Vilniaus centre - radioaktyvus paminklas (1-2)

Vilniaus centre - radioaktyvus paminklas (1)

Atominės radiacijos baubas yra ne toks baisus negu linkusi piešti mūsų vaizduotė, o psichologinio streso pasekmės kartais pranoksta jonizuojančiosios spinduliuotės padarinius. Taip teigia Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis akademikas Juras Požela.

"Radioaktyvus yra ir Gedimino paminklas Vilniaus Katedros aikštėje. Jis stovi ant granitinio postamento, o visi granitai yra šiek tiek radioaktyvūs. Ten, kur Lietuvoje daugiau granito, didesnis ir radioaktyvaus spinduliavimo fonas", -  aiškino akademikas. 

Šie garsaus mokslininko žodžiai priminė laišką, neseniai atkeliavusį į mano elektroninio pašto dėžutę. Jo autorius tvirtino, esą Gedimino prospektu Vilniuje vaikščioti yra pavojinga, nes kiniškas granitas, kurio plytelėmis išgrįsta suremontuotoji šios gatvės dalis, skleidžia daug spinduliuotės. "Reikėjo pasirinkti lietuviškas statybines medžiagas - jos neradioaktyvios", - priekaištavo žmogus. 

Pasiskolinau iš bičiulio gamtosaugininko amerikietišką jonizuojančios spinduliuotės (taip radiologai dabar pataria vadinti radiaciją) indikatorių "Radalert" - vadinamąjį Miulerio - Geigerio skaitiklį. Jis registruoja jonizuojančiosios spinduliuotės daleles. Kiekviena tokia dalelė skaitiklyje sukelia impulsą, kurių skaičių prietaisas ir parodo. "Kuo daugiau skaičių įsižiebia prietaiso skalėje - tuo blogiau", - pamokė bičiulis. Šio aparato instrukcijoje parašyta, jog jis aptinka alfa, beta, gama ir rentgeno spinduliuotes.

"Lietuvos žinių" redakcijos pastate sostinės Kęstučio gatvėje skaitiklis rodė 8 -15 impulsų per minutę. Ties Lukiškių aikšte - beveik tiek pat. Savivaldybės aikštėje prieš Vyriausybės rūmus, kuri iš tiesų išgrįsta kinišku granitu, prietaiso skalėje sužibo skaičiai 33 - 40. Maždaug tiek pat spinduliuotės dalelių per minutę skaitiklis suskaičiavo ir prie karaliaus Mindaugo paminklo prieš Nacionalinį muziejų - šio paminklo postamentas taip pat iš granito. 

O prie paminklo didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, pastatyto Katedros aikštėje prieš dešimt metų, prietaisas pradėjo tratėti lyg automatas, raudona jo lemputė - mirkčioti, ir netrukus įsižiebė skaičius 125, vėliau - 130 impulsų per minutę. 6 kartus daugiau! O ant granitinės postamento atbrailos šnekučiavosi susėdę vaikai, prie paminklo vieni kitus fotografavo turistai...

Paminkle - uranas

"Paminklo postamente, kuris yra iš raudonojo Ukrainos granito, iš tiesų yra gamtinio radioaktyvaus urano. Jis skyla į kitus radioaktyviuosius izotopus - radį, torį, radoną. Tačiau jonizuojančiosios spinduliuotės dozė ten leistinos neviršija", - tikino šalies Radiacinės saugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Albinas Mastauskas.  

Šio centro specialistų nuomone, manasis 300 JAV dolerių kainavęs prietaisas "Radalert" tėra buitinio lygio jonizuojančiosios spinduliuotės indikatorius ir jo parodymai netikslūs. Todėl prie Gedimino paminklo nuskubėjo profesionaliu dozimetru FH409-L10 nešinas Radiacinės saugos centro inžinierius radiologas Julius Žiliukas. Jo prietaisas parodė 0,8 mikrosiverto per valandą dozės galią.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Higienos normoje "Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos" rašoma, jog gamtinės spinduliuotės dozės galia gyvenamosiose patalpose turi būti ne didesnė kaip 0,35 mikrosiverto per valandą, darbo vietose - iki 0,45 mikrosiverto per valandą. Jei šis lygis viršijamas, dokumentas įsako informuoti žmones apie galimą jų sveikatai žalą bei imtis priemonių pavojui išvengti. 

