Mikas Kulpinas 

         Gimiau Grinkiškyje. Tėvo neprisimenu – jis anksti žuvo. Mane ir brolį užaugino mama. Ji išgyveno 82 metus ir mirė prieš metus, 2011 metų balandį. Dabar mūsų name Grinkiškyje gyvena brolis.

Baigęs Grinkiškio vidurinę mokyklą, įstojau studijuoti Kauno politechnikos institute mašinų gamybą. Bet susižavėjau futbolu, tai išėjo taip, kad nei futbolo, nei mokslo. Žaidžiau profesionalioje “Inkaro” futbolo komandoje. Bet užtat nebuvo kada mokytis, studijas mečiau. Baigiau tik vieną sesiją.

1975 metais vedžiau. Žmona kaunietė, baigusi anglų kalbos studijas dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Netrukus gimė sūnus Erikas. Dabar jis jau vedęs, baigęs Kauno politechnikos institutą, augina du sūnus – 3 ir 5 metų, turi Kaune elektros prekių parduotuvę.

Po vestuvių įstojau studijuoti darbo ekonomiką į tą patį fakultetą, kur dirbo žmona. Baigiau 3,5 kurso, nebedaug buvo likę iki diplomo, tačiau prasidėjo nesutarimai su žmona ir teko ne tik išsiskirti, bet ir pasitraukti iš to fakulteto.

Parvažiavau į tėviškę - į Grinkiškį ir įsidarbinau statybose. Be kitų objektų, teko statyti ir Grinkiškio vidurinės mokyklos priestatą.

Prisiminimų iš mokyklos yra įvairių, liūdnų ir linksmų. Mūsų auklėtojas tada buvo Antanas Karoblis.

Kai stojau studijuoti į Kauno politechnikos institutą, A.Karoblis jau buvo jo dėstytojas. O aš kaip tik atėjau laikyti matematikos egzaminą. Jis paklausė – “Kokio pažymio nori?” “Į daug nepretenduoju”, - sakau. Parašė tiek, kad įstočiau. Geras buvo mokytojas ir žmogus.

Mokykloje man neblogai sekėsi matematika. Ypač jaunesnėse klasėse. Silpnai mokėjau anglų kalbą.

Kai buvau gal 7 klasėje, mokytoja A.Dučinskienė, žinodama mano sportinę aistrą futbolui, padovanojo vokišką futbolo stalo žaidimą. Patrauki tokią svirtį - futbolininko figūrėlę - ir ji spiria kamuoliuką. Didumo tas žaidimas buvo kaip pusė stalo, futbolininkai tokie gražūs… Labai juo džiaugiausi.

Dabar gyvenu Kėdainių rajono Devynduonių miestelyje. Bent kartą per mėnesį nuvažiuoju į Grinkiškį.

Užrašė Feliksas Žemulis; Miko Kulpino prašymu jo pasakojimas sutrumpintas. 

Devynduoniai, 2012 metų kovas