Genetinis baubas (1)
Nors genetiškai pakeisti pašarai Lietuvoje neauginami, į mūsų šalį kasmet įvežama tūkstančiai tonų pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Gamtosaugininkai nerimauja, kad jais šeriami gyvuliai gali susirgti, o jų mėsa, pienas, kiaušiniai - pakenkti žmonėms.
Pietų Korėjos mokslininkai moka paversti laboratorines peles lesbietėmis. Modifikavę vieną patelių geną, jie privertė jas ignoruoti patinus ir bandyti poruotis su savo lyties atstovėmis.
O japonas genetikas Kazuhisa Kato išaugino pomidorą, kurio užvalgius, net sūrus arba rūgštus maistas atrodo saldus. Mat K.Kato pomidore yra mirakulino, kuriam laikui pakeičiančio skonį.
Šiaipjau ši medžiaga yra natūrali ir jos yra uogose, kurių randama Vakarų Afrikoje. Japonų genetikui pavyko perkelti mirakulino geną iš uogų į pomidorą ir šis dabar taip pat gamina šią medžiagą. Paskanavęs tokio pomidoro, dietos besilaikantis žmogus gali mėgautis nekaloringais produktais, kurie anksčiau jam būdavo neskanūs, o dabar tapo saldūs lyg dangaus mana.
Įterpus žuvies geną į braškes, galima padaryti šias uogas nebijančias šalnų, o įspraudus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.
Tai tik keletas šiuolaikinių genų inžinerijos bandymų pavyzdžių ir jūs patys galite nuspręsti – laimėjimai tai ar pavojai. Diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) verda nuo pat šių organizmų atsiradimo praėjusio amžiaus pabaigoje ir nepanašu, kad jos silpnėtų arba greitai baigtųsi.
Naujausias skandalas dėl GMO kilo prieš keletą dienų, Prancūzijoje paviešinus slapto mokslininkų tyrimo rezultatus, kai žiurkės dvejus metus buvo šeriamos garsios JAV GMO kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais. Jų kūnuose išsivystė didžiuliai vėžiniai navikai.
Šie pašarai buvo legalūs, Europos Komisija leido juos pirkti, nes tvirtinta: įrodymų, kad jie kenktų gyvūnų sveikatai, nėra. „Pirmą kartą pasaulio istorijoje paaiškėjo, ko iš tiesų yra verti genetiškai pakeisti produktai“, - rėžė vienas Pracūzijos profesorių Gilles Ericas.
Būtent dėl pašarų, kuriuose yra GMO, pastaruoju metu nerimauja ir mūsų šalies visuomeniniai gamtosaugininkai. Vienas Žaliųjų judėjimo lyderių, botanikas Andrius Gaidamavičius dar prieš mėnesį LŽ pareiškė: „Išvijome GMO gamintojus pro duris, bet jie įlindo per langą“.
Šitaip jis apibūdino pastarojo dešimtmečio Lietuvos pastangas neleisti auginti mūsų šalyje genetiškai modifikuotų augalų, nors to atkakliai reikalavo minėtoji „Monsanto“, „Basf“ ir kitos verslo kompanijos. Bandymus su GMO Aplinkos ministerija (AM) leido tik keletui mokslo įstaigų ir nurodė, kad eksperimentai neišplistų už tų įstaigų ribų.
Tačiau, pasak A.Gaidamavičiaus, GMO atkeliavo gyvulių pašaruose. „Ką suėda gyvuliai, tas pateks ir žmonėms. Argi negalime užsiauginti savo pašarų? Šiemet – rekordinis grūdų derlius, tačiau vis tiek importuojama genetiškai modifikuotų sojų ir kitų pašarų iš užsienio“, - piktinosi A.Gaidamavičius.
Jo žodžius patvirtino Ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narys, profesorius Antanas Svirskis, daug metų Lietuvos žemdirbystės institute tyręs soją ir kitus baltymingus augalus.
„Kasmet į Klaipėdą atplukdoma tūkstančiai tonų sojų išspaudų ir rupinių iš Brazilijos ir kitų ne Europos Sąjungos šalių, kuriose auginama daug GMO. Jų pridedama į gyvulių pašarus“, - sakė profesorius.
Mat gyvulių pašaruose turi būti ne mažiau kaip trečdalis baltymų. Anksčiau Lietuvoje buvo auginama daugiau negu dabar žirnių, vikių, pašarinių pupų, lubinų, kuriuose baltymų gausu. Dabar vietoje jų perkamos atvežamos sojos, kukurūzai ir kiti pašarai.
„Daugiau kaip 90 procentų tų importinių sojų yra genetiškai modifikuotos, t. y. su pakeistais genomais, kokių nebuvo per visą gyvybės ir žmogaus evoliuciją, todėl niekas nežino, kokį poveikį šie pašarai turės ne tik gyvuliams, bet ir jų mėsą vartojantiems žmonėms“, - įspėja mokslininkas A.Svirskis.
Minėtasis prancūzų slaptas mokslinis tyrimas rodo, jog profesoriaus A.Svirskio įspėjimas gali būti pagrįstas.
Ekologinės žemdirbystės asociacijos paraginti, keletas ūkininkų augina Lietuvoje apie 1000 ha nemodifikuotų sojų, tačiau tai – lašas jūroje. A.Svirskis įtaria, jog Lietuvoje sojų pasėliams plėsti trukdo tie verslininkai ir valdininkai, kurie suinteresuoti genetiškai modifikuotų pašarų iš užsienio tiekimo verslu.
