Oreivių atkaklumui dangus nusileido

Keliautojai Vladas Vitkauskas ir Vytautas Samarinas pasiekė (2006 metų lapkričio 27 dieną) skrydžio karšto oro balionu aukščio Lietuvos rekordą.

"Rekordas pasiektas!" - džiūgavo du vilniečiai - alpinistas Vladas Vitkauskas ir oreivis Vytautas Samarinas. Jų pilotuojamas didžiausias Lietuvoje oro balionas "KG group" vakar pusę dvyliktos dienos pakilo iš Saulės laikrodžio aikštės Šiauliuose, pasiekė daugiau kaip 8848 metrų aukštį ir 12 val. 40 min. nusileido už Utenos, netoli plento į Zarasus.

Tokio aukščio balionu Lietuvoje ligi šiol dar nebuvo pasiekęs niekas. O ir skaičiai 8848 neatsitiktiniai: tai Everesto aukštis. Į šią aukščiausią pasaulyje viršukalnę prieš keletą metų yra įkopęs Vitkauskas. Dabar jis su savo bičiuliu Samarinu sumanė šį aukštį pasiekti balionu. Samarinas - taip pat labai ištvermingas žmogus, per penketą pastarųjų metų kilęs balionu apie 500 kartų.

"Dievai mums buvo geri - pasiuntė giedrą dieną", - džiaugėsi oreiviai, kai balionas, iš pradžių beveik liesdamas pušų viršūnes, nuplaniravo į pievą už Utenos. Keliautojus pasitiko tik stirna - išgąstingai pažvelgusi į keistą daiktą, ji nustryksėjo tolyn.

Skrydis Saulės link

Šiauliai startui buvo pasirinkti neatsitiktinai: iš tos pusės Vilniaus link, kur turėjo skrieti balionas, pūtė vėjas. Kartu tai tapo ir simboliška, juk Šiauliai vadinami Saulės miestu, taigi šis skrydis buvo tarsi į Saulę.

Oreiviai džiaugėsi, jog nenumatytų nuotykių nebuvo. "Tikėjausi didesnio - 50, 60 laipsnių šalčio, bet sulaukėme tik 40 laipsnių. Aišku, ir tai yra labai daug, ypač kai trūksta deguonies", - pasakojo Vitkauskas. Oreiviai turėjo deguonies kaukes, speciali įranga deguonį pumpavo ir į dujas, antraip degiklio liepsna būtų užgesusi.

Būti be specialios įrangos tokiame aukštyje - tas pats, kaip nuodingų dujų kameroje. "Tik deguonies kaukė ir padeda neprarasti sąmonės. Aukščio rekordai daromi specialiais uždarais kosminiais aparatais, kur ne tik deguonies netrūksta, bet ir oras šildomas. O mes tai padarėme paprastesnėmis sąlygomis", - aiškino oreiviai.

Jų rekordą fiksavusi Lietuvos rekordų agentūra "Factum" paskelbė tikslų oficialų Vitkausko ir Samarino pasiektą aukštį – 10 tūkst. 64 metrai, t.y. daugiau kaip 10 kilometrų. Skrydis buvo filmuojamas prie baliono gondolos pritvirintomis specialiomis šalčiui atspariomis kameromis.

Žemė  labai graži

Kilimas balionu buvo labai staigus, tad vyrams teko atlaikyti didelę perkrovą. Deguonies ėmė stigti jau 3 kilometrų aukštyje, o nuo stingdančio šalčio gelbėjo keli sluoksniai šiltų slidininko rūbų.

Vitkauskas tvirtina, jog ištverti didelius krūvius jam padeda ir tai, jog jis jau daug metų yra vegetaras. "Šiandien mano pusryčiai buvo "arkliški": dubenėlis avižų dribsnių, kuriuos užpyliau verdančiu vandeniu. Juos skaniai sušveičiau su slyvomis ir pomidoru - nieko daugiau nereikėjo", - linksmai kalbėjo keliautojas.

Oreiviai džiaugėsi, jog Žemė iš aukštai atrodo nepaprastai graži ir todėl norėję pakilti dar aukščiau, bet nerizikavę. "Tačiau gražiausia ji ten, kur mažiau paliesta žmogaus", - pabrėžė meile gamtai garsėjantis Vitkauskas.

Paklaustas apie artimiausius planus Vitkauskas sakė, jog norėtų nuvykti į Čilę patyrinėti ten kadaise gyvenusio garsaus mūsų tautiečio Donato Domeikos pėdsakų.

