Kodėl žvejybos verslas Lietuvoje atsidūrė keleto žmonių rankose?

"Žuvininkystės ūkis Lietuvoje faktiškai atsidūrė keleto asmenų rankose", - teigia Seimo Gamtos apsaugos komiteto narys Algimantas Greimas, tačiau pasakyti jų pavardes nenorėjo. Jo nuomone, šie asmenys per pastaruosius keletą metų žuvininkystę reformavo taip, jog jų rankose būtų visi svarbiausieji šios ūkio šakos valdymo svertai.

"Aplinkos apsaugos ministerija ministro įsakymais nustato ir skirsto gamtos išteklių limitus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, taip pat nustato bei kontroliuoja mokesčius už gamtos išteklius, kontroliuoja ir ūkininkauja (veisia žuvis, gaudo jas monitoringui)", - stebėjosi Seimo narys.

Antai neseniai policija sulaikė Aplinkos apsaugos ministerijos inspekcinį laivą "Viltis" su dviem tonomis strimėlių - anot A.Greimo, žuvys "neva buvo sužvejotos monitoringo tikslais".

"Paprastai patys sau ataskaitose nurodydavo, jog vienu tralo užmetimu sugauna 50-200 kilogramų žuvų, o šį kartą, užsakius "monitoringą" iš Vilniaus, laimikis buvo dvi tonos. Ir čia neapsieita be aukštų Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnų, kurie yra ir kontrolieriai, ir žuvivaisininkai, ir žvejai, o kai kada ir mokslininkai. Patys sau rašo leidimus ir patys save kontroliuoja", - kalbėjo Seimo narys.

Kadangi šios ministerijos darbuotojų rankose visi žuvų ištekliai, tai tie žmonės, sako A.Greimas, susikuria įvairius dokumentus, kad galėtų tuos išteklius valdyti. "Daugelis tų dokumentų patvirtinami aplinkos apsaugos ministro Broniaus Bradausko įsakymais", - sakė A.Greimas.

Pasak jo, ši ministerija savo nuožiūra skirsto žuvų sugavimo limitus sau parankioms įmonėms ir "apie jų tikrąsias pajamas niekas nieko nežino - kai kuriose išvis nėra dokumentų, rodančių, jog pajamos gautos".

Antai Klaipėdos uoste buvo sulaikytas estų žvejybos laivas. Nors, pasak A.Greimo, Aplinkos apsaugos ministerijos išduota šiam laivui licencija buvo seniai pasibaigusi, jis vis dėlto žvejojo.

"Apskritai neaišku, kodėl estų laivai žvejoja mūsų ekonominėje zonoje - juk su šia šalimi, kaip ir su Latvija bei Rusija, sutartys nepasirašytos. Tačiau estų laivai intensyviai gaudo mūsų vandenyse žuvis su ministerijos leidimais ir be jų, o kai kurie estų firmų laivai žvejoja kaip Lietuvos įmonių arenduojami laivai", - stebėjosi Seimo narys.

Pasak jo, jei ne audra, privertusi įplaukti estų laivą į Klaipėdos uostą, mažai kas būtų žinojęs, jog užsienio laivai žvejoja Lietuvos vandenyse žuvis pagal mūsų ministerijos išduotus kai kurioms Lietuvos įmonėms limitus ir leidimus. Juos išduoda Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius Algirdas Domarkas.

A.Greimo prašymu valstybės kontrolieriai atliko tyrimą, kaip Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas organizuoja verslinę žvejybą Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Čia žvejoja Lietuvos įmonių arenduojami užsienio laivai.

Dešimties puslapių kontrolės ataskaitoje valstybės kontrolierė V.Jurkevičienė rašo, jog Žuvų išteklių departamento direktorius A.Domarkas neužtikrino, kad uždarosios akcinės bendrovės, kurios arenduoja užsienio laivus, žvejojančius Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, pateiktų ataskaitas, kiek pagauta žuvų.