Ekologinio maisto šalininkams priešintis genetiškai modifikuotų pašarų importui nelengva, mat Europos Komisija (EK) oficialiai leido gaminti juos iš įvežtinių žaliavų, kurių sudėtyje yra nedideli kiekiai Europos Sąjungoje uždraustų GMO.
„Tačiau reikėtų bent jau parašyti mėsos, kiaušinių ir pieno produktų etiketėse, kad šie produktai pagaminti iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvulių. Taip jau daroma Turkijoje“, - sako mokslininkas A.Svirskis.
Bet Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Blažauskienė paaiškino, jog kol kas šitaip ženklinti gyvūninės kilmės produktus draudžia EK, esą šitaip būtų pažeista konkurencija. „Turkija nėra ES narė, todėl gali daryti kitaip. O kai to paties paprašė ES sudėtyje esanti Kipro Respublika, EK neleido“, - prisiminė G.Blažauskienė.
„Lietuva – tik dalelė eruropinės rinkos ir privalo laikytis šią rinką saugančių europinių įstatymų“, - pritarė Genetiškai modifikuotų organizmo valdymo priežiūros komiteto narė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Roma Adomaitytė.
„Vis dėlto daug priklauso ir nuo visuomenės aktyvumo bei valdininkų pozicijos, juk EK dėl GMO jau leidžia gana didelį ES valstybių - narių savarankiškumą. Neseniai lankiausi Švedijoje – švedai net 80 procentų maisto produktų gamina savo šalyje ir iš savo žaliavų, o ne importuoja daugybę kaip mes. Produktų su GMO praktiškai nerasi ir Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Net Afganistanas paskelbė draudimą įvežti juos.
O Latvijos prekybos centruose produktai, kuriuose yra GMO, bent jau sudėti į atskiras lentynas, kad vartotojai galėtų apsispręsti, pirkti tokius ar ne. Lietuvoje net šito neįmanoma pasiekti“, - kritikavo A.Svirskis.
Pasak GMO valdymo priežiūros komiteto pirmininko pavaduotojo, AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, siūlymas ženklinti pašarais su GMO šertų gyvulių mėsą, kiaušinius ir pieną jau vis aktyviau svarstomas EK, tik nesutariama, kaip susekti, kurie gyvuliai buvo šerti tokiais pašarais, o kurie – ne.
„Pavyzdžiui, galbūt gyvuliai buvo šerti nelegaliai gautais pašarais su GMO, o tikrintojams verslininkai meluos, kad pašarai buvo švarūs. Vis dėlto manau, kad norint susekti būtų įmanoma. Ir apskritai reikėtų sustiprinti GMO kontrolę Lietuvoje“, - svarstė L.Budrys.
Toji kontrolė yra patikėta Maisto ir veterinarijos tarnybai. Šios tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas ir valstybinis inspektorius Ernestas Griška LŽ sakė, jog į ES šalis leidžiama įvežti tik laboratorijose ištirtus ir tik leistino tipo GMO.
„Tarkim, importuojant genetiškai modifikuotas sojas ar kukurūzus, pirmiausia išsiaiškinama, ar tos sojos atitinka ES registruotą genetinį tipą. Leidimas importuoti duodamas tik nustatytam terminui. Jam pasibaigus, verslo kompanijoms vėl tenka kreiptis į EK leidimo, o tada vėl atliekami GMO tyrimai“, - aiškino E.Griška.
Jei gaminyje ar produkte yra daugiau kaip 0,9 procento GMO – privaloma rašyti šio gaminio etiketėje, kad jis pagamintas iš GMO. Tas pats nurodymas galioja ir pašarams, taigi mūsų ūkininkai, verslininkai puikiai žino, kokį pašarą perka – su GMO ar be jo. Tačiau E.Griška pripažino, kad didelio pasirinkimo jie neturi, kadangi dauguma atvežamų sojų yra genetiškai modifikuotos.
Maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga yra kontroliuoti, ar visada gaminiai, kuriuose yra GMO, paženklinami ir ar GMO yra leistino tipo. E.Griškos teigimu, pažeidimų aptinkama retai.
Paklaustas, ką mano apie siūlymą ženklinti GM pašarais šertų ar GM vaistais gydytų gyvulių produktus, kaip tai jau daroma Turkijoje, veterinarijos gydytojas E.Griška atsakė: „Kaip vartotojas aš to norėčiau. Parduotuvėse visada skaitau produktų etiketes ir nieko neperku su GMO“.
Dar detaliau nuogąstavimus dėl GMO gyvulių pašaruose ir jų pavojų gyvulių bei žmonių sveikatai LŽ pakomentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, GMO valdymo priežiūro komiteto narė Vida Jarošienė.
Pasak jos, ES ir Lietuvoje genetiškai modifikuotus maisto produktų naudojimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. Jame nustatyta, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galima naudoti maistui ir pašarams tik patvirtintus genetiškai modifikuotus produktus.
Šiuo metui ES yra įteisinta daugiau nei 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, kurios naudojamos maisto pramonėje. Tai 20 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 2 sojos veislės. Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami.
„Reglamente šiuo metu nėra reikalaujama ženklinti GM pašarais šertų ar GM vaistais gydytų gyvulių produktų, kaip mėsa, pienas ar kiaušiniai“, - sakė V.Jarošienė.
Ji tvirtino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo visų importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolę.
