"Viską žinosime rudenį", - taip "Lietuvos rytui" vasarą apie orimulsiją sakė Aplinkos apsaugos ministerijos sekretorius Rapolas Liužinas.
Šis naujas kuras Lietuvos elektrinėje deginamas jau beveik du mėnesius, tad pasidomėjome gamtosaugininkų tyrimais.
Aplinkos apsaugos ministerijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktorius A.Daubaras ir Aplinkos tyrimų centro direktorius B.Giedraitis apie tyrimų rezultatus kalbėjo mažai. Elektrinėje sudeginta apie 12 tūkstančių tonų šio iš Venesuelos atgabento kuro (jo šiemet energetikai nusipirko kiek daugiau negu 25 tūkst. tonų), bet tirti teršalus gamtosaugininkai pradėjo neseniai.
"Kol orimulsiją į garo katilą tiekė tik vienas degiklis, mums nebuvo prasmės dirbti - teršalų buvo išmetama labai mažai", - aiškino A.Daubaras ir B.Giedraitis. Darbą gamtos saugotojai pradėjo tada, kai iš elektrinės jiems pranešė, jog orimulsiją tiekia jau visi šeši degikliai.
Paklausti, ar tokiu būdu energetikai negalėjo turėti įtakos tyrimų rezultatams, A.Daubaras ir B.Giedraitis sakė, jog jiems apgaudinėti gamtosaugininkus ar visuomenę nebuvo prasmės. "Jei orimulsija būtų deginama jau pramoniniu režimu - galbūt jie ir galėtų manipuliuoti, tačiau dabar jie suinteresuoti suderinti degiklius", - kalbėjo A.Daubaras.
Pasak B.Giedraičio, Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai pirmiausia nustatė, kiek teršalų išlekia per Lietuvos elektrinės kaminus joje kūrenant mazutą bei kur daugiausia jų nusėda. Pradėjus deginti orimulsiją, šie tyrimai buvo pakartoti. Sieros dioksido (nuo jo lietus tampa rūgštus), anot B.Giedraičio, kūrenant orimulsiją išmetama maždaug trečdaliu daugiau, negu kūrenant mazutą.
Deginant pastarąjį kurą, teigė B.Giedraitis, viename kubiniame metre oro rasta 0,002-0,003 miligramo sieros dioksido, o didžiausia leistina šio teršalo koncentracija - pusė miligramo.
Vanadžio pentoksido – vėžį sukeliančio sunkiojo metalo - orimulsijos dūmuose rasta tris kartus daugiau negu mazuto dūmuose. Mūsų pašnekovai teigė, jog įrengus elektrostatinius filtrus, šis teršalas iš dūmų būtų išvalytas. Azoto oksidų, pasak B.Giedraičio, rasta mažiau, negu kūrenant mazutą, dulkių ir pelenų kiekis neviršijo normų.
"Tyrimus pakartosime ir tada pasakysime savo nuomonę", - sakė gamtosaugininkai. A.Daubaro teigimu, išsami tyrimų ataskaita bus pateikta Vyriausybei gruodžio mėnesį.
Neseniai vykusiame susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariais aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas apie orimulsijos tyrimus pateikė daugiau skaičių. Pasak jo, kūrenant garo katilą orimulsija maksimaliu režimu (54 tonos orimulsijos per valandą), per valandą su dūmais išmetama 427 miligramai dulkių, o deginant mazutą - 121 miligramas, taigi 4 kartus mažiau.
Azoto oksidų išmetimai atitinkamai - 712 ir 717 miligramų, sieros oksidų - 4091 ir 7057 miligramai. "Nustebino, kad kūrenant orimulsiją išmetama 1321 miligramas anglies monoksido - deginant mazutą jo beveik nerasta. Bet taip yra todėl, kad tinkamai nesureguliuoti degikliai, taigi eksperimentas pasiteisina", - darė išvadą ministras.
Pasak jo, įsitikinta, jog orimulsija už mazutą blogesnė, nes išmetama gerokai daugiau sieros junginių, "tačiau pastačius filtrus sunkieji metalai bus sugaudyti. Neaišku, kas geriau – ar penkiasdešimčia procentų didesni sieros išmetimai, ar vanadžio junginių sugaudymas", - kalbėjo B.Bradauskas.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse dėl šio naujo kuro tebeverda ginčai. Šiomis dienomis Reuter spaudos agentūra pranešė, jog Didžiojoje Britanijoje nutarta uždaryti orimulsija kūrenamą Richborougho elektrinę - jos teršalais buvo užteršti gretimo ūkio pasėliai, elektrinę eksploatuojančiai bendrovei iškelta byla.
Neseniai išaiškėjo, jog Lietuvos premjero vadovaujama delegacija važiavo į Venesuelą derėtis dėl orimulsijos jau turėdama aplinkos apsaugos ministro B.Bradausko ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos generalinio direktoriaus R.Sabaliausko leidimus kūrenti orimulsiją.
Minėtame Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos susitikime su aplinkos apsaugos ministru Seimo narys A.Vaišnoras sakė, jog leidimas įvežti orimulsiją į šalį be ekologinės ekspertizės, kaip to reikalauja Aplinkos apsaugos įstatymas, bei dar nepasirašius sutarties buvo "mažų mažiausiai nekorektiškas". "Kalbėkime tiesiai: čia yra lobizmas", - sakė A.Vaišnoras.