Rasta netikslumų departamento dokumentuose. Kai kurie jų vedami ne valstybine kalba, dalis dokumentų neišsaugota. Kai kuriems arenduojamiems užsienio žvejybos laivams A.Domarkas išdavė licencijas jiems nepateikus paraiškos, o uždarajai akcinei bendrovei "Alfardas" – net neįregistravusiai žuvininkystės veiklos.

"Nustatyta, kad Žuvų išteklių departamentas 1994 metais išdavė 34 licencijas danų firmų laivams, kuriuos arendavo Lietuvos įmonės. Jie Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje žvejojo menkes iš toms įmonėms skirtų limitų. Tais metais pagal šias licencijas buvo sugauta 475,5 tonos menkių. 995 metais jau išdavė 46 licencijas, pagal kurias sužvejota 1328,3 tonos menkių. Iš šio kiekio 518 tonų menkių nebuvo įtraukta į oficialias Žuvų išteklių departamento ataskaitas", - citavo valstybės kontrolierių patikrinimo medžiagą A.Greimas.

“Keista: žvejoja pagal mūsų limitus, žuvis realizuoja Danijoje, ar gauna pajamų - neaišku, mokesčių į valstybės biudžetą nemoka. Pats A.Domarkas tas firmas kažkodėl teisina ir gina, neva jos sunkiai verčiasi. Tai kodėl nebankrutuoja? O kitiems žvejams sugalvojami įvairiausi apribojimai, reikalavimai", - stebėjosi Seimo narys.

Kadangi departamentas nežinojo, kiek dienų Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje faktiškai žvejojo arenduojami užsienio laivai, juos nuomojančioms įmonėms buvo apskaičiuoti pernelyg maži žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos mokesčiai. Kontrolierė nustatė, jog uždarosios akcinės bendrovės "Neringos žuvis", "Pajūrio žuvis", "Alfardas", K.Medučio individuali įmonė "Medemas" ir žuvininkystės įmonė "Ežia" liko skolingos valstybei dideles sumas pinigų.

Nežiūrint to, leidimai tolesnei žvejybai šioms įmonėms toliau išduodami. O kai kuriems užsienio žvejybiniams laivams buvo leista žvejoti be licencijų.

"Lietuva iki šiol neturi patvirtintų sutartimis ekonominės zonos ribų. Kiekvienais metais užsienio valstybių delegacijos prašo pateikti šias koordinates, tačiau mes negalime nurodyti net apytikrių ribų, dėl kurių vyksta derybos, nes tai valstybinė paslaptis", - teigė Žuvų išteklių departamento direktorius A.Domarkas.

“Todėl nei vienas užsienio laivas negali nustatyti, ar jis žvejoja Lietuvos ekonominėje zonoje, ar ne. Lygiai taip pat nė vienas mūsų inspektorius negali įrodyti, kad kuris nors laivas pažeidė žvejybos mūsų ekonominėje zonoje taisykles".

Pasak A.Domarko, departamento pareigūnai gali tik gražiuoju prašyti iš užsienio laivų informuoti, kiek jie sužvejojo mūsų ekonominėje jūros zonoje žuvų.

Nesutiko A.Domarkas ir su kontrolierių atliktais įmonių, nuomojančių užsienio laivus, mokesčių apskaičiavimais bei kitais kaltinimais. "Tai, kad firmos nelaiku sumoka privalomas sumas, daugiausia yra susiję su jų katastrofiška finansine būkle", - rašė jis valstybės kontrolieriams.

Žuvininkyste A.Greimas susidomėjo praėjusiais metais ir ligi šiol negali atsistebėti, kiek daug šioje ūkio šakoje "anarchijos, kuri kai kam labai naudinga". "Žuvininkyste užsiima du departamentai – Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių ir Žemės ūkio ministerijos Žuvų.