Didžiausias Lietuvoje oro balionas "KG group" priklauso "Kauno grūdų" įmonių grupei.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 11 28

Vėliau V. Vitkauskas man detaliau telefonu papasakojo apie šį rekordinį skrydį ir savo vaidmenį jame. Jis norėjo padėti savo bičiuliui Vytautui Samarinui pagerinti skrydžio karšto oro balionu Lietuvos rekordą – 7212 metrų, kurį 2006 metų rugsėjį buvo pasiekę Oreivystes centro pilotai Aurimas Vengrys ir Vytautas Sviderskis.

„Tada kita - „Kauno grūdų“ komanda, kuri turėjo didžiausią Lietuvoje oro balioną, sukruto, kad jie galėtų pakilti aukščiau. Patyrimo, ką reiškia toks aukštis, neturėjo. Jie žinojo, kad tokiuose aukščiuose rizikuoji gyvybe, o Europos Sąjungoje skrydžiai be papildomo deguonies aukščiau 3500 m arba nehermetiškame aparate iš viso draudžiami.

Bičiuliai suprato, kad labai praverstų mano kopimo į Everestą patyrimas, nes kalnuose kvėpavimui naudojama papildomo deguonies įranga, todėl pakvietė dalyvauti.

Buvau įpratęs, kad kalnuose aklimatizuotis kopimui į septynių kilometrų aukštį reikia dviejų-trijų savaičių, o į Everestą – bent mėnesio. Jei be sustojimo kopsi aukštyn, tai net būdamas supermenu, dar 7 kilometrų aukštyje numirsi. O čia kiltume nežmoniškai greitai. Dėl rekordų, kurie nebūna amžini, rizikuoti atrodė nerimta - atsisakiau.

Pasiūliau, kad būtinas bandomasis skrydis ne žemiau kaip iki 6 kilometrų ir tiktai tada būtų galima spręsti. Skrydžio rengėjai sutiko. Po bandomojo, kai jau 5 km aukštyje dėl deguonies stygiaus užgeso liepsna ir ją vos atgaivinome, dar dvejojau. Oreiviai paskambino vėl: o gal aš norėčiau pakilti į Everesto aukštį? Tai buvo įdomu ir svarbu - neatsisakiau“, - pasakojo V.Vitkauskas.

Tačiau nelaimės tada vos išvengta: dėl užšalusio deguonies kaukės vožtuvo maždaug 8 km aukštyje Vladas buvo beprarandąs sąmonę ir tik paskutinėmis akimirkomis pavyko įjungti deguonies padavimą. Be to, nusileidę oreiviai pamatė, jog liepsna nupjovė dalį degiklio galvutės.

„Panašaus skrydžio daugiau jokiomis sąlygomis nekartočiau. Per valandą pakilti ir per valandą nusileisti organizmui yra žiaurus išbandymas. Dabar Lietuvoje skraido jau didesni karšto oro balionai, yra patyrimo, neabejoju, bus pakilta aukščiau. Tačiau „Lietuvos Everestas“ istorijoje išliks“, - sakė V.Vitkauskas.

Kadangi aukščiausias skrydžio taškas – 10064 metrai - buvo pasiektas skrendant virš Anykščių rajono, šiam rekordui įprasminti Anykščių rajone, Troškūnų seniūnijos Rūkiškio kaime, pastatytas atminimo ženklas – ant didelio, beveik 20 tonų sveriančio, lauko akmens architektas Jonas Anuškevičius įtvirtino nerūdijančio plieno lakšto lankstinį - skulptūrą, simbolizuojančią kalną ir skrydį. Skulptūros viršūnėje iškilusi simbolinė trispalvė. Lakšte lazeriu išpjautas tekstas: „Lietuvos Everestas. 10064 m 2006-11-27. Absoliutus Lietuvos aukščio rekordas karšto oro balionu. Vytautas Samarinas – pilotas, Vladas Vitkauskas – keliautojas alpinistas."

Tą oro balioną, kuriuo buvo pasiektas lietuvių rekordas, pagamino britų kompanija “Cameron Ballons”. Šiai daugiau nei prieš tris dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje įkurtai kompanijai priklauso visi pasaulio rekordai, pasiekti būtent tokiais skraidymo agregatais.

V.Samarino ir V.Vitkausko valdomas oro balionas buvo 3,7 tūkstančio kubinių metrų tūrio. Šios klasės (nuo 3 iki 4 tūkst. kub. m) balionu skrydžio pasaulio rekordas nuo 1979 metų priklauso Čonsi Dunui - jis buvo pakilęs į 16154 m aukštį.

O absoliutus pasaulio rekordas priklauso indui Vijaipatui Singanijai, kuris 2005 metų lapkričio 26 dieną pakilo į 21290 metrų aukštį. Jis tuomet pakilo Bombėjuje, o nusileido 240 kilometrų nuo šios vietos. Indas skrido daugiau negu 22 tūkst. kub m talpos oro balionu. - F.Ž.