Geologijos Aplinkos ministerijai jau nebereikia?
Aplinkos ministerija (AM) svarsto galimybes reformuoti Lietuvos geologijos ir Unikalių akmenų muziejus. Panašių gandų sklinda ir apie kitus šiai įstaigai priklausančius muziejus. Mano kalbinti gamtos specialistai tai vadina šiai ministerijai vadovaujančių statybininkų pastangomis kratytis gamtos ir gamtosaugos, pirmenybę atiduodant urbanistikai, bei noru privatizuoti patogioje vietoje esantį turtą.
Aplinkos viceministras Arūnas Remigijus Zabulėnas šiomis dienomis aplankė Vievyje esantį Lietuvos geologijos muziejų bei Respublikinį unikalių akmenų muziejų Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, domėjosi jiems priskirtu turtu, žemės sklypais ir perspektyvomis.
Pasak Lietuvos geologijos muziejaus įkūrimo inicatoriaus, Geologijos ir geografijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo profesoriaus Valentino Baltrūno, muziejaus fondus mūsų šalies geologai pradėjo kaupti dar 1953 metais, tačiau oficialiai jis atidarytas tik 2000 metais. Jo steigėjas buvo Geologijos institutas, muziejui iš pradžių vadovavo V.Baltrūnas.
Po poros metų Vyriausybė Geologijos muziejų perdavė Aplinkos ministerijai. Muziejaus steigėju tapo šiai ministerijai priklausanti Geologijos tarnyba. „Pasiūlėme muziejui priskirtą kerno saugyklą padaryti mūsų tarnybos padaliniu. Tačiau su tuo nesutiko Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, todėl Geologijos muziejaus steigėjo funkcijas iš mūsų perėmė Aplinkos ministerijai“, - aiškino Geologijos tarnybos (GT) prie AM direktorius Juozas Mockevičius.
Važiuojant sostinę ir Kauną jungiančiu greitkeliu per Vievį, akis patraukia įspūdinga riedulių kolekcija prie plento. Čia ir prasideda Lietuvos geologijos muziejus. Žaliose vejose tarp sodintų medžių ir krūmų įvairiomis grupėmis pūpso 550 akmenų iš įvairių šalies vietų. Kiekvieną tų akmenų, pasak liaudies padavimų, nešęs ir pametęs velnias. Sudaryti jie iš kvarco, žėručio, lauko špatų, cirkono, granato ir kitų mineralų.
Vyriausiasis fondų saugotojas, direktoriaus pavaduotojas Vytautas Puronas atrakina kerno saugyklos duris. Tai – svarbiausia ir turtingiausia geologijos muziejaus dalis. Medinėse lentynose nuo žemės iki lubų sukrauta tūkstančiai kernų – šerdžių, iškeltų iš Žemės gelmių jas gręžiant. Ieškodami naudingųjų iškasenų, geologai gręžia mūsų šalies žemę įvairiose vietose, apvalūs tuščiaviduriai metaliniai grąžtai sukdamiesi sminga vis gilyn ir gilyn, paskui iškeliami į viršų, o iš grąžtų išimamos uolienų šerdys. Tai ir yra, geologų terminais kalbant, kernas.
Antai ši šerdis – anhidrito. Dideli jo klodai aptikti prie Kauno ir dabar rengiamasi juos eksploatuoti. Tikimasi, jog valstybė iš to gaus daug milijonų pelno. Kai kurie Vievyje saugomi kernai yra kristalinių uolienų, susidariusių net prieš maždaug pusantro milijardo metų.
„Šis kernas - iš 2564 metrų gylio gręžinio Vydmantuose, Kretingos rajone. Tai kol kas giliausias Lietuvoje gręžinys“, - rodo vieną iš daugybės eksponatų V.Puronas. Iš viso šioje saugykloje yra daugiau kaip 23 tūkst. dėžių su uolienų šerdimis, o sudėliojus jas išilgai būtų 140 kilometrų „virvė“.
Saugykloje įrengtoje laboratorijoje kernai registruojami, tyrinėjami. Tai puiki informacija apie mūsų šalies gelmių turtus. Antai neseniai Geologijos tarnybai pavesta ištirti, ar yra mūsų žemėje skalūno dujų – jos būtų puiki alternatyva rusiškoms dujoms. Pavedimą vykdantiems specialistams pirmiausia teks atverti Vievio kerno saugyklos duris. Tas, kas valdo šį nacionalinės gelmių informacijos lobyną, bus įtakingas.
Iš saugyklos pereiname į muziejaus sales. Čia eksponuojama daug Lietuvos turtų: nafta, akmens druska, geležies rūda, titnagas, gintaras, dolomitai, net auksas, kurio mikroskopinių kruopelių randama kai kur smėlyje. Atskirame kambaryje - šalies geologijos patriarcho profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus surinkta kolekcija.
