Pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą "Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programą 1997- 2007 metams" numatyta per penkerius metus upių užtvankose pastatyti aštuonis žuvų praplaukimo takus. Vienas - prie Rokantiškių (šalia Vilniaus) – jau veikia.
Tačiau neseniai susikūrusios Medžiotojų ir žvejų draugijos "Ežia" prezidentas Stasys Cesiulis abejoja, ar verta statyti šiuos žuvitakius. Pasak jo, išlaidos pasiteisintų tik tokiu atveju, jei prieš įrengiant juos į upes aukščiau užtvankų būtų prileista lašišų ar bent jau šlakių jauniklių.
S.Cesiulio nuomone, ir į Vilnią prieš pastatant žuvitakį reikėję prileisti šių žuvų. Lietuvos valstybinis žuvivaisos centras tai siūlęs daryti, tačiau Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentas prieštaravęs.
"Žuvitakis Rokantiškėse bus tuščias, nes Vilnioje lašišos jau daug metų nesilanko. Galbūt į žemupį atplaukia keletas šlakių, bet dėl jų vargu ar vertėjo išleisti 100 tūkstančių litų (tiek kainavo šis žuvų takas)", - teigia S.Cesiulis.
Jo įsitikinimu šis ir kiti žuvitakiai (Anykščiuose, Agluonėnuose, Tauragėje) nedavė lauktos naudos, nes Aplinkos ministerija neveisė nykstančių žuvų.
Esą neverta leisti pinigų šiems brangiems įrenginiams dar ir todėl, kad gamtosaugininkai nepajėgia sutramdyti siautėjančių brakonierių. "Specialistai keikia neveiklią aplinkos apsaugos tarnybą, nevykusias reorganizacijas. Inspektoriams beveik neskiriama lėšų net benzinui", - piktinasi S.Cesiulis.
Be to, jis primena, jog Aplinkos ministerija daug tūkstančių litų investavo į savo bazę Vilniaus rajono Anavilio kaime. "Gal geriau būtų buvę už šias lėšas nupirkti benzino inspektoriams?" - klausia S.Cesiulis. Gamtos sergėtojai aiškino čia mokysią inspektorius, tačiau užbaigę darbus rengiasi Šią bazę privatizuoti.
Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento išteklių atkūrimo skyriaus viršininkas Vilmantas Greičiūnas sako, kad dirbtinis žuvų veisimas - ne geriausia išeitis. "Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras kasmet žuvims veisti išleidžia daugiau kaip 4 milijonus litų, tačiau ir jo darbuotojai skundžiasi, jog žuvų mažėja", - sako V.Greičiūnas.
Dirbtinis žuvų veisimas atneša ir bėdų. Antai prieš keletą metų daugelyje Švedijos ir Suomijos lašišų veislynų nuo sindromo M- 74 krito 70- 90 procentų jauniklių. Paaiškėjo, jog dirbtinai veistos lašišaitės šiai ligai neatsparios.
Nuo tada Vakaruose daugiau dėmesio skiriama natūraliam žuvų nerštui - imta sparčiai statyti žuvitakius ir t.t. O mūsų šalyje prie Žeimenos neseniai pradėjęs veikti lašišų veislynas, daugumos ichtiologų nuomone, netgi pastatytas ne vietoje - toli nuoNemuno žemupio, kur galima pasigauti veisimui lašišų.
Anot V.Greičiūno, į šį veislyną buvo atvežta lašišų iš Latvijos ikrų. Iš jų išaugintų lašišaičių į mūsų upes išleisti negalima, kad jos nepakenktų Lietuvos lašišų genofondui. Todėl gamtosaugininkai ir uždraudę leisti lašišaites į Vilnią.
O šlakiukus į šią upę Žuvivaisos centras panoro atvežti tiktai spalio pabaigoje. "Neprieštaravome, nes žuvivaisininkai tvirtino, jog neturi už ką jų paauginti bent iki kito pavasario. Tačiau tokiu vėlyvu metu išleisti šlakiukai pasmerkti pražūčiai", - apgailestavo V.Greičiūnas.
Į S.Cesiulio priekaištą, jog Aplinkos ministerija neveisia nykstančių žuvų, V.Greičiūnas atsakė, jog užpernai Vyriausybė šį darbą patikėjo Žemės ūkio ministerijai. Šios institucijos Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras, V.Greičiūno nuomone, eina lengviausiu keliu – 99 procentai visų jo išleidžiamų žuvų yra lervutės, o daugumos tokių mažyčių žuvelių likimas labai priklauso nuo natūralių gamtos sąlygų.
"Ekologinė ir ekonominė tokių darbų žala akivaizdi. Taip yra todėl, kad Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras žuvivaisos darbus pats ir finansuoja, ir atlieka", - tvirtina Žuvų išteklių departamento direktorius Jonas Pašukonis.
Aplinkos ministerijos sudaryta komisija yra pasiūliusi Vyriausybei grąžinti senąją tvarką, kai žuvivaisos valstybines programas rengė ir finansavo gamtosaugininkai.
O ar ne be reikalo Aplinkos ministerija finansavo Anavilio žvejybos bazę, jei dabar nutarta ją privatizuoti? "Reikėtų privatizuoti ne tik šią bazę, bet ir daugumą Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro filialų", - atsakė V.Greičiūnas.
Anot jo, Lenkijoje žuvis valstybės užsakymu veisia privačios bendrovės ir, nors tam skiriama beveik tiek pat lėšų, negu Lietuvoje, rezultatai daug geresni.
"Lašišos toje šalyje buvo išnykę, dabar - natūraliai neršia. Lenkai nešvaisto pinigų karosams, karpiams ir vaivorykštiniams upėtakiams veisti, kaip tai daroma Lietuvoje", - sakė ichtiologas V.Greičiūnas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1999 12 10