"Jei iš tokio granito būtų pastatyti pastatai, jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia viršytų leistiną. Tačiau prie paminklo žmonės ilgai juk nebūna, tad ir didelės dozės negauna", - ramino Radiacinės saugos centro direktorius Mastauskas ir jo pavaduotojas Gendrutis Morkūnas. 

Pakenkti gali ir maža dozė

Pašnekovams priminiau sakinį, ne sykį pakartotą Morkūno knygoje apie radiacinę saugą: "Nekenksmingų dozių nėra. Bet kokia dozė gali sukelti atsitiktinius reiškinius - genetinius pokyčius ar vėžinius susirgimus". Tad gal perspėti žmones, ypač vaikus ir jaunuolius  (jie jonizuojančiajai spinduliuotei yra ypač jautrūs) bent jau nesėdėti ant paminklo postamento?  Aptverti jį tvorele?

"Taip tik sukeltume paniką, o ir kitų šalių radiologai iš mūsų juoktųsi. Pavyzdžiui, Brazilijoje yra paplūdimių, kuriuose gamtinių radonuklidų jonizuojančios spinduliuotės dozės galia gerokai viršija mūsiškę prie Gedimino paminklo, tačiau niekas dėl to žmonių iš paplūdimio nevaro. O Švedijoje kai kurie gyvenamieji namai pastatyti iš daug radžio turinčio betono, ir žmonės juose gyvena", - kalbėjo Morkūnas. 

Jis prisiminė ir kitą pavyzdį. Po katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje į aplinką išsiveržus radionuklidams, vėjas nemažai jų atnešė ir virš mūsų Kuršių nerijos. 

"Palyginti su kitomis mūsų šalies vietomis,  į neriją iškrito gavo daugiausia ir ilgai gyvuojančio radioaktyviojo cezio, todėl buvo siūloma pastatyti ten perspėjančius informacinius stendus. Tačiau nuspręsta nekelti panikos, nes taršos mastas kur kas mažesnis, negu Baltarusijoje ir net negu Švedijoje", - pasakojo Morkūnas. 

Abejonių, ar ne per daug jonizuojančiosios spinduliuotės skleidžia  iš Ukrainos atgabentas raudonasis paminklo Gediminui granitas, buvo kilę ir anksčiau - vos pastačius šį paminklą. "Matavau toje vietoje prieš 9 metus - tuomet dozimetras rodė 0,6 mikrosiverto per valandą", - prisiminė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros radiologijos skyriaus vedėjas Jonas Gintautas Berlinskas. Jis taip pat įsitikinęs, jog nerimauti nėra pagrindo. 

"Ne mažiau jonizuojančiosios spinduliuotės skleidžia, pavyzdžiui, kalio trąšos, mat jose yra radioaktyvaus kalio-40. Jei sėdėtum visą laiką ant kalio trąšų, pakenktum sau. Bet juk taip niekas nesielgia", - argumentavo Berlinskas.

Spinduliuotės daugėja

Radiologų tvirtinimu, svarbiausia - ne kokią dozės galią išspinduliuoja radioaktyvus šaltinis, o kiek laiko jis mus veikia. Pagal tai ir apskaičiuojamos leistinos dozės. Šiuo metu Lietuvoje galiojanti jonizuojančiosios spinduliuotės dozė - per penkerius metus žmogus neturėtų gauti daugiau kaip 5 milisivertus.

Tačiau į ją neįskaičiuojama jonizuojanti spinduliuotė, kurią žmogus gauna medicinos procedūrų metu - rentgeno diagnostika, branduolinė medicina ir spindulinė terapija. Neįskaičiuojami ir gamtiniai apšvitos šaltiniai. Tad nesunku suprasti, jog daugelis mūsų iš viso jonizuojančiosios spinduliuotės gauname gerokai daugiau nei oficialiai nustatytoji dozė - 5 milisivertai per 5 metus. 

