Negyvi paukščiai
Klaipėdoje po gyventojų ir įstaigų langais šaligatviai buvo nukloti ne medžių lapais, o negyvų paukščių kūneliais. Lietuvos gyvūnų globos draugijos savanoriai po vienos Klaipėdos mokyklos langais rado 160 negyvų nykštukų.
Tai ne tie nykštukai, kurie būna pasakose, sapnuose arba nemačiomis per Kalėdas ar gimtadienį palieka jums dovanų. Tai paukščiai, tikriau - paukštukai, nes yra mažiausi Lietuvoje ir net visoje Europoje: sveria tik keletą gramų.
Šimtus jų negyvų kaipėdiečiai rasdavo prie pastatų. „Visoje Klaipėdoje per dieną žūsta tūkstančiai nykštukų“, - įsitikinęs Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Mat šis miestas - nykštukų ir kitų paukščių migracijos kelyje. Vienas iš pagrindinių paukščių migracijos kelių driekiasi pajūriu, todėl paukščiai norom nenorom turi skristi per Klaipėdą.
O ji, pasak gyvūnų globėjų, pasitinka sparnuočius mirtinais spąstais – stikliniais langais. Neretai jie tokie skaidrūs, kad net žmogui, ne tik įsibėgėjusiam paukščiui, sunku susigaudyti, stiklas tai ar ne...
Juo labiau, kad prie daugelio pastatų auga medžių, kurie atsispindi pastatų languose. Išvydę languose medžių atspindžius, paukščiai pamano, jog tai kiti medžiai ir bando atstumą tarp tikrų medžių ir jų atspindžių įveikti kuo greičiau. Įsilėkę trenkiasi į stiklą ir daugelis dėl patirtų sužalojimų miršta. Tik kai kuriems atsitrenkusiems pavyksta po susidūrimo atsigauti ir vėl išskleisti sparnus kelionei į šiltuosius kraštus.
Langai žudikai
Pasak ne vieną dešimtmetį paukščius tiriančio V.Jusio, į stiklus atsitrenkia ir žūna dažniausiai nykštukai. „Prie kai kurių namų būna krūvos šių paukščių lavonų“, - apgailestavo gamtininkas. Kodėl į „spąstus“ patenka daugiausia nykštukai - nežinia; gal šie vargšeliai yra žiopliausi?
Tačiau ar galima pavadinti žioplu paukštelį, kuris, nors mažytis kaip degtukų dėžutė, sugeba rudenį perplasnoti visą Baltijos jūrą ir pasiekti Švediją, Daniją, Olandiją, Didžiąją Britaniją bei kitas šalis, o pavasarį vėl tuo pačiu pilnu pavojų keliu grįžti į gimtąsias vietas?
Gailestingi žmonės ant kai kurių pastatų langų klijuoja plėšriųjų paukščių siluetus – tikimasi, jog juos dar iš tolo pamatę paukšteliai pasuks šalin. Tačiau, pasak gyvūnų globos entuziasto Juliaus Morkūno, Klaipėdoje negelbsti ir tai, paukščiai atsitrenkia ir į tokius langus.
„Vien per maždaug tris šio rudens savaites uostamiestyje atsitrenkę į paukščių siluetais apklijuoto pastato langus žuvo mažiausiai 70 nykštukų, slanka, kikilis, kelios zylės. Dar 34 nykštukai rasti gyvi ir, atsigavę po trumpos globos, buvo paleisti. Bet tai tik maža atsitrenkusių paukščių dalis - daugelį nelaimėlių išnešioja varniniai paukščiai ir katės, - sako J.Morkūnas.
Gyvūnų globėjai svarsto, kaip efektyviau, negu plėšriųjų paukščių siluetais ant langų, galima būtų apsaugoti nykštukus ir kitus smulkiuosius paukštelius. J.Morkūnas įsitikinęs, kad apklijuoti stiklą verta tik tuo atveju, jei apklijuojama 80 procentų permatomo stiklo ploto.
Tarkim, tai labai tiktų stiklinėms autobusų stotelių sienoms. Tad rinkimų plakatai ant jų šį rudenį bent tuo pravertė, kad galbūt apsaugojo nuo žūties dalį paukščių.