„Importuojant iš trečiųjų šalių sojų, kukurūzų, rapsų, bulvių, ryžių, medvilnės produktus, kurių lydinčiuose dokumentuose ar produkto ženklinimo etiketėse nenurodyta, kad juose yra GMO, mūsų inspektoriai ima visų tokių produktų mėginių. Jei juose nustatoma GMO, produktai sulaikomi ir nepatenka į Lietuvos rinką. Tačiau importuotojai gali paženklinti produktus ir tuomet juos vėl patikrinus leidžiama realizuoti“, - dėstė V.Jarošienė.
Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per šių metų sausio – rugpjūčio mėnesius per Lietuvos pasienio veterinarijos postus buvo įvežtos 4097 pašarų siuntos, iš jų 24 siuntos pašarų su GMO.
GMO ištirti buvo atrinkti 23 pašarų mėginiai, 2 atvejais nustatyta, kad GMO yra daugiau nei leidžiama, todėl buvo nurodyta etiketėje pažymėti, kad pašarai pagaminti iš GMO. Tai buvo sojos. ES nepatvirtintų GMO nustatyta nebuvo.
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos komentaro atrodo, jog gyvulių pašarai ir kiti produktai, kuriuose yra GMO, yra normalu, o jei Lietuvos visuomenė tuo nepatenkinta – valstybinės įstaigos niekuo negali padėti, nes privalo vykdyti GMO leidžiančius europinius teisės aktus.
Tačiau kai kurie kiti GMO valdymo priežiūros komiteto nariai nėra tokie optimistiški. Antai Žemės ūkio rūmų technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas augalininkystei Rimantas Lipskas stebisi, kad gamintojai ir mokslininkai naujus produktus su GMO tiria tik 90 dienų.
„Jei per tuos tris mėnesius neatsitinka nieko blogo, leidžiama tokį produktą naudoti. Toks trumpas terminas juokingas. Reikėtų pasiaiškinti, kaip GMO paveiks augalą, gyvūną, žmogų, gamtą po 6-7 gyvūno ar žmogaus kartų“, - sakė R.Lipskas.
Jis priminė GMO tėvynės JAV biotechnologų tikinimus, jog GMO išgelbės pasaulį nuo bado. „Praėjo jau nemažai metų, tačiau taip neatsitiko. Priešingai – šią vasarą Ameriką šiek tiek padžiovino sausra, bet grūdų augintojams nepadėjo jokie GMO, derlius menkas. Tai rodo, kad GMO nėra panacėja ir mūsų pasaulį valdo gamta bei jos dėsniai, o žmogus stebuklų nepadarys“, - kalbėjo R.Lipskas. Jo nuomone, mūsų klimato sąlygomis Lietuvoje jokių GMO, tarp jų ir pašaruose, naudoti nereikėtų.
Žymus mikrobiologas, ilgametis Lietuvos mikrobiologų draugijos vadovas profesorius Albinas Lugauskas LŽ sakė atsargiai vertinąs tiek GMO priešininkų, tiek šalininkų argumentus. Paklaustas, ar nepakenks gyvulių ir žmonių sveikatai gyvulių pašarai su GMO, profesorius sakė:
„Kad jokių pakitimų nebus – nesiryžčiau sakyti. Jų bus, tačiau jie išryškės negreitai, tai ilgas procesas, nes gyvulio ar žmogaus organizmas keičiasi negreitai. Taigi GMO rezultatus pamatysime turbūt tik mūsų palikuonyse – anūkuose ar dar vėliau. Tragedijos iš to nedaryčiau – reikia tirti šį procesą ir žinosime tikrąją informaciją“.
Tačiau kodėl stinga tokių tyrimų ir objektyvios informacijos? Į šį klausimą atvirai atsakė profesorius A.Svirskis: „O kas duos lėšų tokiems tyrimams? Vartotojai, prekiautojai ar gamintojai? Pastarieji, kaip ir mobiliųjų telefonų gamintojai, daro ir skelbia tik tokius tyrimus, kurie jiems yra palankūs“.
Vis dėlto net GMO priešininkas A.Svirskis neprognozuoja šviesios GMO ateities. „Vis daugiau žmonių visame pasaulyje nusisuka nuo šios genetinės inžinerijos. Jau daug kas studijuoja parduotuvėse produktų etiketes ir aptikę GMO jų neperka. GMO gamintojams ir jų perkamamiems politikams, mokslininkams bei valdininkams įtikinti visuomenę tampa vis sunkiau“, - sako profesorius.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ užpernai atliko Lietuvos gyventojų tyrimą, ką jie mano apie GMO. Apklausta buvo daugiau kaip tūkstantis 18-75 metų amžiaus žmonių. Neigiamai GMO vertino 58 proc.apklaustųjų. 83 proc. mano, kad GM produktai gali turėti poveikį sveikatai. 36 proc. prisipažino visiškai nevartojantys tokių produktų, kuriuose yra GMO. „Visuomenėje stiprėja neigiamos nuostatos apie GMO“, - padarė išvadą tyrėjai.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 09 26
GMO pėdsakai – kaip į vandenį (2)
Praėjusių metų rudenį žiniasklaidoje buvo pranešta, jog VAT, kuri yra atsakinga už šalyje auginamų augalų fitosanitarinę kontrolę ir genetiškai modifikuotų augalų auginimo kontrolę, aptiko Lietuvoje užaugintų rapsų sėklose genetinės modifikacijos pėdsakų.
Per dešimt pastarųjų stebėjimo metų GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą.
„Rugsėjo–spalio mėnesiais VAT regioninių skyrių specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti pagal kasmet vykdomą genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasėlių stebėsenos programą. Daugiausia mėginių buvo paimta iš Šiaurės Lietuvos ūkių.
