"Lietuvos žinios" ne kartą rašė apie tai, kaip įvairiais keliais ir būdais į mūsų šalį gabenamos atliekos, kuriomis atsikrato Vakarų šalys. Šįkart – istorija apie olandišką naudotą asfaltą, kurio daugybė privežta į Lietuvą. Gamtos sergėtojai grasina jo vežėjams ir gavėjams 360 milijonų litų ieškiniu. Netrukus šį ginčą narplios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
1800 litų. Tiek, pasak aplinkos apsaugos pareigūnų, kainuoja žala gamtai, kurią padaro tona naudoto asfalto. O jo per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą iš Olandijos buvo laivais atplukdyta beveik 258 tūkstančiai tonų.
„Asfalto atliekų aferoje“, kaip kai kurie gamtosaugininkai vadina šią istoriją, dalyvavo keletas perduodančių ir priimančių krovinį užsienio bei Lietuvos bendrovių, dešimtys laivų, plukdžiusių šį krovinį į Klaipėdos uostą, taip pat jį krovusios šio uosto krovos kompanijos.
Antai 2009 metų rugsėjį laivai „Soave“ ir „Magdalena“ atplukdė į Klaipėdą iš Olandijos daugiau kaip 8 tūkst. tonų naudoto asfalto granulių. Perpus šį krovinį pasidalino Kaune įsikūrusi UAB „Merkonson Grupp LIT“ ir klaipėdiškė UAB „MGM Baltija“.
Tų pačių metų spalį prie Klaipėdos krantinių švartavosi laivai - „Varangerfjor“, „Osterbotten“, „Kaja“, „Amadeus“, „Aivita“, „Cabrana“ ir „Tornedalen“, kurių kiekvienas atgabeno po keletą tūkstančių tonų asfalto.
Beveik 5 tūkst. tonų jo atiteko Šilalės rajono Dargalių kaime gyvenančiam Stasiui Taunjanskiui, maždaug po tiek pat – jau minėtajai UAB „MGM Baltija“, taip pat Kauno rajone, Vandžiogaloje, registruotai UAB „Aktila“, bei Biržų rajono Užušilių kaime įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei „Šilas“. Daugiau kaip tūkstančio tonų asfalto gavėja nurodyta Klaipėdos rajono Žiaukų kaime registruota UAB „Keveda“.
2009 metų lapkritį naudoto asfalto iš Olandijos Roterdamo uosto į Klaipėdą atplukdė 21 laivas, gruodį – 24 laivai. Šio krovinio gavėjai – minėtosios UAB „Aktila“, „Merkonson Grupp LIT“, „MGM Baltija“ ir šilališkis S.Taunjanskis. Tačiau liūto dalis atiteko naujai žaidėjai - UAB „Femira“, kuri įsikūrusi tuo pačiu adresu kaip ir „MGM Baltija“ - Turgaus 31, Klaipėda. Iš viso „Femirai“ atplukdyta apie 225 tūkst. tonų naudoto asfalto. Antroje vietoje UAB „Aktila“ - jai atgabenta apie 46 tūkst. tonų.
Nyderlandų asfalto prikrauti laivai plaukdavo į Klaipėdos uostą net kalėdinėmis dienomis. Antai praėjusių metų gruodžio 27 dieną laivas „Rodopi“ atgabeno bendrovei „Femira“ 20,5 tūkst. tonų naudoto asfalto.
Pasipiktino gyventojai
Gamtosaugininkai apie šį verslą gal ir dabar dar nieko nežinotų, jei ne pasipiktinę Klaipėdos rajono Slengių kaimo gyventojai. Prie šio kaimo suvežta dauguma asfalto. Žmonės pradėjo skųstis jį gabenančiais sunkvežimiais, asfalto dvoku bei sudarkytu kraštovaizdžiu.
Dalis naudoto asfalto sukrauta Klaipėdos mieste. Kitą dalį suspėta išgabenti iš pajūrio ir ji pasklido po Lietuvą. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui susidomėjus šiuo kroviniu paaiškėjo, jog Olandija šiuo metu sparčiai restauruoja savo kelius – asfalto dangą keičia patvaresniu betonu. Kur dėti daugybę išardyto asfalto? Į Baltijos jūrą nepilsi – žalieji pakels skandalą.
Kas dabar jau bepasakys, kas ką susirado: olandų verslininkai lietuvių kolegas ar pastarieji olandus, tačiau šie, sužinoję, jog gali patogiai atsikratyti naudotu asfaltu, nudžiugo. Dar labiau trynė rankas mūsų verslininkai – atsivėrė auksinės perspektyvos, juk Lietuvoje, skirtingai negu Olandijoje, yra daugybė žvyrkelių, kuriuos reikėtų asfaltuoti.
