Medžiotojai dažnai tikina, jog daugumą žvėrių nušauna ne jie, o brakonieriai. Esą ypač tų niekadėjų padaugėjo po to, kai buvo leista kaimiečiams savigynai įsigyti medžioklinius lygiavamzdžius šautuvus: šie jais pyškina ne tiek banditus, kiek žvėris, nors pastarieji jų ir nepuola.
Tačiau jau seniai gamtosaugoje dirbantis Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvūnijos naudojimo inspekcijos viršininkas Albinas Keizikas tvirtina, kad daugelis dabartinių brakonierių turi medžiotojo bilietą.
Šį teiginį patvirtina ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenys: 1993-1998 metais aplinkos apsaugos tarnybų darbuotojai sulaikė brakonieriaujant 482 medžiotojus (419 jų turėjo registruotus lygiavamzdžius, 63 - graižtvinius šautuvus). Su savigynai išduotais lygiavamzdžiais buvo 24 brakonieriai - ne medžiotojai.
"Nušovę žvėrį, daugelis medžiotojų to neįrašo į licenciją, arba - nušauna penkis, o užrašo tris", - sakė A. Keizikas.
Kitas mėgstamas medžiotojų-brakonierių būdas yra nušauti žvėrį iš automobilio naktį, apakinus stipriu prožektoriumi. Aplinkos apsaugos inspektoriams jie aiškina, neva laimikis sumedžiotas tykant iš bokštelio (tokia medžioklė leidžiama), tik į dokumentus dar nespėta įrašyti.
Ankstesnės Medžioklės taisyklės leido tykoti žvėrių tiktai prie pasėlių ir tik kol neprasidės medžioklės su varovais, dabartinės tai nutyli, todėl brakonieriai tuo naudojasi. Gamtosaugininkai įtaria, jog pastarosios Medžioklės taisyklės specialiai parašytos taip, kad medžiotojai galėtų brakonieriauti.
Jeigu laimikio dar nėra, meluojama kitaip. "Pamatę inspektorius, automobiliais ieškantys žvėrių medžiotojai mikliai išima iš šautuvo šovinius, jį įdeda į dėklą ir sustabdyti piktinasi: ko norit? Savo žvėris skaičiuojame", - pasakojo A. Keizikas.
Sykį jis kartu su kolegomis pirmą valandą nakties sustabdė medžiotojų pilną visureigį. Keleivių ginklai buvo jau dėkluose, tačiau automobilyje - trys nušauti kiškiai. Į dokumentus jie nebuvo įrašyti. "Tykodami sumedžiojome", - aiškino vyrai. Spaudė 15 laipsnių šaltis. Kas tokiu oru kiškių lauktų?
Neseniai A. Keizikas su kolega valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi Alvydu Glinskiu dairėsi, ar niekas netrikdo žvėrių ramybės Kauno rajono Karalgirio miške. Pusę antros nakties jie pastebėjo dviejų prožektorių pašvaistes.
Įsitikinę, jog brakonieriai juda Krivėnų kaimo link, gamtosaugininkai svarstė, kaip juos sulaikyti. Tai pavojinga, juo labiau – naktį. Pažeidėjai ginkluoti, be to, su šunimis. Nutarta pagudrauti: A.Keizikas atsigulė ant kelelio, kuriuo artinosi brakonieriai, A. Glinskis pasislėpė netoliese griovyje.
Pamatę kažką ant kelio, brakonieriai apsisuko grįžti į mišką. Tada iš griovio iššoko A. Glinskis: "Stok. Aplinkos apsauga". Pažeidėjai šoko bėgti. Vienas paspruko, kitą pavyko sulaikyti. "Jis ėmė siundyti ant mūsų šunį, teko tą gyvulį nušauti", - pasakojo Gyvūnijos naudojimo inspekcijos viršininkas.
Paaiškėjo, jog sulaikytasis - medžiotojas Algis Kaklauskas, kurio sodyba buvo netoli. Jis nešėsi neteisėtai laikomą graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu, medžioklinį peilį, kuprinėje gulėjo šviežiai nuluptas ūsūrinio šuns kailis. A. Kaklauskas prisipažino, jog kartu su juo brakonieriavo brolis Alvydas. Algis buvo nubaustas 1000, jo brolis - 500 litų bauda.
