Keturračiais po draustinį (1)
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūra aiškinasi, kas praėjusį šeštadienį keturračiais motociklais važinėjo šio rajono Siesarties kraštovaizdžio draustinyje.
„Prieš pietus išgirdau variklių kriokimą. Jis nesiliovė, todėl nuskubėjau pažiūrėti. Nuo stataus šlaito tiesiai į Siesarties upę šalia remontuojamo tilto vienas po kito leidosi keturračiai. Jų buvo daug, ne viena dešimtis.
Kol vieni ekstremalai galynėjosi su upe, kiti sustoję ant krantų fotografavo. Fotografuoti buvo ką – kai kurie keturračiai upėje užgeso, todėl kiti juos tempė iš vandens, vyrai klupinėjo šlapi. Kiti kvatodami važinėjo pirmyn ir atgal upės vaga. Bet kai pasklido naftos dėmės, tapo nebejuokinga“, - pasakojo prie Siesarties gyvenantis ūkininkas.
Pasak jo, keturratininkai važinėjo po šią upę ir prieš savaitę.
Toje vietoje – kraštovaizdžio draustinis. Be to, Siesartimi, kaip tikina gamtosaugininkai, plaukia neršti lašišinės žuvys. Dabar kaip tik jų neršto metas, Aplinkos ministerija yra iki Naujųjų metų uždraudusi šias upes žvejoti, tad ši upė turėtų būti itin griežtai saugoma.
Iš vairuotojų išgirdęs, kad jie turi leidimą šiai atrakcijai, ūkininkas paskambino VSTT direktorei Rūtai Baškytei. „Tai pažeidimas. Aš tuoj pat pranešiu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui Rolandui Masilevičiui“, - pareiškė gamtosaugininkė.
„R.Baškytė savo pažadą ištesėjo – po keleto minučių nuo mano pokalbio su ja keturratininkus ir jų žiūrovus tarsi kas būtų nupūtęs nuo Siesarties – dingo, liko tik teršalų dvokas ir provėžos“, - pasakojo ūkininkas. Jis įtaria, jog ekstremalus kažkas iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) arba Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros perspėjo.
Pastarosios vyriausiasis specialistas Žydrūnas Cicinas į įvykio vietą atvažiavo po keleto valandų, kai pažeidėjų pėdos jau seniai buvo ataušę. LŽ paklaustas apie tai Ž.Cicinas kalbėti atsisakė. „VRAAD dabar tokia tvarka – jo darbuotojams uždrausta kalbėtis be direktoriaus leidimo su žiniasklaida. Pirma gaukite direktoriaus leidimą“, - pasiūlė jis.
Teko skambinti VRAAD vadovui Rolandui Masilevičiui. „Mažai ką apie tai žinau, kalbėkite su Ukmergės agentūra, leidimą bendrauti su jumis jiems jau daviau“, - R.Masilevičius buvo nekalbus.
Šįsyk Ž.Cicinas papasakojo kiek daugiau. „Gavome pranešimą iš VRAAD, kad po Siesartį važinėja keturračiai. Su policijos ekipažu nuvažiavome, bet jau buvo vėlu, pažeidėjai išvykę. Apvažiavome mišką, paupius, tačiau jų neradome, vizualiai nepastebėjome ir didelės žalos gamtai“, - aiškino aplinkosaugininkas.
Pasak jo, leidimo keturratininkams nebuvo ir negalėjo būti duota, nes tai – saugomų teritorijų reglamento ir vandens telkinių apsaugos pažeidimas. „Dabar tiriame, kas pažeidėjai. Manau, rasime, tačiau nubausti nebus lengva“, - svartė Ž.Cicinas.
Tirianti šį įvykį tvirtino ir VSTT vadovė R.Baškytė. „Išsiųsime paklausimus keturratininkų klubams, gal kuris prisipažins“, - vylėsi direktorė. Pasak jos, gaudyti pažeidėjus – ne VSTT, o aplinkos apsaugos departamentų ir agentūrų darbas.
