Vieną šios žiemos rytą Marijampolės rajono Aleknonių kaimo gyventoja Magdalena Daugirdienė išgirdo motopjūklo kaukimą. Pažvelgusi pro savo trobos Žuvinto paežerėje langą, moteris nustėro: miškelyje prie ežero keletas vyrų vertė medžius. Betgi čia - rezervatas, kuriame net vaikščioti pašaliniams draudžiama!
Netrukus televizija jau rodė nupjautų medžių kelmus ir gėdino Žuvinto biosferos rezervato direktorių Arūną Pranaitį. "Eilinis žmogus net už medžio nugenėjimą baudžiamas didžiule bauda, o pareigūnai lyg niekur nieko kerta ištisus miškus net rezervatuose", - piktinosi TV laidos vedėja.
"Aplinkosaugos leidimą kirsti medžius rezervatas turėjo", - informavo LŽ Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas.
O rezervato direktorius Pranaitis mums paaiškino, jog kelios dešimtys medžių, tarp kurių daugiausia buvo juodalksniai, nupjauti tam, jog šioje rezervato pievoje prie Žuvinto vėl galėtų veistis švygždos - reti, seniai į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai.
Šios kiek didesnės už varnėnus švilpčiojančios balų vištelės gali gyventi tik klampiose, viksvų ir kitų žolių prižėlusiose žemapelkėse, todėl Žuvinto rezervatas daug metų joms buvo ideali vieta. Kitur Lietuvoje šių paukščių liko labai mažai. Tačiau pastaraisiais metais ir Žuvinto paežerės pradėjo apaugti krūmais ir medžiais, tad švygždų ėmė mažėti.
Rezervato direktorius sakė, jog krūmų ir medžių aplink ežerą numatyta iškirsti 240 hektarų plote. Mat Žuvinto biosferos rezervato būklę tyrę gamtos ekspertai nustatė, jog daug pelkių ir šlapių pievų sparčiai sausėja ir užauga nendrėmis, krūmais bei net medžiais. Ypač šlapios pievos nyksta rytiniame Žuvinto pelkyno pakraštyje bei Amalvo ir Žaltyčio pelkėse, kur nutrauktas ganymas ir šienavimas.
"Jei skubiai nebus imtasi priemonių, gali išnykti meldinės nendrinukės, švygždos ir kiti reti paukščiai, kurių Žuvinte buvo daug", - perspėjo gamtininkai.
Kodėl taip atsitiko? Ežeras pradėjo sparčiai užželti po to, kai praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ant į Žuvintą įtekančios Dovinės upės buvo pastatyti šliuzai-reguliatoriai. Vandens lygis Žuvinto ežere nukrito apie 20 cm, sumažėjo jo lygio svyravimai, ir ežerą daug kur padengė kinys - augalų pluta.
Žuvintui kenkia ir teršalai, kurių patenka iš gyvenviečių, laukų bei Simno žuvininkystės tvenkinių.
O juk Žuvinto biosferos rezervatas turi ne tik nacionalinį, bet ir tarptautinį statusą - jis įtrauktas į Europos Sąjungos saugomų gamtos teritorijų tinklą "Natura 2000" bei pasaulinę Šlapių žemių paukščių apsaugos konvenciją.
Ekspertai rekomendavo Žuvinto ežerui ir jo pakrantėms grąžinti čia daug metų buvusias gamtos sąlygas. Tada grįš ir savita natūrali ekosistema, dėl kurios šią vietą nuo senų laikų pamėgo reti gyvūnai ir augalai.
"Paradoksas, bet - jei rezervato netvarkysi, po keliolikos metų jame nebeliks ką saugoti", - patvirtino Aukštaitijos nacionalinio parko gamtininkas Bronius Šablevičius. Jis siūlo ne tik kirsti, bet net ugnimi naikinti medžius, kuriais užželia Čepkelių, Gervėčių raistai rezervatuose.
Lietuvos gamtos fondo direktorius Pranas Mierauskas informavo, jog Pasaulio gamtos apsaugos sąjunga pelkes, drėgnas pievas nurodo tvarkyti taip, jog čia neišnyktų reti gyvūnai.
"Žmonės pripratę, jog rezervatas - neliečiama teritorija. Bet ją reikia prižiūrėti, jog vieni augalai ar gyvūnai nenustelbtų kitų", - sakė Botanikos instituto direktorius Valerijus Rašomavičius.
Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai parengė rezervato tvarkymo planą. Šiame dokumente numatyta kirsti sumedėjusią augaliją, ganyti ir šienauti pievas, taip pat šalinti viršvandeninę augaliją, šliuzą-reguliatorių pakeisti slenkstine užtvanka.
LŽ kalbintų gamtininkų nuomone, Žuvinto biosferos rezervato vadovą Pranaitį už kirtimus prie ežero reikia ne barti, o girti.
Gamtosaugininkai ginčijasi dabar tik dėl vieno - ar reikėjo pradėti kirsti, nors rezervato tvarkymo plano dar nebuvo patvirtinęs aplinkos ministras.
"Žiema kirsti buvo palanki, tad nelaukėme formalumų - juk planą parengė žinomi ekspertai, jam pritarė Aplinkos ministerija ir kitos institucijos. O nuo kovo pirmosios kirsti medžius saugomose teritorijose uždrausta, todėl teko skubėti", - paaiškino Pranaitis.
Jis priminė, jog svarbiausias dokumentas - rezervato nuostatai leidžia vykdyti jame ūkinę veiklą, jei to reikia rūšims ar jų buveinėms apsaugoti. Krūmų ir medžių kirtimai yra numatyti ir rezervato miškotvarkos plane.
Pasak direktoriaus, būsimiems darbams neužteks vien rezervato specialistų jėgų, tad svarstoma, kaip pasitelkti vietos ūkininkus. "Mes pasiryžę jau padėti jiems nusipirkti galvijų, kurie būtų ganomi rezervate, taip pat sumokėti už krūmų ir medžių iškirtimą. Jau įsigijome ir spcialią įrangą vandens augalijai pjauti", - pasakojo Pranaitis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 04 01