Retriveriai į blauzdą nekimba net plėšikui

"Aš Kapri lepinu daugiau negu žmona ir duktė, tačiau ji myli mus visus vienodai", - džiaugėsi A.  Abromavičius.    I. Gelūno nuotr.

Žinoma, šuns, katės ar kito namų gyvūno auginimas nėra labai didelė gamtadraugystė, todėl kai kuriuos savo pasakojimus apie naminių gyvulių globėjus perkėliau į šio tinklalapio skyrių "Kitos temos". Artūras Abromavičius Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete įgijo geologo-hidrogeologo profesiją, kurį laiką dirbo pagal ją. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, įsitraukė į Žaliųjų judėjimą, porą metų buvo šio judėjimo koordinatorius, vėliau vadovavo ekologiniam centrui „Alternatyva“. 1993 metais A.  Abromavičius pasuko į verslą ir ten liko. - F.Ž.

Ieškojo nepikto

Šunys esti geri, labai geri, puikūs ir auksiniai. Taip įsitikinę auksaspalvių retriverių savininkai. Jie turi galvoje ne tik šių šunų spalvą, bet ir charakterį.

"Užtenka pažvelgti į retriverio akis, jog suprastum, kad tai gerietis. Kitą tokį draugišką šunį kažin ar rastum", - sako ekologas, tarptautinės bendrovės "Baltijos konsultacinė grupė" prezidentas Artūras Abromavičius.

Kai Abromavičių nėra namie, jeigu ne signalizacija, jų butą galėtų siaubti vagys, o jame palikta auksaspalvė retriverė Kapri tik patikliai vizgintų uodega. "Mes Kapri pirkome ne apsaugai, o draugystei", - buto šeimininkai nė kiek nesigaili savo pasirinkimo.

Spartus šios veislės šunų populiarėjimas Lietuvoje rodo, jog nemažai daliai žmonių jau įsipyko agresija ir jie nori ne pikto sargo, o meilaus draugo.

"Nebent nepiktą ir protingą", - pagaliau nusileido Dalia Abromavičienė, kai jos vyras ir vienuolikametė duktė Dovilė užsimanė šuns. Dabar A. Abromavičiaus žmona nebeįsivaizduoja namų be Kapri, kuri ją grįžusią audringai pasveikina ir tuoj pat verčiasi ant nugaros, jog šeimininkė pakutentų pilvą.

Toji dar ir pasiteirauja, kaip kalaitei sekėsi vienai gyventi, ką gero nuveikė. "Jos ilgai pasikalba ir, atrodo, gerai supranta viena kitą", - daro išvadą šeimos galva.

Vilniečio auksaspalvių retriverių veisėjo Artūro Žukausko veislyne šuniuką Abromavičiai pradėjo rinktis, galima sakyti, jam dar negimus - stebėjo jo "tėvus".

"Jau tada žinojau, jog šunį reikia rinktis atidžiai, nes su juo teks nugyventi mažiausiai dešimt metų", - sako A.Abromavičius. Pirkėjus tyrė, klausinėjo ir A. Žukauskas: patyrusiems veisėjams svarbu, ar į geras rankas pateks jų šuniukai.

Pirkinys taip nusisekė, jog  A. Abromavičius  tapo šalies Retriverių mylėtojų klubo prezidentu, A. Žukauskas - jo pavaduotoju. O svarbiausia - laiminga Kapri.

Sunkiausi metai - pirmi

Šunį, kaip ir vaiką, auginant svarbiausia - lenk medį, kol jaunas. "Ko per pirmuosius metus šuniuką išmokysi, kiek pastangų įdėsi, tiek ir turėsi dešimt ar daugiau metų", - sako A. Abromavičius.

Iš pradžių prireikia nemažai kantrybės. Pavyzdžiui, ne du, o tris-keturis kartus per dieną vesti šunelį į lauką gamtinių reikalų. Išmokyti paklusnumo, antraip ne tu jį valdysi, o jis tave. Tai būtina net retriveriams - tiems keturkojams angelams.

A.Abromavičius Kapri dresavo daugiausia pats - pagal knygas, kurių apie šunis perskaitė ne vieną. Ir nors jo kalė dabar nėra garsenybė šunų pasaulyje, tačiau svarbiausias bei kai kurias linksmas komandas vykdo kaip laikrodis.

