Kai vėlų rudenį pradeda neršti lašišos ir šlakiai, užverda brakonierių darbymetis. Netrūksta jų ir prie Vokės. Prie šios upės įsikūrusių Grigiškių gyventojai dabar dažnai mato traukiamas iš vandens žuvis.
Šio Vilniaus priemiesčio senbuvis, Grigiškių bendruomenės „Grija“ pirmininkas Vladimiras Veryga prisimena, jog prieš vieną kitą dešimtį metų lašišos ir šlakiai Vokėje buvo išnykę. O dabar nemažai šių delikatesinių žuvų susirenka prie Grigiškių užtvankos, kuri užstoja joms kelią į nerštavietes.
„Atplaukia ir keliolika, gal net 20 kilogramų svorio žuvų. Brakonieriai gaudo jas ir pardavinėja“, - pasakojo V.Veryga.
Būtų gerai, jei šiuo pranešimu pasidomėtų aplinkosaugininkai. Juk Aplinkos ministerija dar nuo rugsėjo kasmet skelbia lašišinių žuvų apsaugos akcijas. O nuo spalio vidurio iki sausio žvejoti lašišas ir šlakius draudžiama net pagal nepigiai kainuojančias šių žuvų meškeriojimo licencijas.
Tačiau Grigiškių bendruomenė siūlo šią problemą spręsti iš esmės - įrengti prie užtvankos taką žuvims, kuriuo jos praplauktų. Bendruomenės nuomone, taip būtų ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi mokesčių mokėtojų pinigai.
„Prieš keletą metų į Vokės upę buvo įleista nemažai lašišų ir šlakių jauniklių, už kurių veisimą, auginimą ir perkėlimą į upę sumokėta iš biudžeto. Tos žuvys užaugo ir veržiasi neršti, bet įveikti užtvankas negali. Tai kam tas beprasmis darbas?“, - stebėjosi Grigiškių bendruomenės vadovas.
Giminės pratęsti negali
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Vitas Ratkus patvirtino, jog iš tiesų į Vokę tarp Mūrinės Vokės ir Grigiškių tuometinio Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LŽŽTC) specialistai prileido nemažai šlakių ir lašišų jauniklių.
2005 metais į šią upe tame ruože įleista 5000 vienetų lašišų ir tiek pat šlakių jauniklių. 2006 m. - 5000, 2007 m. - 7000, o 2008 ir 2009 m. - po 10000 šlakiukų. Pernai Vokėje buvo įkurdinta ir 3000 lašišaičių.
Šios žuvys pasaulį išvydo LŽŽTC Žeimenos lašišinių žuvų veislyne. Tūkstantis lašišų ir šlakių lervučių šioje įmonėje kainuoja 433 Lt. Tris mėnesius paaugintos žuvelės dar brangesnės: 1 šlakiuko kaina 1,5 Lt, lašišaitės – 2 Lt. Vienerių metų žuvys, vadinamosios šiųmetukės: lašiša 3 Lt, šlakis 2 Lt.
Vadinasi, veisiamos retos ir brangios žuvys tol plaukioja negalėdamos pratęsti savo giminę, kol atsiduria ant brakonierių stalo?
„Kada nors, po metų kitų, žuvų takai bus. Tam metui ir veisiamos žuvys. Tai geriau negu visiškai nieko nedaryti“, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Greičiūnas.
Tačiau kol kas prie užtvankų besibūriuojančios lašišos ir šlakiai – lengvas grobis? „Iš dalies taip. Tačiau žmonių sąmoningumas, kultūra auga. 2007 metais buvo nupirkta tik 10 licencijų lašišoms ir šlakiams meškerioti, 2008 m. - 63, o pernai – 1199“, - vardijo V.Greičiūnas. Lėšos už licencijas iš dalies padengia žuvų veisimo išlaidas.
Lietuvos upių žuvis tiriantis Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Vytautas Kęsminas pastebėjo, jog dalis lašišų ir šlakių, negalinčių patekti į nerštavietes Vokėje, nuplaukia į kitas upes, taigi – lieka mūsų krašte.
„Lietuva, kaip ir kitos valstybės, kurios žvejoja lašišas jūroje, privalo atkurti jų išteklius - sudaryti šioms žuvims sąlygas neršti gimtosiose upėse. Tad veisti privalome“, - dėstė V.Kęsminas.
Lašišos pasiektų Dzūkiją
Užtvanka ant Vokės Grigiškėse pastatyta dar praėjusio amžiaus pradžioje. Kita užtvanka suręsta netoliese Mūrinėje Vokėje. Kelią žuvims pastoja ir didelis akmenų slenkstis prie Vaidotų bei šliuzas-reguliatorius Vokės ir Merkio santakoje.
„Jeigu nebūtų šių kliūčių, lašišos ir šlakiai Voke patektų į Merkį, o iš jo – į Ūlą ir kitas Dzūkijos upes. Anksčiau taip ir būdavo. Ūloje dzūkai pagaudavo 30 kilogramų ir dar didesnių lašišų“, - sakė Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Stakėnas.
