologiškiau, negu gabenti smėlį sunkvežimiais iš karjerų.
Olandai apsigina, apsigins ir Lietuva
“Mes nepeikiame ir siūlymo jūroje prie Palangos krantų pilti smėlį iš planuojamo gilinti Šventosios uosto. Tačiau kol toji rekonstrukcija neprasidėjo, kasti smėlio ten negalima - pradės irti krantas, erozija gali pasiekti net Latviją”, - pranašavo Gamtos apsaugos departamento vadovas L. Budrys.
Jo teigimu, smėlio siurbimas iš jūros dugno palei Kuršių neriją prasidės ne greičiau kaip rudenį – tai brangiai kainuojantis darbas, reikia skelbti tarptautinį jo atlikimo konkursą, formalumai užtruks. Tad kol kas smėlis bus siurbiamas tik iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo. L. Budrio nuomone, jo ten galima ištraukti apie 100 tūkstančių tonų – tiek, kiek reikia didžiausioms Palangos paplūdimių žaizdoms bent iš pradžių apgydyti.
“Labiausiai nukentėjusios mūsų pajūrio vietos – Olandų kepurės skardis prie Karklės kaimo, taip pat ruožai ties Birutės kalnu, Dariaus ir Girėno gatve ir prie Rąžės upelio Palangoje”, - vardijo L.Budrys.
Specialistai apskaičiavo, jog Lietuvos krantams sutvirtinti šiuo metu reikia apie 1- 1,5 mln. kubinių metrų smėlio. Palangos ruožui jo trūksta apie 0,5 milijono.
Beje, prie Palangos 4-6 metrų gylyje po vandeniu esančios vietos yra ypač vertingos gamtos požiūriu, todėl paskelbtos tarptautinio gamtosaugos tinklo Natura 2000 teritorijomis. Gamtosaugininkas L.Budrys tikino, jog būsimi darbai biologinei įvairovei jose nepakenks.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai šiemet pajūrio krantams saugoti ir tvarkyti skirta 5 mln. litų – 4,5 mln. europinių lėšų ir 500 tūkst. Litų iš mūsų valstybės biudžeto.
Dar 300 tūkst. litų skirta šiems darbams Kuršių nerijoje – po pastarosios audringos žiemos jos krantai gerokai nukentėjo. “Ir toliau daugiausia dėmesio skirsime vadinamosioms švelniosioms krantotvarkos priemonėms - krantui ir priekrantei papildyti smėliu, sutvirtinti ir apželdinti apsauginiam paplūdimio kopagūbriui ir panašiai.
Tačiau jei iškils reali grėsmė pajūryje gyvenantiems ar poilsiaujantiems žmonėms, šio krašto gamtai – gali tekti statyti prie kopų apsaugines betono sienas ir kitokius hidrotechninius įrenginius”, - sakė gamtosaugininkas L. Budrys.
Jis įsitikinęs, jog galima ne tik atsilaikyti prieš krantą graužiančią tvinstančią jūrą, bet ir, kaip tai jau seniai daro olandai, žingsnis po žingsnio atkariauti iš jos naujus sausumos lopus. Tiesa, tam reikia gerokai daugiau pinigų, negu gaunama dabar – olandai savo šalies pajūrio krantams saugoti ir tvarkyti kasmet skiria 43 milijonus litų.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 05 17