Mėginius ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, viename jų buvo aptikta genetiškai modifikuoto rapso GT73 pėdsakų. Šiuo metu tarnybos specialistai toliau tiria šį įvykį. Apie rezultatus ir išvadas bus informuojama“, - praėjusių metų rudenį skelbė VAT.
Tačiau dabar šios tarnybos specialistai jau kalba santūriau. Pasak VAT direktoriaus Evaldo Zigmo Čijausko, triukšmą sukėlęs mėginys Pakruojo rajone buvo paimtas iš derlių vežančio automobilio, kuriuo prieš tai galėjo būti gabenami pašarai su genetiškai modifikuotais baltymais.
„Pašarus, kuriuose yra iki 0,9 procento genetinės modifikacijos, įsivežti ir naudoti nedraudžiama. Minėtame mėginyje buvo nustatyta 0,33 proc. genetinės modifikacijos“, - aiškino VAT vadovas.
Jis sakė, jog tarnyba įtartinus Pakruojo rajono laukus patikrins pavasarį. „Kai dirvoje pasilikusios rapsų sėklos sudygs,.paimsime mėginius ir ištirsime“, - kalbėjo E.Z.Čijauskas. VAT jau pateikė Aplinkos ministerijai (AM) planą 2013 metais 5 km spinduliu nuo įtariamo lauko augusių rapsų plotuose imti mėginius.
VAT vadovas pasidžiaugė, kad šis skandalas padėjo gauti daugiau lėšų GMO tyrimams - augalų kontrolei dėl GMO žadama daugiau pinigų.
„Šis įvykis atvėre žmonėms akis, kad jau ir pas mus GMO yra. Atsirado pinigų tyrimams ir mes juos atliksime“, - dėstė E. Čijauskas.
Tačiau, jo teigimu, ūkininkai ir patys turėtų pasirūpinti, kad jų sėjamos sėklos būtų ištirtos, ar jose nėra GMO. „Mes jau seniai skambiname varpais, kad ūkininkai mums duotų ištirti įsivežamas sėklas“, - sakė VAT vadovas.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjos Odetos Pivorienės, ši ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo ar sutikimo išleisti į aplinką nė vieno GMO. „Lietuva laikosi atsargumo politikos ir ši nuostata jau daug metų nesikeičia“, - sakė O.Pivorienė.
GMO kontrolę Lietuvoje vykdo AM, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o GMO patekimą į mūsų šalį pasienyje stebi minėtoji VAT.
Tačiau kai kurie aplinkosaugininkai įsitkinę, jog GMO patenka į mūsų rinką nepaisant šių užkardų. Be to, jie primena, kad GMO likučių yra pašaru šeriamų gyvūnų mėsoje, piene, kiaušiniuose. O pašarus su GMO įvežti į Lietuvą nedraudžiama.
Pasak gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus, maisto kontrolė mūsų šalyje nėra pakankama. „Jeigu manęs kas nors paklaustų, kas Lietuvoje atsakingas už sveiko maisto politikos formavimą, aš nežinočiau, ką atsakyti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga už kontrolę, o Sveikatos ministerija tik perrašo iš Briuselio nuleistas direktyvas”, - portale gmo.lt rašo A.Gaidamavičius.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2013 01 04
Genetikos naujovė GMO įžiebė aistras (3)
Vakarietiškų biotechnologijų kūrėjai vis atkakliau peršant genetiškai modifikuotus organizmus Lietuvai, mūsų valstybės institucijoms tenka apsispręsti: nusileisti ar dar palūkėti.
"Sudie, DDT, sveikas, GMO", - šaiposi Lietuvos žalieji, genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) lygindami su praėjusio amžiaus chemijos rykšte - pesticidu DDT, kurį žmonės vadino dustu. Paaiškėjus, jog ši toksiška medžiaga kaupiasi organizme ir sukelia vėžį, DDT daugelyje šalių uždraustas naudoti.
GMO - naujasis pasaulio baubas, kurio kūrėjai - genetikos specialistai ir jų išradimą finansuojantys verslininkai. Pastarųjų dosnumą nesunku suprasti: sukryžminus net labai skirtingų augalų ar gyvūnų genus, sukuriamas dažnai labai produktyvus, atsparus piktąolėms ar kitokiai natūraliai gamtos konkurencijai, turintis įvairių kitų naudingų savybių organizmas.
GMO oponentai pranašauja, jog šios naujovės laukia DDT likimas, esą masinis GMO vartojimas atneš alergijas, atsparumą antibotikams, onkologines ligas ir kitas nelaimes.
Kaip jau rašė mūsų laikraštis, GMO beldžiasi ir į Lietuvos duris: netrukus Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos turės galutinai apsispręsti, ar leisti šį pavasarį sėti genetiškai pakeistus vasarinius rapsus Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) bei kukurūzus Dotnuvoje (Kėdainių r.).
Užvirė specialistų, institucijų, visuomeninių organizacijų ginčai. "Dar neįrodyta nei visame pasaulyje, nei tuo labiau Lietuvoje, jog GMO žalingi", - tvirtino Vilniaus universiteto profesorius genetikas Romualdas Lekevičius.
Kitas profesorius - daug metų sojas tyręs Žemdirbystės instituto mokslininkas Antanas Svirskis pataria Lietuvai garsėti pasaulyje ne iš Vakarų atkeliavusiais GMO, o ekologiškais produktais.
