Nevyriausybinė organizacija Lietuvos gamtos fondas (LGF), sumaniusi ištirti skaidrumą miškų sektoriuje, žiniasklaidai surengtoje spaudos konferencijoje pati buvo apkaltinta skaidrumo stoka ir nesąžiningumu.
LGF užsakė viešosios įstaigos "Transparency International" Lietuvos skyriui (TILS), kurio veiklos sritis - pilietinių antikorupcinių iniciatyvų skatinimas, atlikti, kaip šį darbą įvardijo užsakovai, žvalgomąjį miškų sektoriaus skaidrumo tyrimą.
"Nuo priimamų įstatymų ir sprendimų skaidrumo, o ne nuo jų gausos, priklauso šalies aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas", - taip aiškino LGF sumanymą šios visuomeninės organizacijos projektų vadovas Darius Stončius.
TILS užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "TNS Gallup" šių metų balandį telefonu apklausė 342 miškų sektoriuje dirbančių privačių įmonių vadovus, kaip jie suvokia korupcijos problemas savo veikloje.
Šiam darbui vadovavusi TILS projektų vadovė Jolanta Piliponytė pasakojo, jog vieni tyrėjų kalbinti pašnekovai nenorėjo ta tema kalbėti, kiti neatsakę į telefono skambučius, tad iš daugiau kaip 2000 planuotų apklausti respondentų pavyko pakalbinti 342. "Tačiau pagal mūsų metodiką tam, kad būtų galima kalbėti apie tendencijas, užtenka pakalbinti ir 19 žmonių", - sakė Piliponytė.
Perdirbėjai kyšių neima?
Tyrimo duomenimis, mažiau negu pusė - 46 procentai apklaustųjų nurodė, jog korupcija miškų sektoriuje yra didelė kliūtis jų verslui vystyti. 29 proc. respondentų pareiškė, jog tai nei kliudo, nei skatina, o 7,6 proc. - jog korupcija padeda verslo vystymuisi.
Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųju mano, jog kyšių davimas miško institucijų pareigūnams padeda spręsti problemas. Iš jų 61 proc. duotų, o 13 proc. - jau yra davę kyšį norėdami išpręsti problemas medienos versle.
52 proc. respondentų patvirtino kyšininkavimo paprotį miškų sektoriuje: 24,6 proc. respondentų pareiškė, jog kyšiai yra duodami dažnai, 5,6 proc. - labai dažnai, 17,5 proc. - retai, 4,7 proc. - labai retai. Paklausus, kiek kartų teko duoti kyšį miško sektoriaus pareigūnams per pastaruosius trejus metus, 10 tyrimo dalyviai nurodė tai darę kartą ir daugiau. Nė karto kyšio nedavė 89 proc. apklaustųjų.
Kada dažniausiai tenka duoti kyšį? Pasak apklaustųjų - atliekant tokias procedūras kaip kirtaviečių kontrolė (23,1 proc.), miškotvarkos projektų rengimas (22 proc.), medienos aukcionai (15,9 proc.), miško valdos pirkimas ir pardavimas (15,4 proc.). medienos pirkimas ir pardavimas (11,3 proc.).
Kurios Lietuvos miškų sektoriaus institucijos yra labiausiai korumpuotos? Tyrimo duomenimis - teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, miškotvarkos projektus rengiančios įmonės, Generalinė miškų urėdija ir urėdijos bei girininkijos. Medieną perdirbančios įmonės atsidūrė sąrašo pabaigoje - esą jos korumpuotos mažiausiai.
Tyrimą finansavo švedai
"Šis tyrimas labai tendencingas. Jūs suplakėte privatų ir valstybinį miškų sektorius į krūvą, o jie labai skirtingi. Apklausinėjote tik privataus verslo atstovus, o nuomonę formuojate apie valstybinį miško sektorių. Juk suprantama, kodėl verslininkai neigiamai atsiliepia apie miško kontrolierius ir kitus pareigūnus - daug privačių miškų kertama, o atželdyti nenorima", - dar net neįpusėjus spaudos konferencijai pareiškė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Jam pradėjus klausinėti, kas finansavo šį tyrimą, jo atlikėjai prisipažino, jog 20 tūkstančių litų tam skyrė švedų koncernas IKEA - viena didžiausių baldų gamybos firmų pasaulyje, turinti, Braziulio žiniomis, interesų ir Lietuvoje.
"Jus apgavo. Tapote įrankiu tų, kurie siekia privatizuoti mūsų šalies valstybinius miškus", - pareiškė Braziulis. Tokią išvadą jis padarė išgirdęs, jog daugiau kaip pusė apklaustų tyrimo dalyvių nurodė: rinkoje cirkuliuoja neapmokestinta mediena, o nuo šios medienos pardavimų nemokami mokesčiai valstybei. Žaliųjų vadovo nuomone, valstybės įmonėse - miškų urėdijose tai neįmanoma.
Netrukus konferencijos dalyviai iš LGF fondo atstovo Stončiaus sužinojo ir šio fondo bei valstybės miškininkų nesutarimo priežastį: urėdijos nenoriai išskiria miškų plotus paukščiams ir buveinėms saugoti pagal Europos Sąjungos direktyvas. Tuo tarpu LGF yra parengęs ne vieną tokių saugomų miškų plotų projektą.
Bando formuoti nuomonę?
"Tai, jog jūs, šio tyrimo užsakovai, buvote iš anksto neigiamai nusistatę prieš mus, galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams", - suabejojo spaudos konferencijoje dalyvavęs generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.
Pasak Truskausko, valstybiniuose miškuose dirbantys urėdai, girininkai, jų pavaduotojai, eiguliai ir kiti girių žmonės toli gražu nėra angelai. "Mes neneigiame - yra ir kyšių, ir neskaidrumo, nors valstybinių institucijų veiklą reglamentuoja daug teisės aktų. Tačiau išgirsti, esą dėl visų negerovių miškuose kalti tik valstybės miškininkai, man buvo netikėta", - pareiškė Truskauskas.
Tai jau antras kartas, kai švedų medienos koncernas bando paveikti Lietuvos miškų politiką. "Pirmą kartą - tai buvo berods 1998 metais - švedų kapitalo atstovai buvo užsakę studiją apie lygių galimybių įteisinimą valstybiniame miškų sektoriuje. Faktiškai joje buvo kalbama, kaip šį sektorių sugriauti, kad valstybės miškus galėtų perimti užsienio kapitalas.
Dabar vėl taip pateikti faktus ir skaičius visuomenei, jog ji padarytų išvadą, esą valstybės miškuose netvarka ir juos reikia privatizuoti", - kalbėjo generalinio miškų urėdo pavaduotojas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 05 24