Laukiniai gyvūnai artėja prie žmonių

Pastaruoju metu padažnėję laukinių gyvūnų vizitai miestuose bei kaimuose ne vieną žmogų suneramino: ar tai nėra blogas ženklas? Gal traukiantys arčiau mūsų gyvūnai nujaučia nelaimę?

Praėjusį savaitgalį Pasvalio turguje ūkininkai vos nesuvažinėjo keisto žvėrelio. Spėliojo, jog tai nutrija, o gal ondatra. Viena pasvalietė pažino: ūdra. Taip toli nuo vandens? Šiaip taip įvilioję į maišą, paleido žvėrelį į Mūšos upę.

O Vilniuje ugniagesiai grūmėsi su pavianu. Kol šią agresyvią beždžionę įgrūdo į maišą, ji juos apkandžiojo. Gyvūnų karantino tarnyboje pavianas buvo uždarytas į narvą – bus stebima, ar nenugaiš nuo pasiutligės. Kol kas žvėris žvalus, rodos, narvo jam ir tereikėjo, o ne laisvės. Be abejo, jis ir yra ištrūkęs iš narvo arba išmestas šeimininkų, kai jiems nusibodo. Juk beždžionę auginti nelengva.

Šikšnosparnis prie kūdikio

Dar keistesnis atsitikimas buvo, kai sostinės gatvėje vidury dienos į kūdikio vežimėlį įskriejo šikšnosparnis - matyt, vijosi vabzdį. Moteris puolė mosuodama rankomis vyti lauk gyvūną ir šis jai įkando.

Nors kūdikio šikšnosparnis net nepalietė, medikai nuo pasiutligės paskiepijo ir vaiką, ir jo gynėją. Paaiškėjo, jog moteris skiepams alergiška - antroji vakcinos dozė jai būtų buvusi mirtina, tad surizikavo skiepų nekartoti. Nei moteris, nei kūdikis nesusirgo.

Ne visi susitikimai su laukiniai gyvūnais baigiasi taip laimingai. Panevėžio rajono Uoksų kaime gyvenantys Aušra ir Vaidas Vaitkevičiai prieš porą savaičių prie savo namo aptiko ežiuką. Pamanę, jog jis pasimetė nuo mamos, nutarė parsinešti namo (tai dažniausia žmonių klaida - manyti, jog gyvūnų jaunikliai pasimetę).

Kambaryje ežiukas tuoj atkuto ir puolė įnirtingai tąsyti skudurą. Kai šeiminkė ežį pakėlė - suleido jai į ranką dantis.

Netrukus ežys nudvėsė. Nujausdami negera, jo globėjai nuvežė ištirti lavoną veterinarams. Diagnozė buvo baisi: pasiutligė. Kadangi A.ir V.Vaitkevičiai buvo paskiepyti pernelyg vėlai, jiems metus grės pavojus susirgti šia mirtina liga - toks yra pasiutligės inkubacinis periodas.

Lapės, šermuonėliai, ondatros, žiurkės, šernai, voverės, kiaunės – tai dar nepilnas sąrašas laukinių gyvūnų, kurie pastaraisiais metais apkandžiojo žmones miestuose ar kaimuose.

Miestų šviesos vilioja ir didelius žvėris. Šią vasarą šalia Kupiškio žmonės aptiko rudojo lokio pėdas. Prieš porą metų didžiulės meškos pėdsakų buvo rasta Vilniaus priemiestyje. "Lokys atėjo iš Baltarusijos, perplaukė Vilnią ir nušleivojo tolyn", - rodė meškos brydę girininkas Valdas Liegus.

Lietuvoje šių žvėrių seniai nebėra, tačiau iš kaimyninių šalių jie atklysta kasmet. Kadangi mūsų girios jiems per mažos, traukia ieškoti didesnių.

Briedis penktame aukšte

Prieš keletą metų vidurnaktį Kaune, Sukilėlių gatvės 81 namo laiptinėje, supoškėjo policininkų šūviai. Taip baigėsi didelio ir gražaus briedžio gyvenimas. Šis miško žvėris kažkodėl paliko girios tankmę, atžingsniavo į miestą ir užkopė daugiabučio namo laiptais į paskutinį - penktąjį aukštą.

Mačiusieji sakė, jog žvėris iš baimės virpėjo, tačiau dar labiau išsigandusi atrodė policija - lyg ten būtų buvęs ne briedis, o tigras. Policija namą apsupo ir per garsiakalbį liepė niekam nei išeiti, nei įeiti. Kai žvėris buvo galutinai užspeistas, policininkas nuspaudė pistoleto nuleistuką.

Panašiai buvo susidorota su iš Kauno zoologijos sodo pabėgusiu vilku Lapsiu - gamtininko Petro Abukevičiaus filmų apie gamtą "aktoriumi". Policija apsupo laisvės išsiilgusį Lapsį gatvėje ir, nors vilkas nieko nebuvo užpuolęs, suvarė į jį penkias kulkas.