Kaipmat buvo pasirašytos tiekimo sutartys ir kupini asfalto laivai pajudėjo į Lietuvą. Prekės gamintoja dokumentuose nurodoma Olandijos įmonė „Bentum Recycling Kombinate V.O.F Rotterdam“, tiekėja – Latvijoje registruota bendrovė „SIA BME Trading“, gavėjos – minėtos Lietuvos verslininkų bendrovės.
Kad rūpesčių būtų mažiau, olandiškas asfaltas buvo gabenamas prisidengus 1999 metais Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintu žaliuoju atliekų sąrašu. Viename jo punktų iš tiesų įrašytos kelių statybos bei priežiūros bituminės medžiagos (asfalto atliekos), kuriose nėra dervos.
Žaliojo sąrašo atliekoms taikoma supaprastinta vežimo Europos bendrijoje procedūra: nebūtina pranešti šalies gavėjos kompetetingai institucijai (šiuo atveju Lietuvos aplinkos ministerijai) apie planuojamas įvežti atliekas bei gauti tam leidimą.
Uždrausta, bet prekiauja
Pradėjusi tirti šį detektyvą, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija paprašė Olandijos aplinkosaugos institucijos SenterNovem – Uitvirering Afvalbeheer ekspertus informuoti, kas iš tiesų keliauja iš Olandijos į Lietuvą: kelių statybinės medžiagos ar atliekos. Ekspertai pranešė, jog naudoto asfalto granulės turi būti traktuojamos kaip atliekos ir nurodė jų kodus.
Atsivertę Europos Parlamento ir Tarybos 2006 metais patvirtintą atliekų vežimo į Bendrijos reglamentą gamtos sergėtojai aptiko, jog šiais kodais paženklintas kelių statybos ir priežiūros bitumines medžiagas (asfalto atliekas) eksportuoti į Europos Sąjungos šalis draudžiama. „Asfalto atliekos į Lietuvą atgabentos nelegaliai“, - nusprendė Aplinkos apsaugos agentūra ir nurodė nutraukti jų gabenimą į Lietuvą.
Vėliau paaiškėjo, jog ne kiekviena krovinio partija, kaip reikalaujama, turėjo atitikties ES standartams deklaraciją. Be to, asfalto atliekos įvežtos į Lietuvą jas perdirbti ar kitaip naudoti, tačiau šių atliekų užsakovės neturi leidimo tvarkyti atliekas (oficialiai tai vadinama TIPK – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.)
Todėl aplinkosaugininkai uždraudė įsivežusioms atliekas bendrovėms jas tvarkyti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta kontroliuoti, jog prie Slengių kaimo ir kitur sukrautas naudotas olandiškas asfaltas niekur nebūtų išvežamas, pardavinėjamas ir t.t.
Tačiau, kaip matome iš prie šios publikacijos pateikiamų nuotraukų, kurios padarytos praėjusią savaitę, prekyba olandišku asfaltu vyksta.
Kai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nubaudė daugiausia naudoto asfalto importavusių bendrovių „Femira“ ir „Aktila“ vadovus administracinėmis baudomis, šie pasiskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Šis gamtosaugininkų sprendimo nepakeitė. Tada minėtieji verslininkai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą.
Atlieka ar žaliava?
UAB „Femira“ direktorius Andrius Čereška tvirtino, jog jo vadovaujama bendrovė persekiojama nepagrįstai. „Mes ir mūsų partneriai patiria kontroliuojančių institucijų spaudimą, neisiklausoma į dėstiomus paaiškinimus bei argumentus, nevertinami mūsų pateikiami dokumentai“, - skundėsi A.Čereška aplinkosaugos pareigūnais.
A.Čereška tikino niekada neslėpęs, jog asfalto granulės padarytos iš atliekų, tačiau, anot jo, ne kiekviena atlieka tokia ir yra, neretai ji – žaliava. „Tarkim, keičiate automobilio padangas naujesnėmis. Senosios – jau lyg ir atlieka. Tačiau kaimynas paprašo perleisti šias padangas jam, nes jos dar gana geros, ne atlieka. Taip pat yra ir su mūsų importuotu olandišku asfaltu – nors jis dokumentuose vadinamas atlieka, tačiau tai statybinė medžiaga keliams tiesti“, - aiškino A.Čereška.
