Miestai tampa nemieli ne tik tyrą orą ir ramybę mėgstantiems žmonėms, bet ir kai kuriems čia prieglobstį susiradusiems laukiniams gyvūnams. Vieni tokių yra vandens paukščiai - didžiosios antys, gulbės ir kiti. Nemažai jų ne tik žiemas praleidžia neužšąlančiuose miestų vandens telkiniuose, kur sparnuočius noriai lesina geraširdžiai žmonės, bet ir pavasarį išveda čia jauniklius bei lieka vasaroti.
Tačiau prijunkę prie žmonių ir tapę patiklūs, šie paukščiai nežino, jog ne visais jais verta pasitikėti - kai kurių net reikia bijoti.
Gundo batono trupiniais
"Mūsų tvenkinyje gyveno apie šimtas ančių, penketas gulbių. Dabar gulbių visiškai nebėra, o ančių beliko keletas", - LŽ guodėsi vilnietis Martynas Elenbergas.
Mūsų tvenkiniu seniai Vilniaus Žvėryno mikrorajone gyvenantis M.Elenbergas vadina prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje telkšančią kūdrą. Šią vaizdingą, medžiais apaugusiais krantais vietą seniai pamėgo ne tik Žvėryno žmonės, bet ir vandens paukščiai. Pastariesiems, aišku, labiausiai čia patiko todėl, kad kai kurie tvenkinio lankytojai ateina ne tuščiomis rankomis - paberia paukščiams duonos, batono trupinių ir kitokio lesalo.
M.Elenbergas tvirtina, jog valkatos pagrobė gulbių kiaušinius, o antis išgaudė ir suvalgė. "Gulbės perėjo anoje salelėje tvenkinio viduryje, - rodė žmogus, - pats mačiau, kaip bomžai ten brisdavo. Ko jie ieškojo? Aišku, gulbių kiaušinių".
Vilnietis sakė matęs, kaip valkatos tempia ančių prigrūstą maišą. "Bandžiau sudrausti, tačiau jie mane aprėkė - nelįsk, koks tavo reikalas", - bėdojo šis senas žmogus. Pasak jo, valkatos prie tvenkinio ateidavo vakarais ir vaidindavo, neva čia meškerioja.
"Iš tikrųjų jie gaudė ne žuvis, o paukščius. Vietoje slieko užkabindavo ant kabliuko gabalėlį batono. Kai antis jį prarydavo, ištempdavo ją į krantą, galvą nusukdavo ir - į maišą", - pasakojo M.Elenbergas.
Žmogus sakė prašęs, jog Rusijos ambasadą sergstintys Lietuvos policininkai pasaugotų ir gretimos kūdros paukščių ramybę, bet tvarkdariai mandagiai paaiškino, jog tai neįeina į jų darbo funkcijas. "Sakiau apie šią problemą ir Žvėryno seniūnijoje. Ten man pasiūlė pačiam kreiptis į gamtininkus ir gamtosaugininkus", - pasakojo vilnietis.
Policininkų panosėje
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Gintaras Riauba nustebo išgirdęs, jog Žvėryno tvenkinyje paukščių beveik nebeliko. "Neseniai ten buvau - plaukiojo kelios dešimtys ančių", - nuliūdo ornitologas.
G.Riauba patvirtino, jog didžiųjų ančių žūklė tampa vis populiaresnė tarp asocialių žmonių, kurie prie losjono buteliuko ar kitokio gėralo ieško užkandos. "Nemanau, jog bomžai išgaudė visas antis. Užteko jiems pastverti vieną kitą - kitos pačios išskrido iš tvenkinio, paukščiai ne tokie naivūs, kaip daugumai žmonių atrodo", - aiškino sparnuočių specialistas.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas priminė, jog ne tik antis - ir žuvis meškerioti Žvėryno tvenkinyje yra draudžiama. Beje, sovietiniais metais tai skelbė užrašai ant stulpelių prie kūdros. Dabar jų nebėra.
"Gal ir vertėjo aplinkos apsaugos inspektoriams dažniau apsilankyti ten, tačiau kai pagalvoji - juk tai viena labiausiai saugomų vietų Vilniuje. Ją nuolat stebi vaizdo kameros, policija, apsaugos tarnybos. Nesuprantu, kaip drįso valkatos ten darbuotis", - stebėjosi gamtosaugininkas.
Baudos didelės, bet kas iš to
Prieš keletą mėnesių Žvėryno policijos nuovados pareigūnai sulaikė ir perdavė gamtos sergėtojams vilnietį V.T., kuris didžiąją antį sugavo minėtame tvenkinyje prie Rusijos ambasados. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus Rimanto Vaisiūno, V.T. buvo nubaustas 500 litų bauda, be to, jam teko padengti gamtai padarytą žalą - sumokėti 207,6 lito už nužudytą antį.
Kasmet gamtosaugininkai išaiškina keletą tokių nusikaltimų gamtai ir traktuoja juos ne kaip neteisėtą žūklę, o kaip neteisėtą laukinių gyvūnų paėmimą iš natūralios aplinkos. Už tai yra baudžiama griežčiau, negu už žūklės taisyklių pažeidimą.
"Administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 straipsnyje nurodoma, jog neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos, perkėlimas, žalojimas, gaudymas arba kitoks neteisėtas naudojimas ar naikinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų ir jų dalių konfiskavimu.
Jei šia veika buvo padaryta žala gyvūnijai, kaip šiuo atveju - tai užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų ir jų dalių konfiskavimu", - aiškino gamtosaugininkas R.Vaisiūnas ir pridūrė, jog vandens paukščių "žūkle" pradeda domėtis jau ne tik valkatos, bet ir medžioklės adrenalino ištroškę nuotykių ieškotojai.
Laukiniai ar naminiai?
Gamtininkai ir gamtosaugininkai prašė atkreipti LŽ skaitytojų dėmesį ir į dar vieną šios problemos aspektą: neretai laukinių gyvūnų globa, kurią taip mėgsta geros širdies žmonės, šiems gyvūnams ne tik ir ne tiek padeda, kiek pakenkia. Laukiniai gyvūnai tampa beveik naminiais, ir tai dažnai juos pražudo.
"Žmonės mėgsta lesinti vandens paukščius ir galvoja, jog elgiasi teisingai, tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Į laukinių gyvūnų gyvenimą turėtume kištis tik kai tai tikrai būtina, antraip padarome jiems meškos paslaugą.
Ypač nereikėtų lesinti ančių ir kitų vandens paukščių šiltuoju metų laiku - vasarą, rudenį. Įpratę gauti lesalo visą laiką, atėjus šalčiams, paukščiai neišskrenda į šiltesnius kraštus ir neretai žūna", - kalbėjo J.Dautartas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 07 18