Atrodo, tai pripažįsta ir radiacinės saugos specialistai. "Lietuvos žmogus per metus nuo įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gauna vidutiniškai 2,4 milisiverto dozę. Dėl to kasmet iš 100 tūkst. gyventojų miršta 12 žmonių", - rašo savo knygoje "Radiacinė sauga? Tai labai paprasta" šios saugos žinovas Morkūnas ir pateikia palyginimą: 2000 metais nuo kraujotakos sistemos ligų iš 100 tūkst. Lietuvos žmonių mirė 566, nuo traumų ir apsinuodijimų - 138, nusižudė - 44, žuvo avarijose - 21, buvo nužudyti - 9 žmonės. 

Antai dabar tapo madinga kompiuterinė tomografija, o juk per šią medicininę procedūrą  pacientas gauna gerokai didesnę dozę negu tradiciniu rentgeno aparatu. Rentgeno spindulius skleidžiantys detektoriai tikrina mūsų daiktus oro uostuose bei įeinant į valdžios pastatus.  Vis daugiau žmonių renkasi keliones lėktuvais - ten irgi gaunamos nemažos iš kosmoso atsklindančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozės. Kuo aukščiau, tuo mažiau nuo šios gyvybę žudančios spinduliuotės saugo išretėjusi atmosfera. 

 Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių yra priešgaisrinės signalizacijos davikliuose, kurių dabar yra daugelyje pastatų, radionuklidais vis dažniau švitinami vaisiai, daržovės ir kiti maisto produktai, kad ilgiau negestų. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius naudoja meteorologai, biologai, kriminalistai. Namuose yra radono - vieno pavojingiausių gamtinių radionuklidų, sukeliančio plaučių vėžį. Šis radionuklidas atkeliauja iš žemės gelmių. Beje, individualiuose namuose jo susikaupia gerokai daugiau negu daugiabučiuose.

Daugiau nei įprasta radionuklidų gali būti fosforo bei sieros rūgšties žaliavose ir atliekose, metalo ir stiklo lydymo formose, suvirinimo elektroduose. 

Ir iš aukšto Ignalinos atominės elektrinės kamino sklinda ne dūmai, o radionuklidai - tiesa, didžioji dauguma jų greitai suskyla ir išnyksta. Radioaktyvioji tarša mus pasiekia ir iš kitų pasaulio vietų - radioaktyvieji izotopai valstybių sienų nepripažįsta. 

Įpareigoja teisės aktai

Tad galbūt reikėtų labiau kontroliuoti, jog jonizuojančiosios spinduliuotės baubas nesipūstų ne tik žmonių vaizduotėje, bet ir realybėje? Pavyzdžiui, rekomenduoti namų ir paminklų statytojams, gatvių tiesėjams vengti daugiau nei įprasta radionuklidų turinčių medžiagų?

 Juk šalyje kyla vis daugiau puošnių modernių pastatų, kurių apdailai naudojamas granitas ir kitos radionuklidų turinčios medžiagos, jų daugėja ten, kur masiškai lankosi žmonės. Manasis Miulerio - Geigerio skaitiklis didesnius nei įprasta skaičius rodė ne tik Katedros aikštėje, bet ir prie granitu papuoštų Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės rūmų, viešbučių "Novotel", "Holiday In" bei kitur. 

"Teisės aktai įpareigoja statybinių ir kitokių medžiagų gamintojus bei naudotojus kontroliuoti, ar jonizuojančiosios spinduliuotės dozės neviršija leistinų", -  taip į šiuos klausimus atsako radiacinės saugos specialistai ir tikina neretai patikrinantys tuos gamintojus - šalyje sukurta nuolat veikianti radiacinio lygio stebėjimo visoje Lietuvoje sistema. Pasak Radiacinės saugos centro vadovo Mastausko, budrūs turime būti visada, tačiau panikuoti neverta.

Kadangi paslaptingosios jonizuojančiosios spinduliuotės neįmanoma nei pamatyti, nei užuosti, nei greitai pajusti - belieka tik tikėti prietaisų skaičiais ir specialistų žodžiais. 

Kitame numeryje: meilei jonizuojanti spinduliuotė nepadeda; užteršti radionuklidais pinigai; atominės bombos per valstybės sieną neperveši; atsargų ir Dievas saugo.