Šio ichtiologo nuomone, atvėrus kelią lašišinėms žuvims visa Voke, galbūt nereikėtų statyti žuvų tako prie Nemuną užtvėrusios Kauno hidroelektrinės. Tai – didžiausioji kliūtis lašišinėms žuvims Lietuvoje.
„Žuvitakis prie Kauno HE siektų apie 19 metrų aukštį, o prie Grigiškių ir Mūrinės Vokės užtvankų – tik keletą metrų. Pastaruosius pastatyti daug pigiau ir realiau“, - argumentavo S.Stakėnas.
Mokslininkas patvirtino, jog po keleto metų trukusios žuvivaisos lašišų ir šlakių Vokėje gerokai padaugėjo. Pastačius pralaidas prie užtvankų žuvų atplauktų dar daugiau. S.Stakėno skaičiavimais, Voke pro Grigiškes neršti kasmet trauktų apie tūkstantis lašišų ir dvigubai daugiau šlakių.
„Nenustebčiau, jei plauktų ir keliolika kartų daugiau – Vokę šios žuvys mėgsta. O pavasariais ši upė net juoda būna nuo žiobrių. Tiek jų nemačiau niekur Lietuvoje. Žuvitakiai praverstų ir šioms žuvims“, - svarstė S.Stakėnas.
Žuvininkystės tarnybos specialisto G.V.Ratkaus nuomone, žuvitakiams prie Vokės užtvankų statyti galima gauti finansinės paramos iš Europos Sąjungos fondų. Dalį jų tektų skirti mūsų valstybei.
Verslininkai neprieštarauja
„Manau, Grigiškės žmonių iniciatyvą palaikys ir Mūrinės Vokės bei Pagirių gyvenviečių bendruomenės“, - sakė Seimo narys Kazimieras Uoka. Jis gyvena Pagiriuose prie Vokės.
Žuvitakio iniciatoriai tikisi aptarti savo idėją su žemės ūkio ir aplinkos ministrais. Gal šįkart pavyks gauti lėšų? Bendruomenė „Grija“ dėl to paties į Aplinkos ministeriją kreipėsi dar 2005 metų pavasarį. Juk Grigiškių užtvanka įrašyta į aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti žuvų migracijos įrenginius, sąrašą. Parengti tokį dokumentą įpareigojo ES direktyvos, nes lašišinės žuvys daug kur jau retos ir saugomos.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis tada grigiškiečių iniciatyvai pritarė, bet nieko konkretaus nepažadėjo. „Išsprendus finansavimo klausimą, žuvitakis per Grigiškių užtvanką bus statomas pirmumo tvarka“, - parašė bendruomenei „Grija“ A.Spruogis. Nuo tada praėjo daugiau kaip penkeri metai...
Pasak G.V.Ratkaus, Vyriausybėje jau seniai guli siūlymas įrengti žuvų pralaidas Grigiškėse ir Mūrinėje Vokėje. Tam prašoma skirti 430 tūkst.litų.
Svarbu gauti ir Grigiškių hidroelektrinės savininkės UAB „Hidromodulis“, kuri dabar eksploatuoja užtvanką per Vokę, sutikimą. Juk bendrovė tikriausiai turėtų ekonominių nuostolių, mat žuvų taku nutekėtų dalis vandens. Daug hidroelektrinių šeimininkų net girdėti nieko nenori apie žuvų takus.
Tačiau UAB „Hidromodulis“ direktorius Aloyzas Liaugaudas jo statybai kategoriškai lyg ir neprieštarauja. Netgi tikina, jog džiaugiasi Grigiškių bendruomenės entuziazmu.
„Mielai bendradarbiausime“, - žadėjo Grigiškių bendruomenei atsiųstame rašte A.Liaugaudas ir čia pat priminė, kad užtvanką per Vokę surentė ne ši bendrovė, tad ir žuvitakį statyti ne jos pareiga. „Lašišų migracija Vokės upe yra valstybės problema. Mūsų bendrovė gali prisidėti tik labdara“, - apgailestavo A.Liaugaudas.
Hidroelektrinę Grigiškėse ši bendrovė pasistatė 1996 metais. Aplinkos ministerija tuomet šią statybą leido be žuvitakio. Esą tada Vokėje lašišinių žuvų jau nebuvo, tai kam ta pralaida. Savo pavardžių nenorintys viešinti LŽ pašnekovai tvirtino, jog taip ministerijai patarė tuometiniai mokslininkai.
Grigiškių seniūnas Leonardas Klimovičius tikisi, jog žuvitakis palengvintų ne tik žuvų gyvenimą. Pasak jo, virš užtvankos hidroelektrinė kartais prikaupia tiek daug vandens, kad pradeda tvinti arčiau upės įsikūrusios sodybos, eroduoja krantai.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2010 11 16
https://www.lzinios.lt/Lietuva/valstybe-veisia-zuvis-brakonieriu-stalui/144921