Prieš porą metų keturratininkai apniokojo ir Viešvilės valstybinį rezervatą. Apie tai buvo pranešta rajono policijai, tačiau kaltininkų nustatyti nepavyko.
Kai kurie mūsų pašnekovai spėjo, kad Siesartyje pramogauti galėjo ATVfanų klubo nariai, kurie tą šeštadienį kaip tik šventė savo klubo 5 metų gimtadienį. Ši upė galėjo būti pakeliui jų planuotame 155 kilometrų ralyje.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė nežinąs tokio teisės akto, kuriuo remdamasis VRAAD direktorius R.Masilevičius turėtų teisę uždrausti savo pavaldiniams be asmeninio jo leidimo bendrauti su žiniasklaida. „Garantuoju - jokių tai reglamentuojančių dokumentų nėra, o jei būtų, jie prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui“, - sakė D.Radzevičius.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 12 07
Zombiai atidunda (2)
Pavasarišką paukščių čiulbesį tai vienur, tai kitur nustelbia keturračių motociklų riaumojimas ir dūmų tvaikas. Ši greitai išpopuliarėjusi turtingų žmonių mada tapo gamtos mylėtojų ir sergėtojų siaubu.
Šiomis dienomis gamtos bičiuliai internete pasirašinėja peticiją, kurioje siūloma pagal galiojančias Kelių eismo taisykles leisti važiuoti keturračiais tik keliuose, o ne keliuose – tik specialiai įrengtose trasose arba su žemės ar miško savininko raštišku sutikimu.
Nesnaudžia ir keturračių mėgėjai bei šias transporto priemones parduodantys ir nuomojantys verslininkai. „Kviečiame prisijungti prie mūsų draugų, kuriems patinka keturračiai, būrio. Visi kartu pamatysime, kaip pavasarį tirpsta sniegas ir pradeda skleistis pirmosios žibutės“, - tokį raginimą galima pamatyti viename keturračių motociklų mėgėjų interneto tinklapyje. Papramogauti šiais motociklais siūlo ir dažna kaimo turizmo sodyba.
„Vėl zombiai atrieda atidunda“, - niūriai pacituoja Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris. Taip legendinė „Antis“ dainavo dar Atgimimo laikais. A.Butlerio nuomone, išpranašavo – zombių jau pilna, jų kriokiantys keturračiai atakuoja miškus ir upelius, pelkes ir piliakalnių šlaitus.
Praėjusį pavasarį Viešvilės valstybiniame rezervate „zombiai“ sumaitojo apie 12 hektarų miško paklotės, išlaužė jaunus medelius, suniokojo nemažai augmenijos. Kai kuriose šio unikalaus raistų rezervato vietose liko net keliasdešimties centimetrų gylio provėžos. Komisija nustatė, jog rezervato gamtai padaryta žalos už beveik 59 tūkstančius litų.
„Tai tik dalis nuostolių, kurią galima apskaičiuoti. Juk pelkė susidaro per šimtus metų. Be to, dalis paukščių paliko savo lizdus ir jų jaunikliai žuvo“, - apgailestauja gamtininkas A.Butleris.
Ir visa tai – griežtai saugomoje teritorijoje, į kurią pašaliniams net pėsčiomis draudžiama patekti ir apie tai perspėja daugybė ant medžių pritvirtintų užrašų.
Už tokį gamtosaugos pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas. Tačiau ikiteisminis tyrimas, kuri atliko Tauragės policija, rezultatų nedavė ir byla buvo nutraukta.
Internete surinkę adresą www.x-diver.lt, išvysite uždaro ekstremalaus nardymo klubo tinklapį. Daugelis šio klubo narių - Kaune įsikūrę įtakingi verslininkai.
Laisvalaikiu šie turtingi vyrai ne tik nardo, bet ir pramogauja keturračiais, tinklapyje pateikiami jų nuotykiai gamtoje. Antai maršrutas po Aukštaitijos nacionalinį parką: verslininkų keturračiai rieda parko mišku, pūkšteli į upelį, skrodžia pakrante ežerą, paskui užlekia ant garsiojo Ladakalnio ir „ekstremalai“ nuo jo viršūnės gėrisi puikiais apylinkių vaizdais.