"Lietuvių stiprybė - tradicinė švari žemės ūkio produkcija, o su GMO nereikėtų skubėti. Tačiau vis dėlto skubama, ir kas gali paneigti, ar GMO pritarėjai nėra papirkti dideliais pinigais", - piktinosi profesorius Svirskis.
Panašių įtarimų paskelbė ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas, laikraščio "Žalioji Lietuva" redaktorius Andrejus Gaidamavičius, kuris vadina GMO šio amžiaus gamtos vėžiu.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis paklaustas, ar nebijąs vartoti GMO ir ar parduotuvėje renkasi prekes be jų, nusišypsojo:
"Nebijau ir nesirenku. Pasitikiu Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontroliuoja, jog rinkoje esantys genetiškai modifikuoti maisto produktai būtų saugūs ir apie tai būtų parašyta etiketėje".
- Ar jau yra patikimų duomenų, faktų ir įrodymų, jog GMO nekenksmingi arba priešingai - kenksmingi žmonėms ir gamtai?
- Tyrimų, kaip GMO veikia žmonių sveikatą, yra dar mažai, o mūsų šalyje tai visiškai netyrinėta. Nenuostabu - šiai naujovei dar tik keliolika metų. Be to, tokie tyrimai brangūs, ir tik turtingos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, gali atlikti nepriklausomą valstybinį tyrimą.
Antai pastaraisiais metais ši valstybė sėja genetiškai modifikuotą rapsą ir tiria jo poveikį žmonėms ir gamtai. Skaičiau šio darbo vieno etapo ataskaitą - kol kas nieko blogo. Žinoma, sunku spėti, kaip su naujomis modifikacijomis bus ateityje.
Tačiau GMO vartojimo rizika vertinama visose šalyse, taip pat Lietuvoje. Tam Aplinkos ministerija įsteigė Mokslo komitetą, kurį sudaro keliolikos mokslo įstaigų atstovai. Šis komitetas kasmet svarsto apie 10 įvairių užsienio kompanijų prašymų auginti ar platinti GMO Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje.
Remdamiesi gautais iš kompanijų duomenimis ir kitokia literatūra bei savo žiniomis mokslininkai analizuoja medžiagą biotechnologijų, genetikos, ekologijos, sveikatos apsaugos, toksikologijos, alergologijos ir kitais aspektais. Be abejo, tokie vertinimai nepakeičia išsamių tyrimų, tačiau - vis dėlto geriau negu nieko.
- Ar šis komitetas yra atmetęs kurį nors prašymą?
- Dažniau atmeta negu pritaria. Be to, Aplinkos ministerija yra įsteigusi ir kitą - Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo ir priežiūros komitetą. Jame - daugiau kaip 20 atstovų iš valstybės žinybų (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų), visuomeninių organizacijų (ekologinio ūkininkavimo, Žaliųjų judėjimo, Žemės ūkio rūmų, Vartotojų teisių gynimo ir t.t.), mokslo įstaigų. Tad verslininkų prašymai platinti GMO Lietuvoje pereina ir šį filtrą.
- Tačiau GMO priešininkai įtaria šias naujoves peršančias verslo bendroves korupcija. Ar tie asmenys, kurie balsavo už tai, jog genetiškai pakeisti rapsai būtų auginami Vėžaičiuose, dalyvaus šiame bandyme, už kurį mokės jį užsakiusi Vokietijos kompanija BASF?
- BASF sutartį dėl šio bandymo sudarė tik su Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo darbuotojais. Ar šie kviesis ką nors į pagalbą - nežinau, tai jų reikalas. Tik noriu pridurti: kadangi visuomenė taip nepasitiki, papildomą - nepriklausomą šio bandymo kontrolę mokslininkams užsakytų ir Aplinkos ministerija.
O už Mokslo komiteto narių atliekamą GMO rizikos vertinimą apmoka ne verslo bendrovės, o Aplinkos ministerija iš valstybės biudąeto. Tiesa, šie pinigai nėra dideli. Mokama nepriklausomai nuo to, teigiamas ar neigiamas buvo sprendimas.
Jei žersime kaltinimus, esą mūsų mokslininkai paperkami - jie nusivils ir išvyks iš Lietuvos. To tik ir laukia verslo kompanijos - tada joms būtų daug lengviau įpiršti mums GMO, nes neturint savo mokslininkų, tektų pasikliauti vien užsieniečiais. Ar mums to reikia?
Dabartinis puolimas prieš mokslininkus vadinant juos nupirktais, privaišintais, išdavikais ir panašiai man primena sovietmečio lysenkizmą, kai buvo persekiojami tie mokslininkai ir specialistai, kurie nepritarė sovietinio biologo Trofimo Lysenkos skeptiškai nuomonei apie genetikos bandymus žemės ūkyje. Lysenkizmas tęsėsi keletą dešimtmečių ir atnešė didžiulių nuostolių Rusijai. Ar neatsitiks dabar taip ir Lietuvoje?
Populistiškai, "filosofiškai" svarstyti, "geri tie GMO ar negeri" galime visi - tam daug proto nereikia, o štai tirti šiuos aukštosios biotechnologijos produktus molekulių, net atomų lygmeniu sugeba ir svarius argumentus pateikti gali tik aukštos kvalifikacijos mokslininkai. Todėl užuot įžeidinėję juos - pasitikėkime, remkime ir branginkime šį didžiulį mūsų valstybės turtą.
- Ar lysenkizmas sustabdė genetikos raidą Rusijoje? Galbūt dabar ten GMO nėra?