Net daugiau. "Kai pas mus ateina draugų, Kapri parodo jiems programą - paliepiame "Sėsk! Gulk! Ant šono!" Šuo mielai tai daro, nes žino, jog po to apdovanosiu mažu riestainiu - Kapri juos dievina. Neretai būna, jog išvydusi svečius Kapri visus tuos veiksmus atlieka net neprašoma ir greitai vieną po kito, o paskui stryktelėjusi laukia riestainio", - juokėsi A.Abromavičius.

O kartais Kapri suklususi įdėmiai žvelgia į kurią nors kambario vietą, nors jos šeimininkai ten nieko keisto nemato. Galbūt šuo ten pastebi, tarkim, kokią nors dvasią? Šunys daug ką sugeba labiau ir geriau negu žmonės.

Pagirti svarbiau nei bausti

Paklaustas, nuo ko pradėti norinčiam įsigyti šunį, Retriverių mylėtojų klubo prezidentas nešykštėjo patarimų. Rinktis šuniuką ne turguje ar panašiose vietose, o patikimo veisėjo veislyne ir tik su kilmės dokumentais - nors tai ir kiek brangiau, tačiau tam tikra garantija, jog šuo užaugs sveikas ir tokio charakterio, kokio norėta.

A. Abromavičius už Kapri sumokėjo 3200 litų, dabar šios veislės šuniukai kainuoja 1800-2500 litų.

"Negalima šuns dovanoti - jį turi išsirinkti pats šeimininkas. Pamatai keletą šuniukų, o akys prilimpa prie vieno - vadinasi, jis tavo skirtasis, šis pirmasis jūsų kontaktas labai svarbus", - mokė A.Abromavičius.

Didelė klaida dresuoti retriverį būti sarginiu šunimi, mokyti jį agresyvumo. Tai šio šuns psichikos laužymas. Meiliai elgtis su šunimi ne mažiau svarbu negu su žmogumi, gal net svarbiau. Bausti, jei nusikalto, reikia, tačiau - tuo metu, kai jis nusikalsta ar iškart po to, o ne vėliau, antraip šuo nesuvoks, ką darė ne taip.

"Kartą pareiname iš darbo - Kapri buto apmušalus apdraskiusi. Pyktis apėmė, bet susivaldžiau ir paglosčiau, nes atbėgo džiaugsmingai šokinėdama. Jei būčiau tada nubaudęs, šuo būtų pamanęs, jog nusikalto pasitikdamas ir kitąsyk mums pareinant spraustųsi į kampą", - aiškino A.Abromavičius.

Antsnukio nemauna

Pamatę Kapri laiptinėje, šešiolikaaukščio namo, kuriame yra Abromavičių butas, kaimynai ne tik jos nebijo, bet ir neslepia šypsenų susitikę. Pagal pas mus galiojančias Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles didesniam negu 40 cm šuniui privaloma uždėti antsnukį, bet Kapri su juo būna retai.

Beje, jei kurioje Vakarų šalyje žmogus ves retriverį, ant kurio snukio antsnukis - gali būti apkaltintas žiauriu elgesiu su šunimi. Vakarų Europoje retriveriai neprivalo būti su anstsnukiu.

Lietuvos retriverių mylėtojų klubas kartais savo šunų nusiveda į vaikų globos namus, darželius. "Vaikai tiek glosto retriverius, taip džiaugiasi, kad sunku išeiti", - pasakojo A.Abromavičius.

Gyvūnų terapija gydo ir kalinius. Jau ir Lietuvoje planuojama pradėti vykdyti Vakaruose populiarią gyvūnų ir nuteistųjų partnerystės programą, kurios esmė - nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme leidžiama auginti šuniukus. Tam dažniausiai parenkami retriveriai - jų draugiškumas bei nuolaidumas paperka ir kalinių širdis. Retriverių mylėtojų klubo vadovas pranašauja šiai programai sėkmę ir Lietuvoje.

Daugiausia - auksaspalvių

Retriverių yra šešios veislės. Auksaspalviai, Labradoro, lygiaplaukiai ir garbanotieji išvesti Didžiojoje Britanijoje, Naujosios Škotijos - Kanadoje, o Česapiko - JAV. Pastarosios veislės šunys ne tokie meilūs kaip auksaspalviai.

Retriveriai - medžiokliniai šunys, jie geri pagalbininkai paukščių medžioklėje, mėgsta ne tik plaukti, bet ir panerti į vandenį. Šių šunų į Lietuvą vienas pirmųjų prieš kelerius metus atvežė ir pradėjo auginti bei platinti vilnietis kinologas A.Žukauskas. Šiuo metu Lietuvoje daugiausia auksaspalvių ir Labradoro retriverių - maždaug po tūkstantį.

Lietuvos rytas, 2005 04 01