Netrukus Vyriausybė svarstys įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų". Jame numatyta ir galimybė turėtą žemę kompensuoti mišku.
Kai kurie miškininkai ir gamtosaugininkai tvirtina, jog skubotas valstybinių miškų privatizavimas pakenks Lietuvos gamtai: daugeliui gavusiųjų miškus rūpi tik kaip kuo greičiau juos iškirsti ir medieną parduoti.
Anūkams miško negaila
Kaišiadorių rajono miškininkai sustabdė iš miško išvažiuojančią rąstų prikrautą automašiną. Dokumentai buvo įtartini. "Išsiaiškinome, jog savavališkai iškirsta keturi hektarai miško - daugiau kaip penki šimtai kietmetrių medienos", - pasakojo miškų urėdijos inžinierius R. Matonis.
Iškirstasis miškas prieš tai buvo grąžintas M. Chmelnickienei, kuri įgaliojo jį tvarkyti savo anūkui A. Jeglinskui. Anūkas pardavė verslininkui iš Kauno, o šis, nors kirtimas nebuvo numatytas, dar nebrandų medyną išguldė.
Telšių rajone, Minijos kraštovaizdžio draustinyje, taip pat buvo grąžinta dalis miško. Kadangi egles jame apniko kinivarpos, urėdija leido šiuos medžius iškirsti. Tačiau naujasis savininkas kartu nupjovė ir ąžuolus.
Aukštaitijos nacionalinio parko girininkas V. Spaičys ir jo padėjėjas V. Šuminas privačiame miške žymėjo sanitariniam kirtimui medžius. Revizoriai nustatė, jog daugiau kaip pusė pažymėtųjų medžių – dar žalios pušys. "Pareigūnai tai padarė priprašyti miško šeimininko", - sakė žemės ir miškų ūkio viceministras Algirdas Brukas.
Sunaikins kaip fermas?
Pasak viceministro, tokių pavyzdžių yra kiekviename rajone. Šiuo metu Lietuvoje privačių miškų yra jau apie 350 tūkst. ha (iš viso mūsų šalyje miškai žaliuoja 2 milijonų hektarų plote). 1995 metais šiuose miškuose buvo iškirsta apie 700 tūkst., praėjusiais metais - 764 tūkst. kietmetrių medienos (tiesa, daugiau kaip pusė šio kiekio buvo sanitariniai kirtimai).
Pasak A. Bruko, prieš keliolika metų kolūkinių miškų buvę pusė milijono hektarų, tačiau kirsdavo iš šio ploto kasmet apie 300 tūkst. kietmetrių.
"Neretai privačių miškų savininkai priekaištauja: kodėl negalime daryti savo valdose ką norime? - kalbėjo Lietuvos miškininkų vadovas. - Tačiau ūkininkauti reikia pagal įstatymus. Mums ir Aplinkos apsaugos ministerijai pavesta miškų kirtimo ir želdinimo kontrolė ir mes negalime leisti, jog jų katastrofiškai sumažėtų".
A. Brukas prognozuoja "laikiną padėties pablogėjimą", nes privačių miškų savininkams lėšų jų tvarkymui tenka užsidirbti iš kirtimų.
"Aš nesu miškų privatizavimo priešininkas, tačiau bijau, kad su šia viena didžiausių mūsų valstybės vertybių neatsitiktų tas pat, kaip su kitu valstybiniu turtu, nes dauguma naujųjų savininkų verstis iš miško ir nemoka, ir nenori, ir negali", - sako viceministras.
Valstybinis Monkės biznis
Kompensavimą mišku už žemę A. Brukas vadina elementaria kvailyste, kurią daro valstybė. Šią kompensacijos formą įvedė LDDP valdžia argumentuodama, jog atsiskaityti su nenorinčiais atsiimti žemę biudžete trūksta pinigų.
"Buvę žemių savininkai arba jų vaikai palieka dirvonuoti žemę, o valstybė ją paima mainais už mišką, nors tos žemėsir jai nereikia, - kalbėjo A. Brukas. - Kitaip sakant, valstybė dalija savo turtą. Tai yra Monkės biznis".
Jo nuomone, tokiu būdu kompensuoti reikėtų tik tuomet, jei buvusio savininko grąžintina žemė ar miškas dabar yra rezervate, kurorte ir panašiais įstatymuose numatytais atvejais. Panašią pataisą pasiūlė ir Aplinkos apsaugos ministerija.
Didžioji dalis tokiu būdu gautų miškų kaipmat iškertama ir parduodama. Atsirado verslininkų, kurie, pasak A. Bruko, už trečdalį realios kainos supirkinėja tokius miškus (viceministras juos vadino makleriais), kaipmat susikuria firmų, kurios skubiai sutvarko privatizavimo, miškotvarkos ir kitokius dokumentus. Pasak A. Bruko, "jos žino kam ir kokius kyšius duoti".
Žemės ir miškų ūkio ministerijos duomenimis, praėjusiais metais šiai kompensacijos formai buvo parinkta 70 tūkst. ha miškų.
Kompensacijų mišku padaugės
Atėję į valdžią konservatoriai kompensavimą mišku už žemę laikinai pristabdė, tačiau, kaip atrodo, tam, kad dar paspartintų.
Kaip papasakojo Žemės ir miškų ūkio ministerijos juridinio skyriaus viršininkas A. Raudonius, kurį Seimas paskyrė vadovauti komisijai, rengiančiai naują įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų" projektą, jame šį procesą numatoma gerokai paspartinti.
Ligi tol buvo grąžinama iki 25 ha miško, dabar komisija siūlys atiduoti iki 150 ha. Miško galėtų gauti ir užsienio piliečiai. Be to, siūloma grąžinti miškus kaip kompensaciją už žemę ir daugelyje saugomų gamtos teritorijų, taip pat prie ežerų, arčiau jūros, negu leista anksčiau.
"Mes neturime nusileisti gamtosaugininkų ir miškininkų žinybiškumui. Tegul jie prižiūri miškus, tačiau netrukdo jų grąžinti. Juk valstybė nustatys, ko negalima daryti tuose miškuose. Manau, privatininkai juos tvarkys dar geriau, negu iki šiol tai darė valstybinė žinyba", - sakė A. Raudonius ir pridūrė, jog kompensavimas mišku už žemę – protinga pataisa, nors ją sugalvojo LDDP.
A. Raudonius sakė žinąs nemažai pavyzdžių, kai miškų urėdijos iškerta tuos miškus, kurie numatyti grąžinti savininkams. "Ir mano mišką iškirto", - stebėjosi žemės ir miškų ūkio ministras V. Knašys. Tikimasi dar šią savaitę naująjį įstatymo projektą perduoti Seimui.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 02 19