Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tikina: po 12, vėliausiai – po 15 metų mūsų šalies upėse plaukios milžiniškos karališkos žuvys. Kol kas prekybos centruose už tokias atvežtines tenka kloti didelius pinigus, o ateityje galima bus jas mūsų upėse meškerioti.
Liepos 7 dienos popietę prie senojo tilto per Šventąją Ukmergėje atriedėjo keletas automobilių. Iš vieno automobilio išlipo Ukmergės rajono meras, iš kitų - Žemės ūkio ministerijos delegacija, mūsų šalies ir Lenkijos mokslininkai. Vyrai patraukė upės link. Juos apspito smalsuoliai.
Taip prasidėjo, pasak Žuvininkystės tarnybos (ŽT), istorinis įvykis – eršketų atkūrimas Lietuvoje. Tą dieną į Šventąją atvykėliai suleido 30 aštriašnipių eršketų. Pasak ŽT direktoriaus Vytauto Grušausko, tai - šias žuvis tyrinėjančio Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus žuvininkystės instituto Olštyne dovana Lietuvai. Lenkai nupirkę Kanadoje aštriašnipio eršketo ikrų, juos išnaršinę, paauginę žuveles porą metų iki 100-200 gramų ir atvežę lietuviams.
V.Grušausko nuomone, šios žuvelės jau pasiekė jūrą, kur paaugs keliolika metų ir sugrįš į Lietuvos upes neršti.
„Prieš porą metų būdamas Lenkijoje sužinojau apie tos šalies bei Vokietijos mokslininkų bandymus atkurti eršketų populiaciją. Pagalvojau – reikia ir mums prisidėti prie šių darbų. Pats gyvenau tose vietose, kur kadaise būdavo sugaunama eršketų - mano tėvų namas buvo prie Nemuno“, - apie sumanymą grąžinti eršketus į Lietuvos vandenis pasakojo ŽT vadovas V.Grušauskas.
Ikrai tapo legenda
Iš tiesų šių žuvų kadaise būdavo sugaunama Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje. Karališkomis jos vadinamos dėl išskirtinio puikaus skonio, o ypač legendinių juodųjų ikrų.
Eršketai Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos vandenyse gyvena jau apie 250 milijonų metų. Daugiausia laiko praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes, po to vėl grįžta į sūriuosius vandenis. Tiesa, yra eršketų rūšių, kurios visą laiką gyvena gėluose vandenyse (ichtiologai priskaičiuoja daugiau kaip 20 eršketų rūšių).
Baltijos jūroje eršketas įsikūrė po paskutinio apledėjimo, pradėjus šiltėti klimatui. Tai buvo europinis atlantinis eršketas (dar vadinamas Baltijos eršketu, taip pat sturiu). Jo ilgis – 5-6 metrai, svoris iki 400 kg, gali gyventi net 100 metų.
Tačiau ilgainiui europinį atlantinį eršketą išstūmė iš Šiaurės Amerikos į Baltijos jūrą atplaukęs aštriašnipis eršketas, mat pastarasis gali neršti esant žemesnei temperatūrai.
Profesorius Tadas Ivanauskas rašė, jog eršketai Lietuvoje nebuvo labai reti, tačiau sugaudavę jų negausiai, antai 1927 – 1932 metais – tik apie 300 kg, 1933 – 1935 m. - nesugauta. Bet kai pavykdavę ištraukti, džiaugtasi ilgai, mat žuvys būdavo nemažos. Antai po Pirmojo pasaulinio karo Nemune ties Sudargu buvo sugautas 6 metrų ilgio eršketas. Pakrovę jį į vežimą, o uodega vis tiek žeme vilkosi.
1929 metais Nemune prie Lampėdžių buvo sugautas 2 metrų ilgio ir 84 kg svorio eršketas. Jo žvejui Kauno restoranas už žuvį sumokėjo 500 litų. O už 1939 metais Nemune ties Vilkija ištrauktą eršketo patelę gauta net 700 litų, mat ji buvo 2,5 metro ilgio ir svėrė 122 kg, iš jos buvo išimta per 10 kg juodųjų ikrų.
