Ar gyvūnai protauja?

Zenono Butkevičiaus šuneliui Bušui įdomiausios laidos - apie gamtą.  

Gamtininkas ir žurnalistas Zenonas Butkevičius mėgsta žiūrėti televizorių drauge su savo taksių veislės šunimi Bušu. Šiuo vardu šunelis buvo pavadintas po to, kai JAV pradėjo karą Irake.

Kaip ir jo šeimininkui, taksiukui Bušui įdomiausios televizijos laidos -- apie gamtą. O kai ekrane pasirodo gyvūnai, Bušas ir Z.Butkevičius tiesiog nebegali atsitraukti nuo ekrano.

"Bušas gana ramiai ar tik truputį aplodamas stebi antilopes, paukščius, net dramblius, buivolus. Tačiau vos tik ekrane pasirodo šunys, liūtai, tigrai, gepardai, hienos, šakalai, lapės ar kiti plėšrūnai -- mūsų taksis taip garsiai skalyja, kad nebegirdžiu diktoriaus", -- savo augintiniu kiek skundėsi gamtininkas.

Jo nuomone, Bušas įsivaizduoja, kad minėtieji plėšrūnai atsidūrė kambaryje, todėl reikia skubiai nešti iš čia ir savo kailį, ir gelbėti šeimininką.

Z.Butkevičius padarė eksperimentą -- nukėlė televizorių ant grindų, beveik viduryje kambario. "Bušas įnirtingai aplojo Reksą iš televizijos serialo "Inspektorius Reksas", nubėgo jo ieškoti už televizoriaus, neradęs grįžo ir stebėjo filmą tol, kol veikė Reksas.

Vos tik tas išnyko iš ekrano, filmas Bušui, o ir man, pasidarė nuobodus", -- prisipažino Z.Butkevičius.

Ant karvių ir avių neloja

Gamtininkas kiek nepatenkintas, kodėl jo augintiniui visai nerūpi augalai, nebent ant žiedo krutėtų koks vabalėlis ar bitė, neįdomios žuvys. Gana ramiai Bušas stebi ir augalėdžius gyvūnus.

"Galiu suprasti, kodėl jis neloja ant ekrane rodomų karvių, arklių, avių, ožkų -- jas matė realiame gyvenime, žino, jog šie gyvūnai nepavojingi. Bet su drambliais, raganosiais juk nebuvo susitikęs? O reaguoja į juos ramiai. Matyt, Bušas kažkokiu jam vienam težinomu būdu nustato, jog tai -- ne medžiotojai", -- svarstė Z.Butkevičius.

Pamatęs krokodilus, Bušas urzgia, o kai šie puola auką -- ima smarkiai loti. Kai šimpanzės keliauja keturiomis -- jas aploja, bet kai tos sutūpusios viena kitą kutinėja -- šunelis į šį vaizdą spokso ramiai, matyt, tuo metu jos jam ne mažiau gražios, kaip ir jo šeimininkui.

Tačiau vos tik šalia šimpanzių pasirodo pavianai, kurie vaikšto keturiomis ir panašūs į plėšrūnus -- Bušas audringai puola juos ginti šalin.

Ar tikrai jie neskiria spalvų?

Kai kurių specialistų pareiškimai, esą šunys nemato ir nesupranta, kas dedasi televizoriaus ekrane, neskiria spalvų, Z.Butkevičiui juokingi.

Tai kodėl tada medžiotojai apsupa vilkus, iš kurių kilę šunys, raudonomis vėliavėlėmis? "Mano taksiukas įrodo, jog jis mato viską, kas jam įdomu, ir tikiu, jog jis toks ne vienas", -- sako gamtininkas.

Gyvūnais televizoriaus ekrane domisi ne tik šunys. "Mano kaimynės katė vos pamato ekrane ant šakos tupintį paukščiuką -- puola artyn ir letenėle bando jį pastverti", -- pateikė kitą pavyzdį Z.Butkevičius.

Šalies Kinologų draugijoje dirbanti Milda Banevičiūtė pastebėjo, jog jos cvergšnaucerių veislės šuo iškart atsuka galvą, kai tik jo šeimininkė įjungia televizijos kanalą "Animal Planet" ("Gyvūnų planeta").

"Šis kanalas tarsi turėtų kokį specialų kodą, kuris šunims puikiai suprantamas", -- džiaugėsi M.Banevičiūtė. Jeigu televizorius rodo šunis, kinologės augintinis prišokęs net baksnoja nosimi ekraną.