Pasak jo, Olandijos sertifikavimo įstaiga Eerland Certification B.V. ir gamintoja Bentum Recycling Kombinate V.O.F išdavė sertifikatus, kad olandiškas asfalto granuliatas atitinka standarto reikalavimus. Jog tai – statybinė medžiaga, esą patvirtinęs ir mūsų šalies Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
„Bijodami žaliųjų, kurie sukeltų skandalą, jei naudotas asfaltas būtų verčiamas į Baltiją, olandai perdavė jį naudoti mums. Vadinasi, tai nebe atlieka. O mūsų aplinkosaugininkai traktuoja kaip atlieką, todėl atsiranda daug papildomų reikalavimų – mes verčiami asfaltą tvarkyti, perdirbti, nors Lietuvoje nėra kam tai daryti, reikalingos specialios saugojimo aikštelės ir t.t.“, - dėstė UAB „Femira“ vadovas.
Paklaustas, ar naudotas asfaltas buvo gautas veltui, ar reikėjo už jį sumokėti, A.Čereška tvirtino, jog bendrovė turėjusi už šią prekę mokėti. Tačiau kai kurie aplinkosaugininkai tvirtino priešingai – esą olandai sumokėję po 9-13 eurų už toną naudoto asfalto, kad tik išvežtų.
„Tai gera statybinė medžiaga. Valstybiniams keliams tiesti gal ji ir mažiau tinka, tačiau rajonų žvyrkeliams, ūkininkų keliukams – puikiai. Jau ne vienas kelias nutiestas iš šio olandiško asfalto, atvažiuokite – pamatysite“, - kvietė A.Čereška.
Jis įtaria, jog realizuoti asfaltą galbūt sutrukdė verslo konkurentai, tiekiantys keliams tiesti medžiagas. „Matyt, sumažinome verslą karjerų savininkams, granito, skaldos importuotojams“, - svarstė pašnekovas.
A.Čereška tiki, jog pavyks rasti kompromisą ir olandiškas asfaltas bus panaudotas Lietuvoje. „Galbūt gausime reikalaujamus atliekų tvarkymo leidimus, be to, neužilgo turėtų įsigalioti europinis teisės aktas, nurodantis, kada atlieka tampa nebe atlieka, o žaliava“, - dėstė planus verslininkas.
Grąžinti ar palikti?
„Jei tai būtų geras daiktas, olandai nebūtų jo davę, juk tai šaliai reikia tvirtinti savo krantus“, - netiki importuotojų pateiktais sertifikatais asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas.
Pasak jo, Lietuvoje taip pat prireikus nuskutama, sumalama nemažai asfalto dangų ir ši medžiaga vėl panaudojama. „Tačiau tai – kitokia žaliava negu tas olandiškas asfaltas: limpa, patogu naudoti. O iš Nyderlandų atvežtos medžiagos vadinti asfaltu nedrįsčiau. Mūsų laboratorija ištyrė – išvados prastos. Net jei ir nedaug kenktų aplinkai – ekonomiškai naudoti jo neapsimoka, nes reikia pridėti daug gerų medžiagų, kad taptų tinkamas“, - aiškino kelių specialistas.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Virvilienė mano, jog geriausia būtų olandišką naudotą asfaltą grąžinti Olandijai. „Aišku, tai dabar nebūtų lengva. Jei importavę šias atliekas verslininkai sugebės įrodyti, kad galima jas perdirbti – gal tegul perdirba? O kol neperdirbtos, tai – atlieka, kurios naudoti negalima“, - kalbėjo L.Virvilienė.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis informavo, jog Aplinkos ministerija jau pasiūlė Olandijos aplinkos apsaugos agentūrai atsiimti olandiško asfalto atliekas iš Lietuvos. „Tyrimai parodė, jog didelio pavojaus gamtai jos nekelia, tačiau kodėl Lietuva turi tapti šiukšlių šalimi? Šios atliekos pateko į Lietuvą be mūsų leidimo ir pažeidžiant europinę direktyvą. Perdirbti jas nėra pajėgumų, o tokias kaip dabar naudoti mūsų standartai neleidžia. Tad tegul išveža kaip atvežė“, - sakė viceministras.
Tačiau, pasak A.Spruogio, užuot ieškoję būdų, kaip panaudoti olandiško asfalto atliekas Lietuvoje, verslininkai nori jų gabenti į Lietuvą dar ir dar. „Jau buvo ne viena tokia istorija – prisidengiant žaliuoju sąrašu bandyta į mūsų šalį įvežti granuliuotą nuotėkų dumblą, statybines ir net radioaktyvias atliekas. Neleisime paversti Lietuvos atliekų sandėliu“, - sakė aplinkos viceministras.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2010 09 22