- Nepristabdė, tik į pogrindį šie bandymai nulindo, kas yra daug pavojingiau. Be to, genetikos bandymus atlikdavo KGB. Dabar Rusijoje GMO bandymai atliekami, pasiekta daug laimėjimų.
- Žalieji siūlo Lietuvai sekti Lenkijos, Austrijos, Graikijos ir Vengrijos pavyzdžiu - esą šios šalys neįsileidžia GMO.
- Mitas. Lenkijoje daug genetiškai modifikuotų pasėlių buvo dar iki šiai šaliai įstojant į Europos Sąjungą, daug tebėra ir dabar, pavyzdžiui, bandomi genetiškai modifikuoti linai. GMO bandymai atliekami ir kitose žaliųjų paminėtose šalyse. Jose elgiamasi protingai - tyrimai atliekami savo jėgomis, kad galima būtų moksliškai pagrįsti įtarimus ir paskui argumentuotai atremti kompanijų spaudimą.
Lietuvoje yra atvirkščiai: norima uždrausti bandymus, o auginimas ir prekyba komerciniais tikslais klestės, nes tam nereikia nei valstybės institucijų, nei juo labiau žaliųjų leidimų - pakaks kitose šalyse bandymuose surinktų įrodymų, jog tie GMO yra saugūs.
Argi pajėgtų atskira šalis, ypač tokia maža kaip Lietuva, užsitrenkti duris nuo to, kas taip sparčiai plinta visame pasaulyje? Per pastaruosius 10 metų genetiškai pakeistų augalų pasėlių plotai pasaulyje pasiekė jau 100 milijonų hektarų, o produktų, kuriuose yra GMO, dabar rasi turbūt kiekvienoje parduotuvėje ir kiekvienuose namuose.
Bandyti ir naudoti GMO oficialiai leista ne tik JAV, Kanadoje ir kitose didelėse pasaulio šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje, tad Lietuva ar kita kuri šios bendrijos narė negali būti sala be GMO. Tai tik populistinės atskirų politikų, visuomeninių organizacijų deklaracijos.
Antai ES jau yra nurodžiusi, jog visi ūkininkai gali auginti modifikuotus rapsus ir kukurūzus Europos Sąjungoje - nors ir tūkstančio hektarų plote. śkininkams tereikia užsiregistruoti ir apie genetiškai modifikuotus pasėlius informuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, o aplinkosaugos leidimas - nebūtinas.
Kita vertus, tarptautinės organizacijos įspėja GMO naudoti ir bandyti atsargiai. Tai aptariama Jungtinių Tautų Bioivairoves konvencijos Biosaugumo protokole - vadinamajame Kartagenos protokole, kurį ratifikavo jau beveik 170 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva.
Šiame dokumente pažymima, jog biotechologijos, tarp jų GMO, gali duoti žmonijai daug naudos, tačiau turi būti griežtai kontroliuojama, jog jos nepakenktų žmonių sveikatai ir biologinei ivairovei. Keletą GMO naudojimą reglamentuojančių direktyvų yra priėmusi ir Europos Sąjunga.
Prieš patekdami pas vartotojus, GMO arba jų turintys produktai pereina europinį ir nacionalinius "filtrus" - rizikos vertinimus, tyrimus. Todėl ES ir įvedė tam tikros demokratijos. Pavyzdžiui, minėtasis mūsų šalies Mokslo komitetas neprieštaravo, jog bendrovė BASF Europoje augintų genetiškai pakeistas bulves techniniam krakmolui ir biokurui gaminti.
Tačiau kitos ES šalys tam nepritarė. Po balsavimo Europos Komisijos Komitologijos komiteto pirmininkas priminė: jei kompanija kreipsis į teismus - teks bylinėtis. Nes mokslinių argumentų, kodėl negalima auginti bulvių, nebuvo - tik politiniai bei emocijos.
Panašiai atsitiko ir Europos Komisijai balsuojant dėl Vengrijos prašymo uždrausti toje šalyje auginti genetiškai pakeistus kukurūzus - daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, palaikė šį Vengrijos prašymą, ir dabar Vengrijai gali tekti bylinėtis su verslininkais ir Europos Komisija, nes pažeidžiama laisvos prekybos teisė.
Daugelis visuomeninių organizacijų mus ragina: balsuokite prieš GMO, drauskite juos. Bet ar galėtų Lietuva tuomet mokėti iki 50 milijonų eurų baudas už nekompetenciją? KĄ mums pasakytų šalies visuomenė?
- Kokie GMO dabar naudojami Lietuvoje?
- Kasmet iš užsienio importuojama dešimtys tūkstančiai tonų genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojų, rapsų. Dauguma sušeriama galvijams, tačiau dalis (žmonėms skirtų GMO) patenka ir į žmonių maistą - aliejų, margariną, majonezą, saldumynus.
Iš GMO ar jų turinčių produktų gamina dvi didelės biotechnologijos bendrovės - "Fermentas" ir "Sicor Biotech". Jie naudojami vaistams ir kitkam.
Atvirame lauke genetiškai pakeistų augalų mūsų šalyje dabar neauginama. Šveicarų ir JAV bendrovė mėgino 1998 metais Dotnuvoje nelegaliai užsiauginti mokslo tikslais genetiškai modifikuotų runkelių. Tai truko labai trumpai - uždraudėme.
Tačiau mes nežinome, ar nebuvo GMO komercinių laukų, kol dar nebuvome Europos Sąjungoje, nes ligi tol šioje srityje nebuvo jokio reglamentavimo.