Lietuvos žinios, 2006 05 26

Paslaptingoji radiacija ne tiek žudo, kiek baugina (2)

Radiacinės saugos specialistams kartais tenka pabūti ir gydytojais, ir psichologais. "Sykį pažįstamas skambina: "Jonai, būk žmogus, gelbėk mūsų šeimą - mano žmonai nuolat skauda galvą. Bene radiacija mūsų name?" - kvatojo pasakodamas šią istoriją Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros radiologijos skyriaus vedėjas Jonas Gintautas Berlinskas.

"Nuvažiavau, pamatavau jonizuojančią spinduliuotę ne tik miegamajame, bet ir visuose kambariuose - nieko baisaus, kas galėtų trukdyti vyriškajai mano pažįstamo laimei. Tiktai židinyje dozimetras parodė kiek didesnę negu kitur dozės galią - 0,2 mikrosiverto per valandą, mat šiek tiek gamtinių radionuklidų būna šamotinėse plytose. Tai ir patariau pažįstamui: "Broleli, ieškok priežasčių kitur".

O kitą kartą paskambino iš muitinės: atvažiuokit, čia pas vieną pilietį radome stroncio-89! Tai - vienas radioaktyviausių metalų. "Nulėkėm, pasirodo - paprasto stroncio žmogus vežasi, kuris nėra radioaktyvus, o dokumentuose kažkodėl įrašyti tie baisūs skaičiai", - prisiminė Berlinskas. 

"Aro" būrio neprireikė

Neseniai šitaip atsitiko ir Radiacinės saugos centro specialistams. Jiems mokesčių inspektoriai pranešė, jog į vieną Vilniuje įsikūrusių bendrovių atgabenta keletas kilogramų stroncio-89. "Nuo tokio kiekio žmogus kaipmat gautų mirtiną dozę, todėl mūsų specialistai tuoj šoko į automobilį", - pasakojo Radiacinės saugos prie Sveikatos apsaugos ministerijos centro direktorius Albinas Mastauskas. 

Bendrovė tikrintojus įsileisti neskubėjo. Tik priminus, jog gali būti iškviesta Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė "Aras",  verslininkai atvėrė sandėlio duris. Paaiškėjo, jog ten ne radioaktyvusis, o paprastas stroncis. "Vis dėlto mokesčių inspektoriai šaunuoliai, jog pranešė. Nes pasitaiko ir rimtų atvejų", -  sako Mastauskas. 

Berlinskas pritaria kolegai. "Paskambino iš vienos metalų supirktuvės Kaune: gal mūsų dozimetras sugedo - nesąmones rodo? Nuvažiavau pažiūrėti ir nustėrau: dozimetras prie betono maišyklės, atvežtos į supirktuvę iš Ruklos, kur buvo sovietų karinė bazė, rodo 1500 mikrosivertų per valandą!  Supakavome šią radžio turinčią maišyklę į specialią statinę ir išgabenome į radioaktyviųjų atliekų saugyklą Ignalinos atominėje elektrinėje", - pasakojo Berlinskas. 

Įspėja dozimetrai pasienyje

Vienam žydų tautybės piliečiui ilgam įsimins viešnagė Lietuvoje. Šis žmogus atskrido lėktuvu į Maskvą, o iš čia į Lietuvą keliavo automobiliu. Svečiui kertant Medininkų pasienio kontrolės postą, jame įrengtas jonizuojančiosios spinduliuotės dozimetras šaižiai sučirškė, ir pasieniečiai krūptelėjo: bene teroristas veža atominę bombą! 

Bematant žmogus buvo sulaikytas ir iškrėstas. Nei rūbai, nei bagažas nebuvo radioaktyvūs, jonizuojančioji spinduliuotė sklido iš svečio kūno. Pasirodo, šis žmogus savo tėvynėje buvo tirtas radionuklidais nuo vėžio, ir radioaktyvūs izotopai vis dar spinduliavo iš jo. Jam vis dėlto leido vykti į Kauną, kur buvo užsakytas lėktuvo bilietas į Tel Avivą. 

"Po tokių medicininių procedūrų ligoniai turėtų bent savaitę nevaikščioti po masines žmonių susibūrimo vietas,  juo labiau nekeliauti svetur", - patarė šią istoriją papasakojęs aplinkosaugininkas Berlinskas. 