Plėšrūnų priviso per daug

"Tai geras, o ne blogas ženklas", - sako apie laukinių gyvūnų viešnages pas žmones Lietuvos teriologų (žinduolių specialistų) draugijos pirmininkas, gamtos mokslų daktaras Alius Ulevičius. Jo nuomone, tai rodo pagerėjusią miestų ir kaimų ekologinę situaciją.

Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Augustauskas tvirtina, jog plėšrūnai traukia pas mus todėl, kad jų priviso per daug ir laukinėje gamtoje jiems, ypač lapėms, jau trūksta ėdalo.

Anot jo, reikėtų sparčiau reguliuoti tų gyvūnų, kurie labiausiai platina pasiutligę (lapių, mangutų, valkataujančių šunų ir kačių) skaičių. Juk apkandžiotų žmonių skiepijimas, vakcinos nuo pasiutligės kainuoja daugiau.

"Valkataujantys plėšrūnai kenkia ne tik žmonėms - sudoroja net 90 procentų kai kurių rūšių paukščių kiaušinių ar jauniklių", - pasakojo J.Augustauskas.

Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus viršininkas Selemonas Paltanavičius sakė, jog Vakarų miestuose laukinių gyvūnų esama dar daugiau negu mūsiškiuose ir ten tai nieko nestebina. "Mano bičiulio Volfgango šeima, gyvenanti Miuncheno priemiestyje, ištisus metus prie savo namo lesina daugybę miško paukščių, kas rytą palieka porą kiaušinių kiaunei", - pasakojo S.Paltanavičius.

S.Paltanavičiaus ir J.Augustausko teigimu, melas, jog Lietuvos gamta yra turtingesnė ir gražesnė negu Vakaruose (esą ten ji nuniokota).

"Daugelyje Vakarų šalių ir žmonės labiau myli gamtą negu mūsiškiai: globoja gyvūnus, todėl jų ten pamatysi net didmiesčių centruose. Plėšikaujančių palaidų šunų ir kačių nėra. O Lietuvoje vien po automobilių ratais kasmet žūsta tūkstančiai ežių, varliagyvių, paukščių", - kalbėjo pašnekovai.

Baimės akys didelės

Daugeliui žmonių pasiutligė tokia baisi, jog jie bijo sutikti lapę, mangutą ar kitą žvėrį, ypač jei tie gyvūnai nesprunka šalin.

"Kita vertus, daugelis mūsų žmonių, pamatę nebaikštų žvėrį, puola jį gaudyti. Kam? Kodėl, pasigrožėjus juo, nenueiti savais keliais? Priverstas gintis žvėris įkanda ir tada prasideda isterija: pasiutlige užkrėtė!" - piktinosi S.Paltanavičius.

"Gandai apie pasaulio pabaigą ir kitas katastrofas sklinda nuo neatmenamų laikų. Tai tik neprotingų žmonių sapalionės", - pareiškė Vilniaus universiteto profesorius gamtininkas Ričardas Kazlauskas. Jis ir pats yra auginęs įvairių laukinių gyvūnų.

"Žinoma, jei pamatysi mieste lapę ar vilką, gero nesitikėk - turbūt jie protą praradę", - mokė profesorius. Tačiau pasitaiko, jog gyvūnai nesibaido ne dėl to, kad jau serga pasiutlige, o todėl, jog buvo žmonių auginti ar globoti.

Neseniai R.Kazlauskui vilniečiai paskambino pamatę neva pasiutusią varną, kuri traukia nuo galvų kepures. "Apžiūrėjau ją - tai buvo ne pasiutęs, o žmonių augintas ir iš jų pasprukęs paukštis. Varna lesė iš mano rankos, o vaikų neprisileido, nes, matyt, jie ją skriausdavo", - pasakojo profesorius.

Gamtininkas R.Kazlauskas patarė: išvydę neįprastoje aplinkoje ar neįprastai jaukų gyvūną, neskubėkite su juo nei draugauti, nei jį užvaldyti. "Jeigu pavianą būtų gaudę ne nemokantys tokio darbo ugniagesiai, o šungaudžiai, beždžionė nebūtų įkandusi. Reikėjo ne į jos nasrus pagalį brukti bei tą žvėrį į maišą kišti, o užmesti šungaudžių tinklą.

Vilką Lapsį ir briedį galėjo užmigdyti specialiomis kulkomis, kurių gyvūnų globėjai turi", - aiškino profesorius. Anot R.Kazlausko, niekada neturėtume pamiršti šventojo Pranciškaus žodžių, jog gyvūnai - tai mažieji mūsų broliai ir nusipelno žmoniškumo.

 Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 10 05