Po Antrojo pasaulinio karo eršketai tiek mūsų vandenyse, tiek kitur pasaulyje pradėjo sparčiai nykti. Pasak ichtiologų, pagrindinės priežastys – pernelyg intensyvi verslinė žūklė, migracijos kelius upėse uždariusios užtvankos, vandens tarša. T.Ivanausko duomenimis, paskutinis Lietuvoje eršketas buvo sugautas 1960 m. rugsėjo 26 d. jūroje prie Nidos. Jis buvo 2,10 metro ilgio ir svėrė 82 kg. Ichtiologas Vytautas Kesminas LŽ sakė radęs pranešimų, jog dar vienas eršketas buvo sugautas 1975 metais ties Palanga.
Šiuo metu tiktai keletas tūkstančių „tikrų“, t.y. laukinių, atlantinių eršketų gyvena Prancūzijos Žirondos upėje ir keliuose jos intakuose. Ši žuvis įrašyta į daugelio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, saugomų rūšių sąrašus.
Kai kurios eršketų rūšys veisiamos ir auginamos verslui uždaruose vandens telkiniuose. Antai Zarasų rajone įsikūrusioje UAB „Vasaknos“ auginami Sibiro, arba rusiškieji, eršketai. Tai didžiausias eršketų auginimo ūkis Lietuvoje. Iš čia jie patenka į prekybos centrus, kur kaina už kilogramą siekia beveik 30 litų.
Ichtiologas V.Kesminas sakė žinąs mūsų šalyje ne vieną privatų telkinį, kur prileista Sibiro eršketų, tik negalįs sakyti pavadinimų – brakonieriai gali išgaudyti.
Entuziazmo nestinga
Lenkų ir vokiečių bandymai atkurti eršketus mūsų šalies žuvininkus sužavėjo. Ko gero, įspūdį jiems padarė ir numatomos šiems darbams europinės lėšos, mat Helsinkio komisijos (HELCOM) patvirtintame veiksmų plane šalys įpareigojamos atkurti išnykusias Baltijos jūros žuvis.
„Vokiečių žuvininkai paprašė Europos Komisijos skirti lėšų šiems darbams. Tai bus tarptautinis projektas, nes Baltijos šalys raginamos prisijungti prie Vokietijos ir Lenkijos vykdomų aštriašnipio eršketo išteklių atkūrimo darbų“, - sakė jau parengtos programos „Aštriašnipio eršketo populiacijos atkūrimo Lietuvos vandenyse“ mokslinis vadovas, Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras V.Kesminas.
Pasak V.Grušausko, eršketams veisti vokiečiai ir lenkai planuoja gauti iš Europos Sąjungos apie 4 mln. eurų. „O mes tikimės iš šios sumos gauti apie pusę milijono eurų. Dar truputis lėšų gal būtų skirta iš valstybės biudžeto“, - sakė ŽT vadovas.
ŽT planuoja jau šį rudenį į Šventosios ir Neries upes išleisti dar apie tūkstantį aštriašnipių eršketų. „Lenkai jau nupirko ikrų Kanadoje ir juos inkubuoja. Kitą savaitę mūsų specialistai važiuos mokytis pas juos to darbo, o paskui parsivešime erškėtukų į Lietuvą. Dalį išleisime, kitą dalį paauginsime Simno ir Rusnės žuvivaisos įmonėse“, - planavo V.Grušauskas.
Jau parengtame „Aštriašnipio eršketo atkūrimo veiksmų plane 2010-2020 metams Lietuvoje“ prašoma vizitams į Lenkijos eršketų auginimo įmonę, taip pat kontaktams su kitų šalių žuvininkystės įmonėms ir mokslinėmis institucijomis skirti 10 tūkst. litų.