Šiltnamio sąlygomis bandymai su genetiškai pakeistais augalais atliekami Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose - ten tiriamos genetiškai modifikuotos kriaušės, serbentai, pomidorai. Tyrimai sekasi ir galbūt jau kitais metais mokslininkai prašys leisti atlikti juos lauko sąlygomis.
- Tai ar vengti prekių, ant kurių etikečių parašyta "Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų"?
- Bijoti neverta. Tačiau reikia skaityti etiketes ir jeigu pirkėjas alergiškas kokiam nors augalui, iš kurio genas paimtas ir įterptas į kitą augalą - geriau rinktis produktą be GMO.
- O gal produktams su GMO, kaip alkoholiui ar rūkalams, skirti atskiras lentynas?
- Ketinome tai daryti, tačiau europiniai teisės aktai tokį pertvarkymą draudžia - tai prieštarautų laisvos prekybos principams.
Apie GMO stinga objektyvios informacijos, todėl daug žmonių ir laiko juos baubu. Jau pradėjome rengti šiai naujovei pažinti skirtas konferencijas, kursus specialistams, inspektoriams, plačiajai visuomenei.
Pamažu ir politikai, ir daugelis eilinių vartotojų supras, jog GMO bijoti neverta, tačiau atsargumas su jais būtinas. Juk GMO gali būti panaudoti net bioterorizmui. Antai dabar kartais pasigirsta svarstymų, jog specifinis paukščių gripo virusas (tai irgi gali būti GMO) galbūt yra sukurtas žmonių - paukštininkystei sunaikinti. Tikriausiai įmanoma padedant GMO kovoti ir prieš kitas ūkio šakas.
- Ar dėl GMO nebankrutuos ekologiniai ūkiai?
- Iš tiesų toks pavojus gali kilti, bet dar negreitai. Kuriami teisės aktai, kuriuose aptariama, kokiu nuotoliu nuo ekologinių ūkių galima auginti genetiškai pakeistus augalus ir pan. Parengėme Saugomų teritorijų įstatymo papildymo projektą, kuriame siūlome neįleisti GMO į saugomas gamtos teritorijas. Jose galėtų būti koncentruojamas ekologinis ūkininkavimas.
* * *
Genetiškai modifikuoti augalai auginami 22 pasaulio valstybėse. JAV yra daugiau kaip pusė visų GM pasėlių, daug tokių augalų auginama ir Argentinoje, Brazilijoje bei Kanadoje. 57 proc. bendro GM pasėlių ploto sudaro sojos, 25 proc. - kukurūzai, 13 proc. - medvilnė, 5 proc. - rapsai. Jau auginami ir GM ryžiai, liucerna bei kiti augalai, plečiami biokurui naudojamų GM augalų plotai.
Du trečdalius GM augalų sudaro atsparūs herbicidams pasėliai (tuomet lengviau tampa išnaikinti piktąoles), sukurta nemažai ir vabzdžiams - kenkėjams atsparių GM augalų.
ES nurodymu, jeigu maiste ar pašaruose genetiškai modifikuotos medžiagos kiekis viršija 0,9 procento, apie tai turi būti informuojama produkto etiketėje. Kaip laikomasi šio nurodymo, mūsų šalyje tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
2006 metais patikrinusi 587 duonos ir konditerijos gaminių gamybos bei viešojo maitinimo įmones, ši tarnyba nustatė, jog 44 maisto tvarkymo įmonėse buvo naudojamas margarinas ir augalinis aliejus, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau konditerijos gaminių ženklinimo etiketėse, viešojo maitinimo patiekalų receptūrose tai nebuvo nurodyta. Šių produktų realizavimas buvo nutrauktas, atsakingi asmenys nubausti administracinėmis baudomis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimo skyriaus vedėjas Vaclovas Jurgelevičius "Lietuvos žinioms" tvirtino, jog nesaugių maisto produktų Lietuvos rinkoje nėra.
"Amerikiečiai jau seniai GMO valgo ir dar neišnyko kaip dinozaurai - turbūt neišnyksime ir mes", - juokavo Jurgelevičius. Jo nuomone, svarbiausia - jog vartotojas būtų teisingai informuotas apie maisto produktų kilmę ir galėtų rinktis, kokius produktus vartoti - genetiškai pakeistus ar natūralius.
Minėtosios tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje parduodami šie genetiškai modiofikuoti maisto produktai:
Augaliniai aliejai: Brolio, Lankų, Sodžiaus, Kolumbo, Tėviškės, Augalinis aliejus, Dolores, Maxima, Optima linija, Perla, Karolina, Žemaičio, Aukselis, Saulutė, Omili, Huilor, Oilio, Vitela, Luccija, Jasmine, Caroli, Zitos sojų aliejus.
Margarinai: Optima linija, Aukselis, Aima, Lisette, Extra, Osrini.
Majonezai: Sodžiaus, Provanso.
Saldumynai: šokoladinė plytelė Dinastija, Samari, šokoladiniai vafliai Smakdown, saldainiai Vkus leščiny-siurpriz, šokoladinis kremas Cikonella, riešutinis tepamasis kremas Finetti.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 03 13
Lietuvos mokslininkai mutantų nebijo (4)
Greičiausiai jau šį pavasarį Klaipėdos rajone, prie Grikštaičių ir Samališkių kaimų, bus pasėta genetiškai pakeistų augalų - vasarinių rapsų. Vakar Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetas savo posėdyje didele balsų dauguma nusprendė leisti pradėti bandymus su šiais augalais.
Už leidimą balsavo 11 komiteto narių, prieš - tik du: Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento kokybės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Vingrienė ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė.
