Vilkų gynėjai - visuomeniniai gamtosaugininkai padėjo prie Aplinkos ministerijos pastato Vilniuje vilko nuotrauką ir porą vainikų, uždegė žvakes. Šitaip jie protestavo prieš aplinkos ministro leidimą sumedžioti šią žiemą ne 20, kaip būdavo pastaruosius pora metų, o 30 vilkų.
Vilkas yra blogas ir baisus. Taip mano daugelis, nes dar vaikystėje šiurpo skaitydami prancūzų rašytojo Šarlio Pero pasaką apie Raudonkepuraitę, kurioje vilkas prarijo mergaitę ir jos senelę.
Vilkas yra protingas, geras ir gražus. Taip tvirtina jų gerbėjai, susivieniję į Lietuvos žaliųjų įsteigtą Jungtinę vilkų apsaugos tarybą ir kitas nevyriausybines gamtosaugos organizacijas. Jų interneto tinklalapyje www.vilkas.lt net teigiama, jog vilkas yra vienintelis teisėtas medžiotojas – visi kiti medžioja neteisėtai.
Jungtinės vilkų apsaugos tarybos pirmininkas, laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorius Andrejus Gaidamavičius neslepia apmaudo. „Atėjo laikai, kai tenka gamtą saugoti nuo gamtosaugos, o aplinką nuo Aplinkos ministerijos“, - stebėjosi jis.
Vilkų gynėjams prieš trejetą metų pavyko prikalbinti tuometį aplinkos ministrą Arūną Kundrotą apriboti vilkų medžiokles, nes šių žvėrių buvo labai sumažėję – gamtininkai tada jų suskaičiavo tik apie 150. Kilo grėsmė, jog jie Lietuvoje išnyks, kaip išnyko kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Lenkijoje dėl šios priežasties jų medžioklė uždrausta dar prieš dešimtį metų.
Šių metų rudenį Jungtinė vilkų apsaugos taryba pasiūlė Aplinkos ministerijai uždrausti medžioti vilkus saugomose gamtos teritorijose bei tose savivaldybėse, kur jie nedaro žalos žemės ūkiui. Vilkų gynėjai rekomendavo laikinai leisti medžioti šiuos žvėris tik ten, kur išvystyta gyvulininkystė, ypač avių auginimas.
„Užuot atsakiusi į šį pasiūlymą, Aplinkos ministerija padidino medžioklės limitą“, - piktinasi A.Gaidamavičius.
Medžioti patarė mokslininkai
„Taip rekomendavo mokslininkai“, - atremia vilkų gynėjų priekaištus Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.
Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojo, gamtos mokslų daktaro Lino Balčiausko pateiktoje ministerijai ataskaitoje teigiama, jog šiuo metu Lietuvoje gyvena 273 vilkai ir jie daro nemažą žalą ūkininkams. Pasak mokslininko, pernai apie 500 kartų šie žvėrys užpuolė karves ir jų jauniklius, avis, ožkas ir kitus gyvulius bei paukščius. „Per pastaruosius ketverius metus vilkų skaičius Lietuvoje didėja“, - sakė LŽ L.Balčiauskas.
„Buvo siūlyta medžioti daugiau negu 30 vilkų, tačiau mes apsiribojome šiuo skaičiumi“, - sakė S.Paltanavičius.
Jo nuomone, tai nėra daug. „Stirnos, elniai ir kai kurie kiti kanopiniai žvėrys atsiveda tik po vieną jauniklį, o leidžiame medžioti 25 proc. populiacijos. Vilkų vadoje būna keletas jauniklių, tačiau medžioti leidome tik 10 proc.“, - priminė gamtininkas.
Tačiau vilkų užtarėjai įsitikinę, jog vilkų Lietuvoje yra gerokai mažiau. „Prieš pora metų oficialiai buvo pranešama, jog jų yra beveik 200, tačiau vienas aukštas pareigas einąs miškininkas neoficialiai pripažino, jog jų yra ne daugiau kaip 120“, - sakė A.Gaidamavičius.
Jo nuomone, Aplinkos ministerijos valdininkai pateko į savo pačių prieš keletą metų pasispęstus spąstus. „Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, ši reikalavo griežtai saugoti vilkus, kaip tai daroma Vakarų Europoje. Tačiau Aplinkos ministerija pamelavo Briuseliui, esą Lietuvoje vilkų yra net 550 ir išsiderėjo išimtį – toliau juos medžioti.
Vyriausybė Briuseliui pažadėjo, jog šios medžioklės vilkų populiacijai įtakos neturės, tad dabar Aplinkos ministerija nenori pripažinti, jog vis dėlto taip atsitiko“, - dėstė A.Gaidamavičius. Todėl, pasak jo, ir „pritempiami“ vilkų skaičiai.
Palaiko medžiotojus?
Vilkų gynėjai įtaria, jog Aplinkos ministerija kratosi ir papildomų rūpesčių. „Uždraudus vilkų medžiokles tektų pasirūpinti kompensacijomis ūkininkams, reikėtų padėti jiems apsaugoti gyvulius nuo žvėrių. Tai ir kainuotų nemažai, ir padirbėti tektų“, - vardija A.Gaidamavičius.
Žalieji tikina, jog pritaikius jų siūlomas vilkų nubaidymo priemones šių žvėrių daroma žala ūkininkams sumažėtų net 80 proc. Esą tai nei brangu, nei sudėtinga – šiuos būdus seniai išrado medžiotojai.
Antai medžiotojai mėgsta aptverti vilkus per medžioklę vėliavėlių tvora. Tik retas vilkas pasprunka. Praėjusią vasarą Jungtinės vilkų tarybos savanoriai taip aptvėrė 12 hektarų ganyklą Elektrėnų savivaldybės ūkininko, A.Gaidamavičiaus bendrapavardžio Prano Gaidamavičiaus žemėje.