Ypač įspūdingi joje yra suakmenėję priešistoriniai gyvūnai, kadaise gyvenę mūsų šalies teritorijoje ir aptikti žemėje. Milžiniški galvakojai moliuskai - amonitai, dinozaurų dantys, mamutų iltys, jūrų ežiai ir kiti keisti eksponatai. Prie jų lankytojai stabteli ilgėliau ir stebisi – negi šie padarai gyveno Lietuvoje? Pasak V.Purono, per metus Lietuvos geologijos muziejų aplanko apie tūkstantis lankytojų.
Mokslininkų teigimu, Lietuvos geologijos muziejaus fondai neįkainojami ir prilygsta analogiškiems Vakarų šalių muziejams. Tačiau materialinė būklė apverktina: patalpos nešildomos, todėl lankytojai jo duris praveria dažniausiai tik šiltuoju metų laiku. Baldai, įranga dar sovietinių laikų.
Muziejaus administracijai prieš porą metų pavyko prikalbėti tuometinius Aplinkos ministerijos vadovus leisti rengti muziejaus rekonstrukcijos projektą. Vyriausybė tam skyrė lėšų. Maždaug 200 tūkst. litų kainavusį projektą parengė ta pati skandinaviško kapitalo bendrovė „Ramboll Lietuva“, kuri suprojektavo ir netoli Geologijos muziejaus Vievyje iškilusią „Lietuvos ryto“ spaustuvę.
Geologijos entuziastams jau buvo pavykę gauti ir 1,5 mln. litų iš valstybinės investicijų programos projektui įgyvendinti, tačiau užklupo pasaulinė ekonomikos krizė ir šios lėšos buvo atimtos į valstybės iždą. Muziejaus likimas pakibo „ore“.
„Ore“ jis dabar ir dėl to, kad AM ketina kerno saugyklą – pagrindinę Lietuvos muziejaus dalį – atskirti nuo muziejaus ir paversti Geologijos tarnybos gamybiniu padaliniu. Šį planą LŽ atskleidė pats šios tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.
„Nežinau Europoje nei vienos geologijos įstaigos, kuri savo kerno saugyklą būtų pavertusi muziejaus eksponatu. Dalį kernų – taip, tačiau ne visus. Jeigu geologijos specialistams prireikia patyrinėti kurį nors kerną – jie turi pjauti gabalą muziejaus eksponato?“ - piktinosi J.Mockevičius. Todėl jis ir pasiūlęs AM grąžinti kerno saugyklą GT.
„Koks tada būtų Lietuvos geologijos muziejaus likimas?“ - paklausiau GT vadovo. „Tokio muziejaus ligi šiol nebuvo ir nežinau, ar bus. Dabartinį vadinti muziejumi gėda. Abejoju, ar jo apskritai reikia. Mineralų kolekcijų pakanka ir Geologijos institute bei Vilniaus universitete“, - atsakė J.Mockevičius.
„Skaldyk ir valdyk“. Šį posakį priminė Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius Gediminas Motuza. „Atplėšusi kerno saugyklą, ministerija faktiškai likviduotų muziejų. Be pagrindinio fondo jam nėra prasmės egzistuoti. Matyt, to ir siekiama – perimti rekonstrukcijai skirtas lėšas, užvaldyti ir privatizuoti muziejaus teritoriją, kuri yra strategiškai labai patogioje vietoje, prie greitkelio, aplink – logistikos sandėliai“, - svarstė profesorius G.Motuza.
Kerno saugyklą šis mokslininkas siūlo kolegoms saugoti kaip savo akį. „Perduoti ją Geologijos tarnybai būtų nusikaltimas, nes šios įstaigos iniciatyva prieš keletą metų buvo pakeistas Žemės gelmių įstatymas ir dabar pagal jį kernas nebėra valstybinės geologinės informacinės sistemos dalis, tad gali daryti su juo ką nori – įstatymai nebesaugo.
Laimė, saugyklą ir joje esantį šalies gelmių turtą tebesaugo Muziejų įstatymas, kuriuo dabar vadovaujasi Lietuvos geologijos muziejus. Tačiau jeigu kerno saugyklą atplėš, o muziejų likviduos, jo fondai gali patekti į abejotinų žmonių rankas“, - neslėpė susirūpinimo G.Motuza.
Buvęs Geologijos muziejaus vadovas profesorius V.Baltrūnas prisiminė, jog bandymų perimti šio muziejaus turtą jau būta. „Prieš porą metų buvo siūloma perduoti muziejaus eksponatus uždarajai akcinei bendrovei „Keliakiemis“. Jos atstovai siūlėsi perkelti muziejų prie kelio į Trakus, esą ten geresnė vieta, daugiau lankytojų ir t.t.
Mes pašiurpom – iš kur tas keistas interesas? Neatidavėme muziejaus. Šiandien to „Keliakiemio“ ir kvapo nebelikę, greičiausiai tai buvo verslininkų planas užvaldyti gerą teritoriją ir akmenis“, - pasakoja V.Baltrūnas.
Pasak jo, Vakarų šalyse geologijos muziejai tobulinami, neretai vadinami Gamtos, Žemės ir kitokiais muziejais. Tokiuose galima susipažinti su Žemės ir gamtos istorija, jos turtais, dabartinėmis problemomis. O Lietuvoje tokio muziejaus užuomazgas norima sunaikinti.