Pasak plano, 400 tūkst. litų kainuos numatyti, kokioje įmonėje bus inkubuojami eršketų ikrai bei pati inkubacinė įranga. Ikrus įsigyti 2011 metais reiktų 30 tūkst., juos inkubuoti – 20 tūkst., auginti ir stebėti jauniklius – 40 tūkst., parinkti ir įsigyti pašarų – 44 tūkst., optimizuoti laikymo sąlygas – 10 tūkst., nustatyti jauniklių bendrą ekologinę ir fiziologinę būkles – 10 tūkst., išleisti pirmąją jauniklių vadą į upes – 3 tūkst. Lt. Populiaciniai ir ekologiniai moksliniai jų tyrimai 2012 m. įkainuoti 50 tūkst. Lt.
Tolimesnis eršketų auginimas ir motininės bandos formavimas 2012 m. kainuotų 20 tūkst., o vėliau, iki 2020 metų, dar apie 50 tūkst.Lt. Veterinarinė eršketų reproduktorių priežiūra - 10 tūkst. Lt. Iš viso minėtajame plane eršketų atkūrimui numatyta 800 tūkst.litų.
Pasak V.Grušausko, pirmoji finansinė parama jau gauta - 18 tūkstančių litų eršketų ikrams šį rudenį pirkti skyrė Žemės ūkio ministerija.
V.Grušauskas ir V.Kesminas neabejoja, jog eršketus Lietuvos vandenyse atkurti pavyks. „Lenkai, vokiečiai juos į savo vandenis jau leidžia – kuo mes blogesni? Gal aš ir nesulauksiu to meto, kai mūsų išleisti erškėtukai užaugs ir grįš neršti į Lietuvos upes, nes jūroje jie bręsta apie 15 metų, tačiau jei nė vienas negalvotume apie ateitį, tai ir tos ateities nebūtų“, - svarstė V.Grušauskas.
V.Kesminas neslėpė, jog pirmasis erškėtukų išleidimas į Šventąją prie Ukmergės buvo tik pirmoji akcija, iš kurios neverta daug tikėtis. Nors žuvelės paženklintos, tačiau paprastais pigiais ženklais. Jie neskleidžia radijo signalų, todėl neįmanoma susekti, kur žuvys yra, ar jau pasiekė jūrą.
„Mes šia akcija visuomenę informavome apie būsimą svarbų darbą, kuriame tikimės jos paramos. Jeigu žvejai, o ir visi žmonės, palaikys šį mūsų sumanymą ir padės apsaugoti eršketų jauniklius – šios žuvys grįš į mūsų vandenis“, - kalbėjo mokslininkas.
Sapnų sala
Taip naująjį žuvivaisos projektą pavadino buvęs Žemės ūkio ministerijos Žuvinininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gedrimas.
„Tai pinigų plovimas. Valdžioje žuvininkystės specialistų nėra, tai ir atsiranda aferistų. Jei eršketus auginti būtų realu ir naudinga – Lenkija, o ir visa Europa būtų užversta tomis žuvimis, tačiau taip nėra, nes šaltame klimate tokie eksperimentai yra afera“, - kalbėjo A.Gedrimas.
Jis priminė, jog eršketus prie Talino jau bandė auginti estai, tačiau įsitikino – neapsimoka. „Ne vienerius metus skyriau ekonominiams skaičiavimams, tad įsitikinau: visos septynios iš biudžeto išlaikomos mūsų šalies žuvivaisos įmonės dirba tam, kad maitintų brakonierius. 10-12 milijonų litų žuvims veisti kasmet skiria valstybė ir visa tai atitenka brakonieriams, o legalūs sugavimai mažėja.
Sovietmečiu ežeruose būdavo sugaunana kasmet 500 tonų žuvų, o dabar – tik 23-25 tonos“, - aiškino keliolika metų žuvivaisoje dirbęs, o dabar jau pensininkas A.Gedrimas.
