Du milijonai meškeriotojų – didelė jėga, bet valdžia to dar nesupranta

Dauguma gyventojų - žvejai

Maždaug du milijonai Lietuvos gyventojų, arba daugiau kaip pusė mūsų šalies žmonių, mėgsta laisvalaikį ir atostogas praleisti prie vandens su meškere. Tai nustatė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus", Žvejų asociacijų sąjungos "Žuvininkų rūmai" užsakymu atlikęs reprezentatyvinę šalies gyventojų apklausą.

Į klausimą, ar mėgsta meškerioti, "taip" atsakė 55 procentai apklaustųjų. Lietuvoje yra 2,7 milijono rinkėjų, tad pagal šią apklausą apie 1,5 milijono suaugusiųjų šalies gyventojų bent retkarčiais paima meškerę į rankas.

Realiai meškeriotojų yra dar daugiau, nes apklausiami buvo ne jaunesni kaip 18 metų piliečiai. O juk žūklę mėgsta ir daug vaikų bei paauglių.

Tyrimas parodė, jog žvejyba patraukli aštuoniems vyrams ir trims - keturioms moterims iš dešimties. Šį užsiėmimą labiausiai mėgsta 18 - 30 metų jaunimas: tokių esama septyni iš dešimties. 50 - 59 metų amžiaus grupėje žvejų yra šeši, sulaukusių 60 metų ir daugiau grupėje - trys-keturi iš dešimties. Taigi daugiausia meškerioja darbingo amžiaus žmonės.

Be to, paaiškėjo, jog aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žūklę mėgsta labiau už mažiau išsilavinusius (šeši iš dešimties, o tarp neturinžių vidurinio išsilavinimo - keturi iš dešimties).

Šeši iš dešimties gaunantys mažas pajamas (iki 200 litų vienam šeimos nariui) žūklėje ieško greičiau ne poilsio, o materialinės naudos. O turtingesniems žmonėms svarbiau už laimikius yra pramoga, atsipalaidavimas gamtoje.

Beje, paaiškėjo, jog kuo žmogus turtingesnis, tuo labiau mėgsta meškerioti. Antai tarp gaunančių vienam šeimos nariui daugiau kaip 500 litų pajamų žvejų yra 67 proc., tarp uždirbančių 300-500 litų vienam šeimos nariui - 52 proc., o tarp uždirbančių 200-300 litų vienam šeimos nariui – 44 procentai.

Žūklė nurungė medžioklę 

"Augant pajamoms, žvejojančių būrys didėja šuoliais", - stebisi savo ataskaitoje "Vilmorus" specialistai. Anksčiau turtingieji mėgdavo medžioklę, o į meškeriotojus žiūrėdavo su panieka.

Suskirstę apklaustuosius į socialines grupes tyrėjai įsitikino, jog labiausiai mėgsta žvejoti darbininkai (70 proc.) ir moksleiviai bei studentai (68 proc.). Trečioje vietoje (64,5 proc.) yra specialistai ir tarnautojai. Pensininkų, bedarbių žvejų yra gerokai mažiau - 44 procentai.

Daugiausia žvejų yra šalies sostinėje - net du trečdaliai Vilniaus apklaustųjų tvirtino mėgstą žūklauti. Kituose miestuose, o ypač kaimuose meškeriotojų buvo maždaug 55 procentai apklaustųjų.

"Du milijonai meškeriotojų - jėga, keista, kad to ligi šiol nesupranta šalies valdžia", - stebisi Žuvininkų rūmų viceprezidentas ichtiologas Algirdas Domarkas.

Tiek žūklę pamėgusių žmonių nusipelno kur kas daugiau valstybės dėmesio bei paramos, negu ligi šiol. Tačiau Lietuvoje tradiciškai labiau palaikoma verslinė žūklė.

"Mes nesakome, jog valstybė neturėtų rūpintis versline žūkle. Tačiau bent jau ne mažiau paramos reikėtų skirti ir meškeriotojams. Antai po praėjusių metų sausros vidaus vandenų verslininkai gavo per milijoną litų kompensacijų. O juk sausra palietė ir Medžiotojų bei žvejų draugijos meškeriotojų išsinuomotus vandens telkinius?" - kalbėjo kitas Žuvininkų rūmų viceprezidentas - ekonomistas Leonas Kerosierius.

Gerai, jog valstybė lėšų randa žuvininkystės bendrovių vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims ginti nuo ligų. Bet kodėl nepasirūpinus ir meškeriotojų vandenimis?

Puiku, kad valstybė kompensavo verslinės žūklės žvejams dalį išlaidų už dyzelinį kurą. Tačiau ežerus nuomojantiems meškeriotojams juk irgi kuras nepigus?

Pasak mano kalbintų pašnekovų, meškeriotojai už vandenų nuomą sumoka valstybei kur kas daugiau negu verslininkai, be to, perka žūklės leidimus, reikmenis. Skaičiavimai rodo, jog valstybė iš meškeriotojų uždirba gerokai daugiau negu iš žvejų verslininkų.

Skirtingi kriterijai

Anglija moka kompensacijas žvejams verslininkams, kad jie negaudytų tų žuvų, kurias labiausiai mėgsta meškeriotojai - lašišų, šlakių, margųjų upėtakių. O Lietuvoje yra atvirkščiai: vidaus vandenyse lašišas meškerioti uždrausta, o Baltijos jūroje jas tinklais gali semti verslininkai.