Spinduliavo JAV doleriai

Kitas pilietis, verslininkas iš Panevėžio, sėkmingai pardavė Ukrainoje prekių, ukrainietiškas grivinas iškeitė į JAV dolerius, šiuos įsibruko į kišenę ir patenkintas pasuko namų link. Jo laimę šiek tiek temdė tik rūpestis, jog dalis pinigų nedeklaruota. Šiuos verslininkas pasidėjo atskirai.

Šalčininkų pasienio kontrolės poste dozimetras parodė: nuo verslininko sklinda jonizuojančioji spinduliuotė. Spinduliavo ir jo automobilis, kur buvo paslėpta kita dalis uždarbio. Išsigandusiam žmogui teko parodyti visus dolerius. Dalis banknotų buvo radioaktyvūs, tad pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

"Vieną to žmogaus banknotą tyrėme ir mes. Prietaisai užfiksavo net 3 milijonų bekerelių jonizuojančiosios spinduliuotės aktyvumą. Pasinešiojus ilgokai tokį pinigą kišenėje, galima rimtai susirgti", - pasakojo Berlinskas. 

Detektoriai sveikatai nekenkia

Verslininko laimei, jis tebeturėjo valiutos keityklos, kurioje gavo dolerių, kvitą. Tyrimo metu paaiškėjo, jog radioaktyvūs banknotai į keityklą pateko iš Ukrainos teisėsaugos pareigūnų, kurie šiuos pinigus buvo paženklinę radionuklidais per vieną iš kriminalinių operacijų. Tokie pinigai jau nebeturėtų patekti į rinką, tačiau - pateko, o jų gavęs mūsų verslininkas vos nebuvo nubaustas už radioaktyviųjų medžiagų gabenimą. Bauda už tai nemaža - 5 tūkst. litų. 

Praėjusiais metais pasienyje būta per 70 tokių incidentų. "Dauguma jų nebuvo labai rimti - tai laikrodį kas vežėsi, kurio skaičiai ir rodyklės nudažytos švytinčiais radžio dažais, tai perdaug jonizuojančiosios spinduliuotės skleidžiantį fotoobjektyvą - kai kuriose linzėse yra radionuklidų. Teko šiuos daiktus konfiskuoti", - sakė Radiacinės saugos centro vadovas Mastauskas. 

Išvykstantys iš mūsų šalies ir atvykstantys į ją piliečiai jonizuojančiosios spinduliuotės detektoriais tikrinami ne tik pasienio postuose, bet ir oro uostuose. Radiacinės saugos specialistai tvirtina, jog ši kontrolė sveikatai nekenkia - detektoriai jonizuojančios spinduliuotės neskleidžia. 

Drūkšių žuvys  neužterštos

Pasak Berlinsko, prieš dešimtmetį pavojingų incidentų būta kur kas daugiau. Tada į Lietuvą patekdavo nemažai radionuklidais užterštų metalų iš atominių elektrinių, povandeninių laivų. "Vienas kaunietis tokių metalų buvo prisigabenęs pilną sandėliuką - manė iš jų uždirbsiąs. Kai suprato, jog tai pavojinga, dalį metalų išvertė į kūdrą Ąžuolyne - teko mums juos išgraibyti", - prisiminė pašnekovas. 

O grįžtanti iš Rusijos mašina skleidė tiek daug jonizuojančiosios spinduliuotės, jog teko išpjauti ir į radioaktyvių atliekų saugyklą išvežti dalį jos rėmo. 

Prieš keletą metų buvo pavogta net panaudoto Ignalinos atominėje elektrinėje branduolinio kuro kasetė. Didžioji dalis - apie 100 kilogramų - rasta ir pristatyta į atliekų saugyklą, o apie 20 kilogramų šio daug jonizuojančios spinduliuotės skleidžiančio kuro tebėra neaišku kur. Kai kas mano, jog Turkijoje. 