Tai kas, kad šio kalno papėdėje yra aikštelė, kurioje privaloma palikti transporto priemones ir kopti pėsčiomis – šie reikalavimai ne „zombiams“. Šiems jokia tvarka negalioja ir visos jūros ligi kelių.
O štai šių šalies verslo žmonių išvyka rudenį keturračiais iš Kauno į Čepkelių valstybinį rezervatą. Jį pasiekę, vyrai šelmiškai nusifotografuoja prie draudžiamo lankytis čia stendo, paskui neria garsiojo raisto link.
„Važiavome tol, kol žemė po mumis pradėjo siūbuoti“, - didžiuojasi tinklapyje savo „žygdarbiu“„ekstremalai“. Per nuvirtusių medžių kamienus, per švylius ir gailius, per spanguolynus, pasipuošusius jau raudonomis uogomis... Platūs galingų motociklų ratai pelkėje įrėžė tokias gilias vėžes, kokių ji daug metų nematė ir negreitai užgydys.
Kuris įklimpo, išsimurkdė – draugai ištraukė. Ne vieną dešimtį tūkstančių kainuojanti vakarietiška technika atlaikė ir šį gamtos niokojimą, kurį klubo nariai vadina ekstremu. Dabar jie gali puikuotis prieš savo vaikus ir anūkus.
Mums nepavyko susisiekti su medienos verslininku Dariumi Slizevičiumi, kurio veidas šmėkščioja tinklapyje publikuojamuose nusikaltimų gamtai vaizduose. Internete apie D.Slizevičių skelbiama, jog jis tai po egzotiškas šalis keliauja, tai nuotraukų parodas rengia, tai medžiotojus kritikuoja: „Medžioklė – tai žudymas. Linkiu medžiotojams atgimti žvėrimis“.
O vojažai keturračiais per pelkes, upelius ir piliakalnius – ne nusikaltimas gamtai?
Ar Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija negalėtų žvilgtelėti į šį ir kitus keturratininkų interneto tinklapius bei įvertinti jų „ekstremalumus“?
Alytaus pašonėje esančiame Vidzgirio botaniniame draustinyje keturratininkai apvažiuoja užtvaras ant kelių ir naikina miško paklotę, „aria“ šiame draustinyje stūksantį Radžiūnų piliakalnį.
„Sovietmečiu Vidzgirio mišką niokojo rusų tankai, o dabar naujųjų lietuvių keturračiai motociklai“, - piktinasi Alytaus miškų urėdas Rimantas Prūsaitis.
Alytaus miškininkai rengia reidus, iškabinėja įspėjimus apie gresiančias baudas keturratininkams, bet šiems tai kaip vanduo nuo žąsies.
„Lietuvos žinios“ jau rašė, jog keturračių entuziastai lenktynių poligonu paverčia Baltijos jūros pakrantę net Pajūrio regioniniame parke. Pasak šio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, vien Klaipėdos rajono Karklės kaime ir jo apylinkėse keurračius motociklus turi 15 gyventojų. Jie tikina kopomis nevažinėjantys, tačiau ar tai tiesa?
Didele problema keturratininkų pramogas vadina ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Pernai jie prie įvažiavimo į parką Alksnynėje iškabino skelbimą, jog keturračiais galima važinėti tik parko keliuose. Veltui - „zombiai“ vis tiek akėjo kopas, mat jiems smagu užlėkti motociklu į smėlio kalvą ir pasileisti nuo jos žemyn.
Pasak Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos vedėjo Vito Bako, nuo keturračius motociklus vairuojančių vandalų nukenčia ir Vištyčio regioninis parkas. „Ne sykį radome jų ratais išdraskytų vėžių miške. Tokių pėdsakų pilna Širvintos, Šešupės upių pakrantėse. Keturračiais važiuojama net į vietos žmonių šventu laikomą Šaltinėlio kalnelį“, - pasakoja gamtosaugininkas.