Vieni kitiems rašo raštus, derina limitus, abu veisia žuvis iš valstybės biudžeto lėšų; vieni tarsi reguliuoja ir valdo, kiti - ir reguliuoja, ir valdo, ir kontroliuoja. Kam tie abu departamentai reikalingi, manau, neatsakytų nė patys jų vadovai. Drumstame vandenyje žuvį gaudyti lengviau", - kalbėjo Seimo narys.

Jo nuomone, pirmiausia reikia, kad Aplinkos apsaugos ministerijoje kontrolė būtų atskirta nuo ūkinės veiklos, limitų nustatymas - nuo jų skirstymo. Pastarąją funkciją A.Greimas siūlo perduoti Klaipėdos apskrities administracijai.

"Reikia pertvarkyti ir mokesčius. Palyginkime pakrantės žvejus, kurie nenutolsta nuo kranto toliau kaip 8 kilometrai, ir žvejybinius tralerius, kurie žvejoja toli jūroje. Pakrantės žvejai sugauna tik apie 2 procentus žuvies, tačiau moka 15-20 procentų žuvų atkūrimo ir apsaugos mokesčių", - aiškino A.Greimas.

Jo teigimu, mokesčių sistema turi būti tokia, jog žvejai nenorėtų nuslėpti nuo valstybės savo laimikių, be to, už šį slėpimą turėtų būti numatytos diferencijuotos sankcijos. Dabar Administraciniame teisės pažeidimų kodekse už pažeidimus žvejojant Baltijos jūroje numatyta abstrakti bauda iki pusės milijono litų, pasak A.Greimo, "labai palanki pareigūnų savivalei".

Paklaustas, ką jau pasiekęs šiais žuvininkystės tyrinėjimais, A.Greimas sakė, jog jo ir Seimo Gamtos apsaugos komiteto pastangų dėka buvo sumažinti žuvų atkūrimo ir apsaugos mokesčiai žvejams nuo 10 iki 4 procentų, iš dalies pakeista limitų skirstymo tvarka, "pagal kurią daugiausia žuvies limitų galėjo gauti gamtosaugininkų draugai". "Tačiau nėra jokių garantijų, jad buvusi tvarka vėl nebus sugrąžinta", - sakė A.Greimas.

"Žvejybos leidimų blankai jau padaryti griežtos apskaitos. A.Domarkui per daug viešai įsijungus į žuvų verslo biznį, ministras B.Bradauskas buvo priverstas panaikinti šiame departamente sukurtą žvejybos konsorciumą, nes buvo pažeistas įmonių įstatymas. Ministras parašė A.Domarkui du griežtus papeikimus", - vardijo savo laimėjimus A.Greimas.

Beje, prieš keletą metų A.Domarkas organizavo Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų apklausą ir laišką Prezidentui bei Seimui su siūlymu B.Bradauską paskirti aplinkos apsaugos ministru.

"Eiliniai žvejai jau suprato, kad jų gyvenimas negali priklausyti nuo aplinkos apsaugos ministro įsakymų. Tačiau valstybės kontrolierių darbas dar nesibaigė ir tikiuosi, kad jie sugebės atskleisti šešėlinį verslą žvejyboje. Kitą mėnesį tikriausiai bus pateiktos galutinės išvados. Tačiau abejoju, ar jos turės įtakos šios ministerijos vadovams: Seimui pateiktame Žuvininkystės įstatymo projekte norima įtvirtinti esamą tvarką", - teigė A.Greimas.

Pasiteiravus, ar A.Domarkas nėra tik "iešmininkas", A.Greimas sakė gerai suprantąs, jog "šios sistemos vadas yra ministras B.Bradauskas", tačiau kol kas nežinąs, kas pastarąjį gali paveikti.