B.Bradausko pasirašytas leidimas lakoniškas: "Neprieštaraujame, kad Lietuvos elektrinėje 1995 metais būtų sudeginta 81 tūkstantis tonų orimulsijos pramoniniam išbandymui". Tuo tarpu R.Sabaliauskas parašė, jog, deginant orimulsiją, 14 procentų padidėja sieros oksidų, 3,7 karto - suspenduotų dalelių emisija, nikelio ir vanadžio koncentracijos orimulsijos pelenuose 65 ir 125 kartus atitinkamai viršija jų kiekius kitų rūšių kuro pelenuose.
Priminęs, jog vanadžio pentoksidas bei nikelio sulfatai yra I kenksmingumo klasės (labai kenksmingi) cheminiai teršalai, turintys dar ir kancerogeninių bei alergizuojančių savybių, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos generalinis direktorius leido kūrenti orimulsiją tik su keliomis sąlygomis: nustatyti tokį deginimo režimą, kad nikelio junginių koncentracija neviršytų normų; sukurti pažangias deginimo technologijas (dulkių, šlakų pašalinimą) bei saugoti su šiuo kuru dirbančių žmonių sveikatą; ištirti, kiek užteršta orimulsijos teršalais aplinka; kitais metais šį kurą naudoti tik atsižvelgus į šių metų bandymų rezultatus.
Gegužės 31 dieną Vyriausybė nutarė "pritarti pasiūlymui naudoti orimulsiją šiluminėse elektrinėse ir pavesti valstybinei įmonei "Lietuvos energetikos sistema" sudaryti su "Bitor Europe Ltd" ilgalaikę (iki 2012 m.) sutartį dėl šio kuro pirkimo". Tą pačią dieną šį klausimą svarstė Seimo Gamtos apsaugos komitetas, kuris, pasak jo patarėjo D.Lygio, iki tol apie šią sutartį beveik nieko nežinojo.
Komitetas nutarė "pritarti Vyriausybės pastangoms ieškant alternatyvių energijos šaltinių ir jų tiekėjų; prašyti Vyriausybę, kad orimulsijos įvežimas, naudojimas, sutarčių pasirašymas būtų atliekamas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, aplinkos apsaugos priemonės, laiku teikiama informacija komitetui".
Nepraėjus nė mėnesiui po politikų kelionės į Venesuelą, prie Klaipėdos naftos terminalo uosto krantinės prisišvartavo tanklaivis "Majori" su orimulsija.
Vyriausybė patvirtino Lietuvos elektrinės direktoriaus P.Noreikos ir Energetikos instituto direktoriaus J.Vilemo parengtą "Orimulsijos pramoninio išbandymo koordinacinę programą". Joje numatytos tyrimų kryptys: technologija, transportas, aplinkos ir sveikatos apsauga, ekonomika.
Kaip rašoma programoje, ji "vykdoma Energetikos ministerijos užsakymu ir pavaldi jos sudarytai orimulsijos pramoninio išbandymo priežiūros komisijai, kuri, remdamasi programos rezultatais, pateikia sprendimus Energetikos ministerijai ir Vyriausybei tvirtinti".
Programos skyriuje "Visuomenės informavimo priemonių parengimas ir įgyvendinimas, įsisavinant naują alternatyvų kurą" rašoma: "Orimulsijos panaudojimas sutinkamai su Aplinkos apsaugos įstatymu gali turėti neigiamą poveikį aplinkai". "Numatoma organizuoti švietimo kampaniją, rengiant paskaitas ir seminarus, ruošti publikacijų ciklą ir parengti kolektyvinę monografiją".
Visuomenei šviesti programos rengėjai prašo skirti užmokestį 3-4 darbuotojams. Atsakingi vykdytojai – Lietuvos elektrinė, "Lietuvos valstybinė energetikos sistema", Lietuvos energetikos institutas, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas bei inžinerinės ekologijos asociacija.
Pasak A.Daubaro, pirmajam bandymų etapui Aplinkos apsaugos ministerija parengė ir įgyvendina atskirą aplinkosaugos programą.
"Kasdien sukūrename 700 tonų orimulsijos. Užteksime jos dar maždaug dviem savaitėms", - sakė Lietuvos elektrinės technikos direktorius J.Mekas. Pasak jo, daugiau šio kuro nebus vežama į Lietuvą tol, kol nebus sumontuoti teršalus iš dūmų išvalantys elektrostatiniai filtrai, mat Klaipėdos naftos terminalas, per kurį galima tiekti orimulsiją, yra rekonstruojamas, degalų priėmimo įrenginiai išardyti. J.Mekas sakė, jog dešimčiai užsienio firmų išsiuntinėti kvietimai dalyvauti filtrų įrengimo konkurse. Kitą rudenį jie jau turėtų veikti.
"Mes net iš tolo nematėme orimulsijos tiekimo sutarties, bet prieš leisdami įvežti šį kurą bandyti turėjome duomenų apie jį. Parašėme raštą Energetikos ministerijai, jog pasibaigus orimulsijos bandymo laikotarpiui, toliau Aplinkos apsaugos ministerija neišduos leidimo. Be to, neleisime deginti orimulsiją nei Kaune, nei Vilniuje (šiuose miestuose ir taip teršalų koncentracijos pernelyg didelės), nei kitur, kur nebus valymo įrenginių", - kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariams aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1995 05 25