Pagramančio regioniniame parke keturratininkai suniokojo kapinaites, sugadino pažintinį taką. Kretingos rajono Baublių gyvenvietėje išmalė privačią pievą ir sužalojo jos savininką. Jurbarko rajone, panemunėje tarp Jurbarko ir Smalininkų, keturratininkai išmalė dalį žemyninių smėlio kopų.
Keturračių vojažai po gamtą nepatinka ne tik Viešvilės rezervato vadovui A.Butleriui, bet ir netoli šio rezervato gyvenančiam tauragiškiui fotografui Eugenijui Kavaliauskui. Už jūrinio erelio nuotrauką šis menininkas pernai įvertintas aukščiausiu Lietuvos spaudos fotografijos apdovanojimu - „Auksiniu kadru“.
Laisvalaikį gamtoje su fotoaparatu praleidžiantis E.Kavaliauskas piktinasi, jog „zombiai“ išbaidė juoduosius gandrus ir kitus retus paukščius netoli Tauragės žaliuojančiame Dabrupinės miške. Keturratininkai mėgsta pašėlioti čia. E.Kavaliausko įtarimus patvirtina ir Tauragės miškų urėdijos girininkai Albertas Katkus bei Jonas Kalvaitis.
Fotomenininkas E.Kavaliauskas pašiurpo Tauragės visureigių klubo 4 x 4 interneto tinklapyje pamatęs šio klubo treniruočių ir išvykų visureigiais bei keturračiais motociklais nuotraukas. „Aiškiai matyti, jog niokojami miškai, pelkės, upeliai. Ir jie tai vadina sportu bei pramoga?“ - stebisi E.Kavaliauskas.
Jo nuomone, kritika keturratininkų nė kiek neveikia. „Apie jų nusikaltimus gamtai jau daug rašė spauda, rodė televizija ir kalbėjo radijas, o rezultatų jokių. Šuo loja, o karavanas eina. Taip yra todėl, kad keturračiais pramogauja daug turtingų ir įtakingų žmonių, pavyzdžiui, Tauragėje – banko valdytojas.
Jei valdžia būtų norėjusi, būtų seniai juos sudrausminusi, tačiau argi ji saviškius skriaus? Varnas varnui akies nekerta“, - dėsto fotomenininkas.
Pasak jo, jei apdrausti keturračius motociklus būtų brangu, jų būtų perkama mažiau.
Patekau į keturračių mėgėjų tinklapio www.atvfanai.lt, kuris, kaip tvirtinama, yra populiariausias Lietuvoje, forumą. Peržvelgęs temas įsitikinau, jog keturratininkai puikiai žino, kokie jie yra nemėgstami – forume pateikiamos kritinės publikacijos, aplinkosaugos ir policijos pareigūnų komentarai, vietos žmonių nuomonės.
Vienoje temoje su pasididžiavimu pasakojama apie konfliktus su gamtosaugininkais, automobilių vairuotojais ir vietos gyventojais, iš kurių keturratininkams pavyksta pasprukti greitai.
Kai kurie motociklų savininkai neslepia, jog pasipiktinę žmonės į juos laidė akmenis, net apšaudė, o vienas keturratininkas vos spėjo sustoti, išvydęs virš sodybos kelelio, kuriuo mėgdavo pralėkti su vėjeliu, ištemptą vielą. „Vos likau gyvas. Daugiau ten nevažiuosiu“, - rašo keturratininkas.
Pripažinti, jog ne vienas jų niokoja gamtą, keturračių savininkai nelinkę. „Žmonės mums pavydi motociklų. Jei tokius turėtų, patys važinėtų, o ne bambėtų“, - tokią aplinkinių nepasitenkinimo priežastį įvardija keturratininkai.