Minėtojo komiteto pirmininkas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis mūsų laikraščiui sakė, jog šio komiteto sprendimas - tik rekomendacinis. "Aplinkos ministerija dabar derina šį klausimą su kitomis žinybomis ir maždaug per mėnesį priims galutinį sprendimą", -sakė Spruogis.
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) - naujoji verslininkų ir jiems talkinančių mokslininkų mada, kurios daug žmonių bijo. GMO sukuriami įterpiant naują geną. Dėl to augalai ar gyvūnai įgyja naujų savybių. Tarkim, įterpus į augalą bakterijos geną, augalas tampa atsparus kenkėjams. Genetikos bandymais siekiama gerokai padidinti derlingumą ar kitokią organizmų naudą bei - ekonominį pelną iš jų.
Kadangi svetimi genai ne visada veikia taip, kaip iš jų tikimasi, skeptikų nuomone, GMO pragaištingai veikia vartotojų sveikatą - sukelia alergiją, atsparumą antibiotikams, kenkia bioįvairovei gamtoje.
Atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais rapsais Lietuvoje paprašė Vokietijos bendrovė "BASF". Šiems darbams ji pasirinko Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialą, kurio mokslininkai turi nemažai patirties tiriant žemės ūkio augalus.
"Genetiškai pakeisti rapsai būtų pasėti dviejuose sklypuose, kurių kiekvienas yra 180 kvadratinių metrų ploto. Įprastiniai rapsai augtų už 800 metrų nuo čia", - pasakojo Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius Stasys Bernotas.
Naujuosius rapsus mokslininkai tirtų ketverius metus. Pasak posėdyje dalyvavusio BASF atstovo Andreas'o Heisės, daugumą darbų dirbtų lietuvių mokslininkai, prižiūrimi jų kolegų švedų, mat analogiški rapsai jau tyrinėjami Švedijoje. Iš ten būtų atgabenta ir speciali technika. Derlius - rapsų sėklos būtų vežamos tirti į bendrovės BASF laboratoriją Vokietijoje.
"Norime įsitikinti, kaip šie genetiškai modifikuoti augalai auga Lietuvos sąlygomis", - aiškino Hese. Jis tikino, jog lietuviams bijoti naujųjų rapsų neverta: esą juose pakeista tik aliejaus sudėtis - jis praturtintas polinesočiomis rūgštimis, kas teigiamai veiks žmonių sveikatą.
"Daugelis dabar vaistinėse ieškome žuvų taukų, kuriuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega - 3: jos stiprina nervus, gerina regėjimą ir t.t. Žuvys šių medžiagų sukaupia, nes minta jų turinčiais jūros dumbliais. Todėl ir perkėlėme dumblių geną į rapsą", - dėstė Vokietijos bendrovės atstovas.
Pasak jo, šis bandymas nereiškia, jog jau kitais metais tokie rapsai bus auginami masiškai - tai būtų ne greičiau kaip po 5-10 metų, nes prieš tai rapsus dar kartą tirtų kiekvienoje šalyje. "Šis bandymas yra ne komercinis, o mokslinis", - pabrėžė Hese.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento kokybės skyriaus vyresnioji specialistė Vingrienė pranešė, jog ši institucija gavo šalies Bitininkų Sąjungos raštą, kuriame protestuojama prieš būsimuosius bandymus su rapsais.
"Bitininkai nuogąstauja, jog lankydamos šių rapsų žiedus bitės gali susirgti, be to, išplatins šias žiedadulkes kituose plotuose", -kalbėjo ŽŪM specialistė.
Tačiau posėdyje dalyvavę mokslininkai, ypač Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius Vytautas Rančelis, karštai pritarė vokiečių norui tirti mūsų šalyje naujuosius rapsus. "Bitėms šie rapsai bus dargi naudingi", - pranašavo Rančelis.
Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros vedėjas Antanas Paulauskas džiaugėsi, jog pagaliau atsirado proga lietuviams mokslininkams patiems įsitikinti, kas yra tie GMO - baubas ar panacėja.
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovės Gadliauskienės pastaba, jog vokiečių noras tirti Lietuvoje GMO primena danų siekimą pristatyti mūsų šalyje kiaulių fermų mokslininkams sukėlė juoką. "Automobiliu galima užmušti žmogų. Tai gal uždrauskim ir automobilius?" - klausė vienas mokslo atstovų.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis priminė, jog Lietuvoje GMO - jau ne naujiena: iš kitų šalių įvežama jų turinčių pašarų, kuriais šeriami galvijai, GMO yra dalyje maisto produktų, kurių gausu parduotuvėse.
"Europos Sąjunga leido ūkininkams auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, rapsus. GMO tiria daug šalių, tarp jų mūsų kaimynės - Lenkija, Baltarusija, Rusija. Tad ar verta mums užsitrenkti duris?" - klausė Lygis.
Jo nuomone, geriau yra leisti šiuos bandymus ir juos atidžiai stebėti ir kontroliuoti, negu drausti - tada jie būtų atliekami pogrindyje, o tai dar pavojingiau. "Jei mūsų mokslininkai įsitikins, jog bandymai neperspektyvūs ar net kelia grėsmę aplinkai - Aplinkos ministerija šiuos darbus tuoj pat sustabdys", - sakė Lygis.
Kitą mėnesį gamtos sergėtojai svarstys, ar leisti atlikti panašius bandymus su modifikuotais kukurūzais Dotnuvoje. Tokį pageidavimą pareiškė JAV bendrovė.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 03 02