Reformos grėsmė pakibo ir virš Respublikinio unikalių akmenų muziejaus, kurį Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje prieš kelias dešimtis metų įkūrė velionis gydytojas bei riedulių kolekcionierius Vaclovas Intas. Į šį populiarų, lankytojų mėgstamą muziejų jau pasiųstas AM vidaus auditas.
„Tai ne kas kita kaip žvalgyba: auditoriai iššniukštinėja, ar yra nuosavybės dokumentai, kokie pastatų planai, ką galima būtų daryti ir panašiai“, - taip įvardijo tikrąją audito paskirtį vienas mano pašnekovų.
Mosėdžio muziejus – ne ką blogesnis „kąsnelis“ negu Geologijos muziejus Vievyje: puošnus 14 hektarų parkas su retais augalais ir įspūdingais akmenimis, gera graži vieta prie Bartuvos upės ir plento į Skuodą. Kaip ir Vievyje, čia anksčiau taip pat buvo numatyta renovacija. Kodėl viso to neperėmus? Viena AM šiuo metu svarstomų idėjų – paversti Mosėdžio muziejų Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus filialu.
Profesorius V.Baltrūnas prisimena, jog reformuoti Mosėdžio muziejų AM bandė jau prieš keletą metų. „Norėjo atimti muziejaus statusą ir prijungti prie Salantų regioninio parko, tačiau mokslininkai apgynė, profesorius Algirdas Gaigalas (jau miręs) net peticijas rašė valdžios įstaigoms“, - pasakojo V.Baltrūnas.
„Sukils visas Mosėdis, jei AM pakels kirvį prieš mūsų muziejų. Vietos žmonės neleis niekinti daktaro Into atminimo“, - pareiškė dabartinis Respublikinio unikalių akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus.
Deryboms dėl AM priklausančių muziejų vadovauja aplinkos viceministras A.R.Zabulėnas. Jis yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Su aplinkos ministru Gediminu Kazlausku, taip pat šią aukštąją mokyklą baigusiu inžinieriumi statybininku, jis kartu dirbo UAB „Constructus“. Ši bendrovė ypač išgarsėjo, kai 2007 metais šalia jos statomo pastato Vilniuje sugriuvo ten tvirtai ligi tol stovėjęs gyvenamasis daugiabutis namas.
Tapęs aplinkos ministru, G.Kazlauskas pasikvietė į ministeriją ir buvusį kolegą. A.R.Zabulėnas joje kuruoja statybas, renovavimą, saugomų teritorijų tvarkymo politiką.
Paklaustas, koks bus geologijos muziejų likimas, viceministras A.R.Zabulėnas pasmalsavo:
- Kur apie tai girdėjote?
- Mums pasakojo, jog norima atskirti kerno saugyklą nuo Geologijos muziejaus.
- Taip, toks sprendimas gali būti.
- O muziejus išliktų?
- Galėtų būti visaip... Sulauksim pavasario, važiuosim į vietą, spręsim.
- Aplinkos ministerija kratosi muziejų?
- Muziejai yra Kultūros ministerijos funkcija, jie dirba pagal Muziejų įstatymą. Muziejininkų veikla yra kitokia negu mūsų, jiems svarbu, kad muziejus būtų žinomas, lankomas. O dar Geologijos tarnybos interesai dėl kerno. Investuota nemažai lėšų į rekonstrukcijos projektą, tai reikia nuspręsti, ką daryti.
- Girdėjome apie planus privatizuoti muziejų Vievyje. Tai tiesa?
- Anksti apie tai kalbėti.
- Aplinkos ministerija tam neprieštarautų?
- Sunku pasakyti. Pirma reikia apsispręsti dėl kerno saugyklos, o paskui - ką daryti su muziejumi. Privatizuoti ar dar ką daryti. Jūs daug klausinėjate. Palaukime pavasario, tada paaiškės.
Dėl geologijos muziejų ateities būgštaujantys mokslininkai tikisi, jog juos palaikys Kultūros ministerija. Nors nei ji, nei Švietimo ir mokslo ministerija neskuba iš aplinkosaugininkų perimti Geologijos muziejų, tačiau tvirtina neleisiančios draskyti jų fondų.
„Nepritarsime, jog kerno saugykla būtų atimta iš muziejaus ir perduota Geologijos tarnybai. Lietuvoje netrūksta muziejų, kurie yra žinybiniai, tačiau puikiai tvarkomi pagal Muziejų įstatymą, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija gerai tvarko Karo muziejų“, - aiškino muziejų fondus kuruojantis Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis.
„Aplinkos ministerija yra gamtos ir jos apsaugos, o ne tik statybų ministerija, tad jai turėtų rūpėti ir krašto gamta bei kultūra, ne tik urbanistika. Mes – prieš planus skaldyti ir privatizuoti Lietuvos geologijos muziejų“, - sakė geologas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Lietuvos žinios, 2011 04 06