Užsienio šalyse žvejai verslininkai privalo tinklus periodiškai pakelti, kad žuvų įplauktų ir meškeriotojams. Lietuvoje tokio nurodymo nėra. Netgi priešingai: žvejams mėgėjams draudžiama meškerioti arčiau kaip 100 metrų nuo verslininkų tinklų. O verslininkai turi teisę statyti tinklus nors ir ant žvejų mėgėjų meškerių.

Beje, jei žvejys mėgėjas pastebėjo, jog brakonierius stato tinklą, jis neturi teisės to tinklo ištraukti. Jei tai padarys, gamtosaugininkai jį nubaus. Galima tik informuoti aplinkos sergėtojus ir laukti, atvažiuos jie ar ne.

Žvejams mėgėjams draudžiama nuo vasario 1 dienos žvejoti lydekas, nes prasideda jų nerštas. Verslininkams - nedraudžiama.

Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centras jau gavo šiek tiek lėšų prileisti žuvų į Medžiotojų ir žvejų draugijos išsinuomotus vandens telkinius. Meškeriotojams už tai mokėti nereikia. Be abejo, tai gerai.

Tačiau net ir ten daugiausia veisiamos vadinamosios verslinės žuvys, bet ne meškeriotojus dominantys kiršliai, margieji upėtakiai, ūsoriai, salačiai, skersnukiai.

Pinigų iš žūklės nereikia?

"Lietuvoje iš rekreacinės žūklės kasmet galima gauti apie 700 milijonų litų pajamų, taigi investuoti į šią šaką labai apsimoka", - skaičiavo A. Domarkas. Užsienio šalys tai seniai suprato. Antai Švedija iš meškeriotojų kasmet gauna 4 milijardus kronų pajamų. Slovėnijoje mėgėjiška žūklė tapo vienas pelningiausių ir svarbiausių valstybės rūpesčių.

Latvijoje suskaičiuota, jog tos šalies piliečiai, vykdami žvejoti į užsienį, ten palieka apie 600 tūkstančių litų. Galbūt ir dėl tos priežasties latviai dabar tiek daug dėmesio skiria mėgėjiškai žūklei.

A.Domarko ir L.Kerosieriaus nuomone, Lietuva dėl to pinigų praranda dar daugiau. Anot jų, reikėtų pasirūpinti ne tik savais meškeriotojais, bet ir vilioti užsienio žvejus komercinei žūklei.

"Užsieniečiai pabandė meškerioti mūsų Nemuno deltoje ir nustebo, kiek čia daug žuvų. Tačiau trūksta vietų, kur jie galėtų apsigyventi, be to, ichtiologiniuose draustiniuose ne tik negalima organizuoti žūklės, bet ir žvejoti", - pasakojo A.Domarkas. Net privažiuoti prie Baltijos jūros ar Kuršių marių leidžiama tik vienoje kitoje vietoje.

Žvejai nerūpi ir partijoms

Lietuvoje net neaišku, kuri instancija kuruoja mėgėjišką žvejybą. Dabar ją reguliuoja bent dvi ministerijos ir daugybė jų įstaigų. Kas konkrečiai atsako už mėgėjišką žuvininkystę - nežinia.

"Aplinkos ministerija net likvidavo specializuotą Žuvų apsaugos tarnybą (Kuršių marias ji saugojo 500 metų), taip pat Žuvų išteklių departamentą, riboja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičių", - kalbėjo L. Kerosierius.

Skirtingų žinybų kuriami prieštaringi teisės aktai žvejus varo į neviltį. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos kurtas Žuvininkystės įstatymas teigia, jog vandens telkinių nuomininkai patys gali nustatyti tuose telkiniuose žūklės tvarką. Tuo tarpu Aplinkos ministerijos parengtose Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėse rašoma, jog šią tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Daugiausia realios paramos meškeriotojų klubams ir būreliams turtinant jų telkinius teikia Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. "Jį ir būtų galima skirti mėgėjišką žūklę koordinuojančia institucija", - sako A.Domarkas.

Bet kol kas žvejų balsas valdininkų nepasiekia. Antai 6 žvejų organizacijos dar praėjusį rudenį pasiuntė savo pasiūlymus Lietuvos Prezidentui, tačiau atsakymo negavo ligi šiol.

Užsienio šalyse meškeriotojų interesus gina net politinės partijos. Lietuvoje to nėra. Politikai ir valdininkai mūsų šalyje labiau mėgsta medžioti negu žvejoti.

Vystyti Lietuvoje vadinamąją rekreacinę (poilsinę) žuvininkystę ėmėsi Žuvininkų sąjunga ir Žuvininkų rūmai. Įsteigtas šios žuvininkystės plėtros komitetas, rengiama programa ir siūlymai, kaip gauti paramos iš Europos Sąjungos. Dalis lėšų jau gauta iš Baltijos - Amerikos partnerystės programos.

Svarbiausia - kad būtų ką meškerioti. Praėjusių metų rugsėjį Johanesburge vykusiame valstybių viršūnių susitikime sutarta iki 2015 m. iki stabilaus lygio atkurti žuvų išteklius. Šį susitarimą pasirašė ir Lietuva. "Kad būtų galima įvykdyti šį įsipareigojimą, reikia auginti ir leisti į telkinius kelis kartus daugiau žuvų, negu dabar", - sako A. Domarkas.  Jo nuomone, Johanesburgo sutarčiai vykdyti Vyriausybė turėtų priimti specialų nutarimą.

Lietuvos rytas, 2003 02 14