Berlinsko nuomone, dabar radiacinės saugos būklė daug geresnė.  Jo vadovaujamas Radiologijos skyrius tikrina, ar radionuklidų kiekiai neviršija leistinų dydžių vandens telkiniuose (ypač atidžiai jie kontroliuojami pasienyje), Aplinkos apsaugos agentūros RADIS grupė stebi radionuklidų kiekį ore. "Iš Baltarusijos atplaukiantys vandenys skleidžia šiek tiek daugiau jonizuojančiosios spinduliuotės, negu mūsiškiai, tačiau netrukus toji dozės galia sumažėja", - sakė specialistas. 

O ar iš Ignalinos atominės elektrinės su jos nuotėkomis nepatenka radionuklidų į Drūkšių ežerą? Kai kurie meškeriotojai net vengia ten žvejoti. "Be reikalo vengia - radionuklidų Drūkšiuose ne ką daugiau negu kitame ežere. Tiesa, plėšriosios žuvys - karšiai, ešeriai ir kitos - radionuklidų sukaupia 3 kartus daugiau negu augalėdės, tarkim, kuojos. Bet vis tiek šių teršalų kur kas mažiau, negu leidžiama", - sakė Berlinskas.

Nevedę gyvena sveikiau?

Prieš keletą metų Lietuva garsėjo pasaulyje kaip radioaktyvių grybų eksportuotoja. "Šių grybų atveždavo į mūsų šalį iš Baltarusijos, kuri užteršta po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, sumaišydavo su lietuviškais grybais ir gabendavo į Vakarus", - sako Radiacinės saugos centro vadovas Mastauskas. Jo teigumu, dabar to nebepasitaiko. 

Tad kur Lietuvoje dabar pavojingiausia radiacinės saugos požiūriu? "Jeigu sugalvotum nakvoti ant radioaktyvių atliekų saugyklos Ignalinos atominėje elektrinėje stogo - gal ir sunegaluotum: mano dozimetras ten parodė 1000 mikrosivertų per valandą dozės galią", - svarstė Berlinskas. Pasak jo, toliau nuo saugyklos ši galia leistino dydžio neviršija.

Kaip jau minėjau pirmojoje šio rašinio dalyje, mus supa daugybė jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Radionuklidų yra ir mūsų kūnuose. Radiologas Gendrutis Morkūnas pusiau juokais skaičiuoja:  vedęs žmogus 0,005 mikrosiverto kas naktį gauna nuo kito toje pačioje lovoje miegančio žmogaus,  tad per 1001 naktį susidaro 5 mikrosivertai. 

Be jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių nebuvo išspausdintas ir šis straipsnis, kurį dabar skaitote, - spaustuvių mašinose jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai alfa dalelėmis saugo popierių, kad jis nesielektrintų. Tokių šaltinių yra ir tekstilės gamyklose, kur audžiami audiniai.  

Atsargiam ir Dievas padeda

Radiacinės saugos specialistai tvirtina, jog dauguma šių šaltinių didelės įtakos mūsų sveikatai neturi, tačiau vis dėlto pataria būti atsargiems. Pavyzdžiui, prieš statant gyvenamąjį namą verta ištirti, ar toje vietoje iš žemės nesklinda pernelyg daug radono. 

"Dabar madingi tapo medicininiai kompiuterinės tomografijos tyrimai. Jų metu žmogus gauna 50 kartų didesnę jonizuojančios spinduliuotės dozę negu įprastu rentgeno aparatu. Klysta tie pacientai, kurie visokiausiais būdais siekia, jog jiems šį tyrimą atliktų. Tik gydytojas gali nuspręsti, reikia tokio tyrimo ar nereikia. Jį atlikti reikėtų tik tada, kai tai būtina", - patarė Mastauskas. 

Radiacinės saugos specialistai taip pat rekomenduoja (ypač vaikams, jaunuoliams ir nėščioms moterims) kuo mažiau bendrauti su žmonėmis, kurie buvo gydyti radioaktyviuoju jodu - tol, kol jo tų žmonių organizmuose yra.

Atidūs turėtų būti metalo laužo supirkėjai:  tarp metalo kartais pasitaiko užteršto radionuklidais, taip pat nebereikalingų ir išmestų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Ypač tai aktualu tampa, kai šių šaltinių turinčios bendrovės bankrutuoja ir jie lieka neprižiūrimi. 

Lietuvos žinios, 2006 05 27