“Vyriausybėje apie tuos dalykus mažai kas išmano. Seimo Gamtos apsaugos komitetui kontroliuoti Vyriausybę ir šią ministeriją pašėlusiai sunku, nes, kaip sakiau, ministerijos ūkinė bei žvejų veikla reguliuojama daugiausia ministro įsakymais, kurie Seimui nepateikiami ir mes dažniausiai apie tai mažai ką sužinome", - kalbėjo A.Greimas, kuris, kaip ir B.Bradauskas, yra LDDP narys.

"Per ministerijos skirstytojų rankas plaukia milijonų litų vertės limitai, tai argi jie lengvai atsisakys jų skirstymo? - kalbėjo A.Greimas. - B.Bradauskas aiškina, jog limitavimas yra kontrolė, jog visose šalyse limitus nustato aplinkos apsaugos institucijos. Taip – nustato, bet ne skirsto - didžiulis skirtumas! O dar ministras teigia: vis tiek limitai nepanaudojami. Tai gal pažiūrėkim, kas trukdo tai padaryti, paskirstykim iš naujo - ne bičiuliams, o eiliniams žvejams?

Kodėl tie limitai atiduodami kitoms šalims ir nėra duomenų, ar jos ką nors sužvejoja mūsų ekonominėje zonoje? Antai oficialiai teigiama, jog menkių mūsų žvejai sugauna 85 procentus, bet žvejai pripažįsta, jog apie 40 procentų laimikių yra nuslepiama. Vadinasi, limitai ne tik panaudojami, bet ir viršijami? Kiek iš tikrųjų yra sužvejojama - neaišku, nes kontrolės sistema neefektyvi, o Baltijos jūros ekonominėje zonoje jos išvis nėra", - svarstė A.Greimas.

Paklaustas, ar jo tyrimų nebandę trukdyti, Seimo narys sakė, jog "perkalbėti bandė, tačiau papirkti - ne, nes mane gerai pažįsta. Tiesa, kartą buvo pagrasinta, vėliau už ministrą atsiprašė jo pavaldinys".

Į būsimą Seimą A.Greimas vienmandatinėje apygardoje nesibalotiruoja, bendrajame LDDP sąraše jo pavardė toli.

"Po A.Greimo tyrimų žvejybos limitų nebeskirstome patys - perdavėme tai žvejybos asociacijoms. Sumažėjo ir žvejų mokesčiai. Žuvivaisą perleisime Žemės ūkio ministerijai”, - sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius A.Domarkas.

Paklaustas, ar nevertėtų atskirti kontrolę nuo ūkinininkavimo, A.Domarkas sakė, jog "tai padarius, iš esmės niekas nepasikeistų, tik valdininkų gerokai padaugėtų".

Pripažinęs, jog A.Greimo veikla davė naudos, A.Domarkas sakė vis dėlto pasigendąs konkrečių jo pasiūlymų bei sprendimų.

Aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas buvo kategoriškesnis. "A.Greimas tik kiršina visus ir žiūri: tegul leidžia vieni kitiems kraują. O kai aš pats imuosi sankcijų, tarkim, kai uždraudžiau pervesti žvejybos asociacijoms pinigus už žuvų veisimą - jis sukiršino žvejus, kad jie skųstųsi Seimui ir Vyriausybei.

Mes pirmieji pastebėjome negeroves savo darbe, o tik paskui jis atskubėjo su savo pastabomis", - kalbėjo B.Bradauskas ir pridūrė, jog ne kartą prašęs A.Greimą supažindinti su jo atliktais tyrimais, tačiau veltui.

"Bandymus įvesti tvarką žvejyboje visada patogiau vadinti "kiršinimu". Bet čia nieko naujo: kai Seimo Gamtos apsaugos komitetas nepritarė B.Bradausko skyrimui ministru, irgi buvo kalbama, kad kažkas nori jo kėdės. Tai žmogus, kuris niekaip negali suprasti, jog galima kažką daryti ir be naudos sau", - atsakė į tai Seimo narys A.Greimas.

Lietuvos rytas, 1996 11 11