Dar kritiškiau kalbėjo Švenčionių rajono tarybos narys Rimantas Čeponis. 2004-2006 metais jis buvo Žemės ūkio ministerijos sekretorius ir kuravo žuvininkystę. „Viskas, kas daroma mūsų žuvininkystėje - pinigų išmetimas“, - pareiškė jis.
Jo žodžiais, žuvys mūsų šalies ekonomikoje užima tik apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau dėmesio joms skiriama labai daug, intrigų – ne mažiau. „Kai pabandžiau įrodyti Seimui ir Vyriausybei, kad valstybinės žuvininkystės institucijos parazituoja, praradau darbą“, - pasiguodė R.Čeponis.
Jis sakė netikįs eršketų atkūrimo programa Lietuvoje, nes jo matytieji eršketų atkūrimo darbai Lenkijoje, Vokietijoje esą vyksta kitokiomis sąlygomis. „Pavyzdžiui, Lenkijoje eršketai auginami šiltuose elektrinių tvenkiniuose. Tai visai kas kita“, - kalbėjo R.Čeponis.
Rusnėje gyvenantis ichtiologas, mokslų daktaras Kazys Gaigalas daugiau kaip 50 metų tyrė žuvų išteklius Lietuvoje. „Tuščias darbas“, - pareiškė jis apie eršketų atkūrimą. „Neatgaivinsi masiškai to, kas masiškai išnaikinta. Jau bandėme tai daryti. Po karo įleidome į Nemuną, Kuršių marias tūkstančius eršketinių žuvų sterlių. Kur jos dabar? Nė vienos neliko – visas išgaudė. Bus tas pats ir su aštriašnipiais eršketais“, - pranašavo mokslininkas. Jo nuomone, realiau būtų atkurti Lietuvoje ungurių išteklius.
Jam pritarė ir UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius. „Jei eršketus suleis į upes – jų ten greitai neliks“, - sakė A.Šiukščius.
Tikisi žvejų kultūros
O ką mano apie šį projektą Lietuvos žvejai? Pakalbinome vieną garsiausių meškeriotojų, keleto knygų apie žūklę ir žuvis autorių, Lietuvos sportinės žūklės čempioną, Sportinės žūklės federacijos viceprezidentą jonavietį Ričardą Adamonį.
„Papasakosiu apie savo projektą. Užpernai į Nerį prie savo namų įleidau 300 šamukų. Ton duobėn, kur mėgstu meškerioti. Jie dabar jau 2 kilogramų. Kad matytumei, kaip dabar visi juos gaudo ir valgo! Tas pats bus ir su eršketais“, - numojo ranka žvejys.
Mūsų pašnekovai priminė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Generalinės prokuratūros neseniai baigtą tirti mailiaus bylą, kurioje kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, papirkimo, pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą įtariami 9 fiziniai asmenys, tarp jų – buvę aukšti valstybės pareigūnai. Ši grupė kėsinosi apgaule įgyti apie 10 mln.litų iš ES fondų ir Lietuvos biudžeto. Vienas iš būdų užvaldyti šias lėšas buvo projektas Vilniaus rajono Mostiškių kaime auginti eršketus.
Atsargiai apie eršketų atkūrimą kalba ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas ichtiologas Vilmantas Graičiūnas.
„Aplinkos ministerija šiam sumanymui neprieštarauja, tačiau suprantu ir skeptikus: sunku bus eršketams mūsų vandenyse, kai toks didelis žvejybos intensyvumas, ypač Kuršių mariose. O tos žuvys aktyviai maitinasi, jų dygliai gerai kimba į tinklus. Šansų joms išgyventi nedaug, o sargybinių prie upių nepastatysi.
Kita vertus – galbūt po 15 metų, kol pirmieji erškėtukai užaugs, daugelis mūsų žvejų jau bus kultūringi? Antai Kanados meškeriotojai jas sugauna ir vėl paleidžia“, - svarstė V.Greičiūnas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 08 11