Tuomet A. Kaklauskas pasiskundė Seimo kontrolieriams. Jis tvirtino tą naktį grįžęs iš Zacyšių poilsio namų, kuriuos saugąs. Šautuvas buvęs ant peties, šuo - su antsnukiu. Prie savo namo pastebėjęs gulintį žmogų. "Netikėtai gulintysis pašoko ir pradėjo šaudyti. Mečiau išsigandęs šautuvą ir pradėjau bėgti", - rašo A. Kaklauskas.
Pasak gamtosaugininkų, abu Kaklauskai žinomi kaip užkietėję brakonieriai. Algis Kaklauskas prieš porą metų buvo nubaustas už neteisėtą tinklų laikymą, sykį brakonieriavusiems broliams vos pavyko pabėgti nuo pareigūnų į savo sodybą.
Šią savaitę Kauno rajono apylinkės teismas Algį Kaklauską už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą nuteisė 10 mėnesių pataisos darbų, jo šautuvas buvo konfiskuotas, gamtosaugininkai siūlys atimti iš brakonieriaus ir medžiotojo bilietą, nors tai padaryti nelengva - Lietuvoje į medžiotojus priimama nesunkiai, o pašalinti nėra kam.
Tačiau sučiupti pažeidėjus pasiseka toli gražu ne visada. "Sykį pirmą valandą nakties pamatėme švysčiojant prožektoriais Jonavos rajono miške, - pasakojo A. Keizikas. - Per naktinio stebėjimo žiūroną matome: rieda visureigis, stabteli, šūvis iš jo į žvėrį, vėl juda toliau.
Po vieno tokio stabtelėjimo šokome per krūmus artyn. Tačiau kai liko keliolika metrų, jie sulipo į mašiną ir nuvažiavo. Kol parlėksim atgal iki savo senutėlio UAZ, kol užvesim variklį - nebepasivysim, tuo labiau kad lietus pila kaip iš kibiro. Beliko eiti ten, kur jie stovėjo. Žiūrim - stirniukas nušautas".
Toje vietoje pareigūnai surengė pasalą. "Už kokio pusvalandžio atvažiavo žmogus, pasikabino tą stirną ant medelio ir ėmė lupti kailį. Tuomet mes ir prisistatėme, tačiau jis buvo jau be šautuvo – kaip įrodysi, kad brakonierius?" - pasakojo A. Keizikas.
Jis stebėjosi pažeidėjų drąsa: "Miškas, antra valanda nakties, lupa žvėrį, mes - capt tą lupėją už pečių, o jis nė kiek neišsigando. Pasiruošę jie viskam".
O inspektoriams ar nebaisu tokį darbą dirbti? "Žinoma, tokį darbą nori ir gali dirbti ne visi", - pripažino Gyvūnijos naudojimo inspekcijos viršininkas. Aplinkos apsaugos inspektoriaus alga "į rankas" – apie 800 litų. Už naktinius pavojus mokama ne daugiau negu už darbą kabinetuose.
Kartais šie vyrai išgirsta ir grasinimų. Kai A. Glinskis sulaikė vežančius automobilio bagažinėje stirną brakonierius, į jo namus pasipylė telefono skambučiai: "Dabar tu atsigulsi vietoje tos stirnos". Pranešus apie tai Vidaus reikalų ministerijai (tas brakonierius buvo policininkas), grasinimai liovėsi.
Prasidėjus dabartiniam taupymo vajui, premijų už brakonierių sulaikymą aplinkos apsaugos inspektoriams valstybė nebemoka. "Dėl savęs mes perdaug nepergyvename - juk esame etatiniai darbuotojai, tačiau didelė neteisybė, jog jokio paskatinimo nebegauna mums talkinantys visuomeniniai inspektoriai - Algis Kodelskas, Kęstutis Žilinskas ir kiti, kurie su mumis į pavojus lenda ir laiką gaišta", - sakė A. Keizikas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2000 02 11
(Deja, 2001 metais A. Keizikas žuvo mįslingomis aplinkybėmis: pasak oficialaus pranešimo, aptikęs brakonierių užmestus tinklus Kauno mariose, jis juos traukdamas iškrito iš valties, įsipainiojo tuose tinkluose ir nuskendo. Jam tada buvo 48 metai. - F.Ž.)