Išgelbėti juos galima ir naudojant specialų stiklą, kurį sparnuočiai įžvelgia kaip kliūtį. Tokių stiklų galėtų būti bent jau naujai statomuose pastatuose.
Gyvūnų globėjai rekomenduoja ir keletą paprastesnių variantų: bent jau rudeninės ir pavasarinės migracijos metu neplauti, nevalyti langų, kad jie kuo mažiau atspindėtų supančios aplinkos; galima langus ištepti skystu muilu ar indų plovimo priemone - sumažinti atspindėjimą; užtraukti užuolaidas ar žaliuzes; tuos langus, į kuriuos atsitrenkia itin daug paukščių, iš vidaus apklijuoti baltu popieriumi.
Miestas ant tako
Šias ir kitas rekomendacijas Gyvūnų globos draugija pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Toji jiems pritarė bei paragino klaipėdiečius aktyviai gelbėti migruojančius sparnuočius.
Tačiau ornitologas V.Jusys netiki, jog išvardintieji būdai išgelbės nykštukus ir kitus paukščius. „Nebent visą Klaipėdą nukeltume nuo paukščių migracijos tako“, - niūriai juokauja gamtininkas.
Pasak jo, nykštukai aktyviai traukia dažniausiai tik maždaug savaitę, tačiau kurią tiksliai tai atsitiks – sunku atspėti. Paprastai šie paukšteliai traukdavo iš Lietuvos į žiemavietes iki lapkričio vidurio ir dar ilgiau, o štai šį rudenį jie į šią didžiąją savo gyvenimo kelionę pasileido neįprastai anksti – rugsėjį.
„Spalį per dieną virš mūsų stoties skrisdavo apie 1300 ir daugiau nykštukų“, - sakė V.Jusys. Pasak jo, šiemet buvo „nykštukų metai“ - šių mažylių plasnojo itin daug.
Bet dabar gelbėti nykštukus nuo tragedijos jau vėlu – pastarosiomis dienomis jų traukia jau mažai. Antai užvakar į Ventės ornitologinės stoties tinklus pateko ir buvo žiedeliais paženklinti bei išleisti tik 13 nykštukų.
Nykštukas ne tik mažas, bet ir gražus: viršutinė jo kūnelio pusė žalsvai ar gelsvai pilka, viršugalvis geltonas ar oranžinis, virš akių „antakis“ - juodas dryželis. Sparnai juosvi su dviem balsvomis juostelėmis, snapas juosvai pilkas, kojelės rudos.
Traukia nykštukai dažniausiai nedideliais pulkeliais. Virš miškų jie skrenda žemai, o virš atvirų sausumos ir vandens plotų – labai aukštai. Traukdami jie apsilanko soduose, laukų giraitėse, paupių krūmynuose, o ypač, kaip įsitikinę vaikai, pas gerus žmones. Vasarą nykštukai gyventi labiausiai mėgsta eglynuose ir mišriuose su lapuočiais pušynuose, kur krauna medžiuose mažyčius lizdelius.
Į tokį miniatiūrinį būstą nykštukė - patelė padeda 8-11 mažuliukų, maždaug po pusę gramo, kiaušinukų, iš kurių birželio pabaigoje – liepos pradžioje išsirita jaunikliukai. Gamtininkai atkreipia dėmesį, jog nykštukai yra labai naudingi ne tik pasakose, nes sulesa daug medžių kenkėjų. Lietuvoje šiltuoju metų laiku nykštukų dar nemažai.
Visa, ne tik nykštukų, šiųmetė rudeninė paukščių migracija jau baigiasi. Jos viršūnė buvo rugsėjo paskutinėmis – spalio pirmosiomis dienomis. Antai rugsėjo 21 dieną Ventės ornitologai žiedais paženklino 4700, spalio 1 dieną – 3100 paukščių, o pastarosiomis dienomis – jau tik po kelias dešimtis.
Dabar teks mums keletą mėnesių pakentėti be nykštukų. Bet labai nenusiminkime – jie tikrai sugrįš. Žinoma, ne tie, kurie žuvo.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 10 27