Būtų dresuojami kitaip

"Nei šunys domisi laidomis apie gyvūnus, nei supranta jas. Viskas yra daug paprasčiau. Pavyzdžiui, manasis ryzenšnauceris susidomi greitais judesiais, ir kai televizorius tokius parodo, tada šuo ir atkreipia dėmesį", -- tvirtino šunų dresuotojas vilnietis Viktoras Avtuško.

Dresuotojas neneigė, jog kai kurie šunys mėgsta stebėti gamtos vaizdus televizoriaus ekrane, klauso radijo. Tai priklauso nuo individualaus charakterio, tačiau pastebėta, jog labiausiai televiziją ir radiją mėgsta medžioklinių veislių šunys.

"Dabar madinga kalbėti, neva šunys mąsto. Gi iš tikro šunų elgesį lemia tik jų refleksai. Jei šunys mąstytų, mes kitaip juos ir dresuotume. Tačiau kol kas dresuojame pasitelkdami motyvacijos principą -- už paklusnumą apdovanodami skanėstu arba žaislu", -- aiškino V.Avtuško.

Kai kurie faktai nustebina

Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Kazys Trainys jau 40 metų gilinasi į mokslus apie gyvūnus, dėsto taikomąją etologiją (mokslą apie gyvūnų elgesį), zoopsichologiją, yra parašęs knygą "Ar gyvūnai protauja".

K.Trainys neabejoja, jog šunys ne tik stebi televizijos laidas apie gyvūnus, bet ir jas supranta -- žinoma, savaip. Pasak profesoriaus, gyvūnai kartais taip protingai elgiasi, jog negali atsistebėti. Veterinarų gydomi, operuojami kai kurie gyvūnai nesipriešina, nors jiems skauda -- tarsi žinotų, kad yra gydomi ir kad jiems norima gero.

Kuriant kino filmą apie definus, buvo sumanyta tokia scena: mergaitės kojas po vandeniu prispaudžia uola, o delfinas gelbėtojams parodo nelaimės vietą.

"Tačiau kai prireikė filmuoti, delfinas neleido prispausti mergaitės, nors "uola" buvo butaforinė, tuščiavidurė ir iš plastiko. Delfinas vis tiek stūmė nosimi operatorius ir kitus žmones iš filmavimo aikštelės", -- pasakojo K.Trainys.

Pora vyrų važiavo automobiliu ir nustebo: viduryje kelio stūkso didelė briedė. Signalizavo jai, bandė nuginti -- nesitraukia. Ir tada vyrai pastebėjo netoliese į vielas įsipainiojusį briedės jauniklį. Tik tada, kai mažylis buvo išlaisvintas, briedė paliko kelią ir nusivedė jį.

Žmonės pralaimėti nemėgsta

Anot profesoriaus K.Trainio, šie ir daugybė kitų faktų tarsi rodytų, jog gyvūnai galbūt protauja. "Tačiau, atrodo, jie neplanuoja, kaip tai darome mes. Vėlgi -- kas yra protavimas? Tai mąstymas. Mes, žmonės, mąstome mintimis, o jos ne kas kita, kaip neišsakyti žodžiai.

Kaip gali mąstyti šuo, jei jo "kalba" -- tie keli "au au"? Antra vertus, jie galbūt mąsto ne mintimis, o vaizdais. Gyvūnai, kaip ir žmonės, sapnuoja -- šunys loja per miegus, katės pašoka tarsi pelę gaudydamos. Vadinasi, jų sąmonėje yra ir vaizdinių, ir atminties. O tai jau proto požymiai", -- svarstė profesorius K.Trainys.

Pasak mokslininko, gyvūnų pasaulyje tebėra daugybė dalykų, kurių mes kol kas negalime nei suvokti, nei paaiškinti. "Mes supaprastiname gyvąją materiją -- atseit beveik viskas čia aišku, dėsninga, paprasta. Tai materialistinės pasaulėžiūros trūkumas.

Jei būtume sąžiningi, pripažintume tai. Tačiau kaip dabar paskelbsi, jog, pavyzdžiui, Darvino evoliucijos teorija yra klaidinga -- juk ši ir daug kitų teorijų apie gyvūnus yra mums tokios patogios", -- ironiškai kalbėjo profesorius.

Lietuvos rytas, 2005 04 22