„Prieš tai šiam ūkininkui vilkai sudraskė 40 avių, o po aptvėrimo žvėrių atakos liovėsi. Tokiu būdu nuo vilkų galvijus saugo Lenkijos ūkininkai“, - pasakojo vilkų gynėjų vadovas.
Jo nuomone, vilkų legaliai ir nelegaliai sumedžiojama gerokai daugiau negu leidžia Aplinkos ministerija. Vilkai nuo seno laikomi ypač garbingu laimikiu, o jų kailiai – puikiu trofėjumi. Retas medžiotojas susilaiko nepaleidęs šūvio į vilką.
Labanoro girios kaime gimęs, užaugęs ir ten ligi šiol gyvenantis miškininkas ir gamtos mokslų doktorantas A.Gaidamavičius sako su vilkais gerai pažįstamas dar nuo vaikystės.
„Jie ne kartą lankydavosi mūsų kaime ir papjaudavo vieną kitą gyvulį, bet nei mano tėvai, nei kaimynai dėl to per daug neširsdavo. O paskui Labanoro vilkai buvo iššaudyti, ir tada aš atsitokėjau – vadinasi, nebetoli laikas, kai šio žvėries neliks visoje Lietuvoje“, - pasakojo A.Gaidamavičius.
Vakarai – ne pavyzdys
Biologas, šalies Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas Aplinkos ministerijos sprendimui medžioti daugiau vilkų negu ligi šiol pritaria. „Pastaruosius trejus metus šių žvėrių buvo medžiojama nedaug, tad jų vėl padaugėjo ir galima šį skaičių dar pareguliuoti“, - aiškino E.Tijušas.
Jam nepatinka nei pernelyg intensyvios medžioklės, nei jų uždraudimas. „Blogai, jog daugelis žmonių vilkus laiko savo priešais. Matyt, daugelį veikia toji pasaka apie Raudonkepuraitę. Tačiau besąlygiška meilė šiems gyvūnams ir draudimai juos medžioti irgi sukelia problemų. Antai kolegos slovakai pasakojo, jog jų šalyje vis didėja žmonių nepasitenkinimas lokiais – jie daro nemažą žalą, tačiau medžioti šiuos žvėris uždrausta“, - pasakojo E.Tijušas.
Priminiau jam vilkų gynėjų argumentus, jog vilkai beveik išnykę Vakarų Europoje, todėl, pavyzdžiui, vokiečiai net džiaugiasi aptikę jų pėdsakus.
„Ot pavyzdį rado, - nusijuokė pašnekovas, - Vakarų Europa vilkus išnaikino, o dabar moko mus, kaip savo sąskaita saugoti juos kaip visos Europos turtą. Jie turėtų iš mūsų mokytis, ne mes iš jų“.
O garsus vilkų augintojas, Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiaus prižiūrėtojas Petras Dabrišius mano kitaip.
„Neprisiveisė vilkų tiek daug, kad vertėjo padidinti jų medžiokles net trečdaliu. Beveik nebeliko jų būrių – dabar daugelis šių žvėrių gyvena pavieniui. Miškų kirtimai, vis gausėjantys lankytojai ir medžioklės išsklaido vilkų šeimas, sparčiai mažina skaičių. Siūliau Aplinkos ministerijai limituoti vilkų medžioklę pagal tai, kur ir kiek jų gyvena“, - sakė P.Dabrišius.
Nelaisvėje – nebe vilkas
Pakalbinau ir porą specialistų, kurie parašė apie vilką knygas. Buvusi Ekologijos instituto darbuotoja Janina Prūsaitė tyrinėjo šiuos žvėris daug metų, dabar ji pensininkė. „Kur vilkai niokoja avių bandas, ten juos reikia nubaidyti ir tik kraštutiniu atveju - medžioti“, - ragino J.Prūsaitė.
„Tačiau Aplinkos ministerijos darbuotojai sako, jog vilkai per dieną nueina dešimtis kilometrų, todėl beprasmiška medžioti tik kai kuriose vietose“, - priminiau mokslininkei.
„Taip būna tik tada, kai jiems stinga maisto. Jei jo pakanka, vilkai toli nesitraukia“, - paaiškino J.Prūsaitė.
Įdomi buvo ir buvusio šalies gamtosaugos vadovo Kazio Giniūno nuomonė. Kadaise jo knygą „Vilkas“ skaičiau negalėdamas atsitraukti. Dabar šis gamtosaugininkas gyvena mažoje trobelėje Maišiagalos miške.
„Prieš keletą metų vilkai žiemą užklysdavo net į mano sodybą. Pagal pėdsakus nesunkiai nustatydavau, jog šiame miške gyvena 5 vilkai. Paskui beliko 3, o praėjusią žiemą radau tik vieno patino pėdas – veltui jo ieškota patelės. Įtariu, medžiotojai nušovė jau ir jį, ne tik ją“, - dėstė K.Giniūnas.
Jo nuomone, miškininkų, kurių nemaža dalis yra medžiotojai, atliekama vilkų apskaita yra netiksli, šių žvėrių yra gerokai mažiau, negu skelbiama.
„Jei aš dabar vadovaučiau gamtosaugai, neleisčiau medžioti daugiau vilkų negu pernai. Kai jų liks mažiau kaip šimtas, mažėjimo nebus galima sustabdyti – šie žvėrys išnyks. Aišku, bus galima auginti ir nelaisvėje, tačiau tokiomis sąlygomis veisiamas vilkas yra tik jo vardas“, - perspėjo buvęs šalies gamtosaugos vadovas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2008 12 04