Nemokšiškai globojami paukščiai gali žūti

Spustelėjus šalčiams, ne vienas geros širdies žmogus pradeda lesinti paukščius. Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Remigijus Karpuška perspėja: tai reikia daryti tinkamai, priešingu atveju sparnuočiams ne pagelbėsime, o pakenksime ar net pražudysime.

Pasak ornitologo, nereikia lesinti laukinių paukščių šiltuoju metų laiku - vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį. Šiuo laikotarpiu maisto jie susiranda patys. Kai kurių žmonių pomėgis lesinti dažniausiai miestų teritorijose gyvenančias antis ar gulbes šiems paukščiams tik kenkia. Žmonių jiems siūlomi duonos gaminiai nėra pilnavertis lesalas vandens paukščiams, be to, jie pripranta gauti jo ir stojus šalčiams neišskrenda, kaip kiti jų giminaičiai. Neretai net įšala lede.

Svarbiausia - lesinti reguliariai

Kada šaltuoju metų laiku pradėti lesinti paukščius ir kada nustoti tai darius, priklauso nuo oro sąlygų. Vienais metais žiemos prasideda ir baigiasi anksčiau, kitais - vėliau.

„Jei sugalvojote pradėti lesinti paukščius, svarbiausia, ką turite žinoti - tai daryti privalote reguliariai. Jei abejojate, ar galėsite paberti lesalo lesykloje kasdien visą žiemą, geriau išvis to darbo nepradėkite. Tai pagrindinė paukščių globos taisyklė, kurią reikia žinoti dar prieš įrengiant lesyklą ar pasirenkant lesinimo vietą“, - moko R. Karpuška.

Ir paaiškina: tarkim, jūs įrengiate lesyklą, lesinate paukščius, jie pripranta toje vietoje pastoviai rasti maisto ir reguliariai lankosi. O jei kurią dieną pamiršite ateiti? Nustatyta, kad per vieną žiemos naktį, esant 10 laipsnių šalčiui, zylė netenka dešimtadalio savo svorio – daugiausia riebalų, kurie palaiko kūno temperatūrą.

Štai kodėl paukštis skuba ten, kur pastoviai randa maisto, t.y. į jūsų lesyklą. Ir ką jam daryti, kai lesyklą randa tuščią? Jis kurį laiką lūkuriuos kur nors netoliese ir tik paskui pradės ieškoti naujo lesalo. O žiemos diena tokia trumpa…

Saugi lesykla

Jei esate tikri, kad galėsite globoti paukščius kasdien visą žiemą ir pasiryžote įrengti jiems lesyklą - pasirūpinkite, kad ji būtų saugi. Tai ypač pasakytina apie ant žemės įrengtas lesyklas.

Juk paukščiai jose – viliojantis laimikis katėms, paukštvanagius ir kitiems plėšrūnams. Todėl nereikėtų lesyklų daryti prie pat žemės, tvirtinti ant tvorų, pirmųjų namo aukštų palangių, medžio šakų, t.y. tokiose vietose, kurias katėms patogu pasiekti ar nepastebimai prisėlinti.

Taip pat svarbu, kad lesyklos turėtų laisvą priskridimo - nuskridimo erdvę bent iš dviejų pusių. Tuomet iškilus pavojui iš vienos pusės, paukščiai gali pasprukti per kitą.

Patartina lesyklas įrengti šalia krūmų, ir kuo tankesnių. Tuomet pavojaus akimirką pasprukę iš lesyklos paukščiai turės kur saugiai pasislėpti nuo plėšriųjų paukščių.

Reiktų apsaugoti lesyklas ir nuo varninių paukščių (kuosų, varnų) bei uolinių karvelių, kurie paprastai vadinami balandžiais. Šie paukščiai sudoroja visas smulkiųjų sparnuočių vaišes lesykloje. Geriausia - riboti į lesyklas galinčių įskristi paukščių dydį. Tai galima padaryti lesyklų įskridimo vietose prikalus medines juosteles. Didesnes lesyklas galima apgaubti stambių akių tinklu, pro kurį tik smulkieji sparnuočiai galės patekti į vidų. Šis tinklas juos apsaugos ir nuo kačių.

Kuo lesinti?

R. Karpuška primena: lesalas neturi būti sūdytas, supelijęs, supuvęs, surūgęs, pažeistas parazitų. Neberkite chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų. Bado prispirti paukščiai dažniausiai tokių produktų neatsisako, tačiau pasivaišinę neretai nugaišta. Pavojinga ir juoda ruginė duona - ji sunkiai virškinama, neretai surūgsta paukščio gurklyje.

Vienas iš populiariausių ir visiems prieinamiausių produktų - nelukštentos saulėgrąžos. Pirkdami jas atkreipkite dėmesį į lukštus. Jei jie išvarpyti skylučių - branduoliai jau pažeisti kirmėlaičių ir paukščiams lesinti nebetinka.

Paukščiams labai naudingos ir linų sėmenys bei spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, taukai, varškė, kruopos, aliejuje mirkytas pyragas, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai, aguonos, avižos, pelai, sorų kruopos, kukurūzų grūdai, arbūzų, melionų ir moliūgų sėklos. Tik pastarųjų nepatartina berti per didesnius šalčius, nes įšalusių paukščiai negali išaižyti. Tinka įvairių piktžolių - balandų, dilgėlių, dagių, varnalėšų - sėklos. Lesyklose galima palikti ir susmulkintą kietai virtą kiaušinį, virtų bulvių.

Mažiesiems mūsų draugams galima pasiūlyti ir „paukščių pyragų”. Tai kelių ar keliolikos produktų mišiniai, sumaišyti su taukais ar kitais riebiais produktais. Vertingiausi maisto produktai paukščiams - riešutai arba (ir) saulėgrąžos, sumaišyti su taukais, sviestu arba margarinu. Riebalai ne tik maistingi, bet ir suklijuoja „pyragą“ į vientisą masę.

„Paruošti paprasta: aukštame inde ištirpdomi taukai, margarinas ar sviestas, įberiama riešutų, saulėgrąžų ir kiti komponentų, išmaišoma, supilama į polietileno maišelį, suformuojamas rutulys, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. Kai „pyragas“ užšąla, jis iš maišelio perkeliamas į tinklelį ir pakabinamas lauke“, - moko gamtininkas R. Karpuška.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 10 29