Tačiau vieną pasisakymą parašė, kaip atrodo, neabejingas gamtai keturratininkas. „Dėl siautėjančių po draustinius, rezervatus ir žmonių pievas bei daržus idiotų aš jau negaliu pažiūrėti žmonėms į akis. Jei mes ir toliau tokiais tempais varysim, tai tuoj visus iš eilės iššaudys. Be to, man taip pat nepatinka važiuojant pastebėti kaklo aukštyje ištemptą vielą.
Trečia, man nenusispjaut ant Lietuvos gamtos ir noriu turėt ką palikti savo vaikams ir anūkams. Mes turim labai daug laisvių, galim daug kur ir laisvai judėti – reikia tai vertinti ir saugoti, o ne sėdėti rankas sudėjus ir laukti, kol tie idiotai tai iš mūsų atims.
Pats metas kažką pradėti. Padarykime akciją, kad mes ne tik niokojame gamtą, bet ir padedame jai“, - siūlo kolegoms žmogus.
Viena tokių akcijų bus tinklapio atvfanai.lt dalyvių ketinimas dalyvauti balandžio 18 dieną rengiamoje Lietuvos švarinimo talkoje „Darom 2009“. Keturratininkai ketina atvažiuoti į ją su priekabomis ir rinkti bei gabenti šiukšles.
„Per pastaruosius dvejus metus keturračių motociklų Lietuvoje labai padaugėjo ir jie tapo nesuvaldoma jėga, niokojančia gamtą bei kultūrinius – istorinius paminklu“, - LŽ pripažino vienas keturratininkų, tinklapio atvfanai.lt įkūrėjas Tadas Tamošaitis.
Jo nuomone, šią jėgą galima būtų suvaldyti ir koordinuoti renginiais, suburiančiais į vieną vietą šios naujos sporto šakos mėgėjus ir suteikiančiais galimybę pasivaržyti bei gerai praleisti laiką.
Antai netrukus įvairiose šalies vietose įvyks keturratininkų varžybos „Bekelės fanai – 2009“. T.Tamošaitis tikina, jog gamtai jos nepakenks – bus varžomasi apleistuose karjeruose, specialiose trasose.
„Adrenalino ištroškę motociklininkai tokiose varžybose išsidūksta, „išleidžia garą“ ir kurį laiką nenori važinėti kur negalima“, - aiškina T.Tamošaitis.
Tačiau, pasak jo, Lietuvoje yra dar mažai specialių vietų, kur galima būtų važinėti keturračiais nepakenkiant gamtai. „Trūksta trasų, migloti teisės aktai, ligi šiol nėra visiškai aišku, kokia teisiškai transporto priemonė yra keturratis, kokie reikalavimai jo vairuotojams. Valdžios įstaigos greitam šios mados paplitimui nebuvo ir vis dar nėra pasiruošusios“, - tvirtina T.Tamošaitis.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis dar praėjusį pavasarį išsiuntinėjo policijos įstaigų vadovams raštą „Dėl keturračių motociklų“, kuriame aiškina, jog keturratis motociklas yra motorinė transporto priemonė ir asmuo, vairuodamas keturratį motociklą, turi vadovautis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir Kelių eismo taisyklėmis.
Šie teisės aktai nurodo vairuotojams turėti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus bei draudimo polisą. Taigi keturračiai turi būti įregistruoti ir turėti valstybinius numerius. Vairuojantys neįregistruotą arba be techninės apžiūros transporto priemonę asmenys gali būti baudžiami 100 -150 litų bauda.
Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojams, galioja ne tik Kelių eismo taisyklėse, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žalios vejos, stovėti arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, plauti juose transporto priemones ir t.t.
Keturratininkai ypač veržiasi į saugomas gamtos teritorijas – draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, draustinius. Tačiau teisės aktai nurodo, jog saugomose teritorijose eismas leidžiamas tik keliais. Už šio reikalavimo nepaisymą bauda iki 100 litų.
„Keturračių vairuotojams turi būti taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Pelkėse, upeliuose, šlaituose ir kitose gamtos vietose, kur nėra kelių, keturračių neturi būti. Tegul jie sportuoja specialiose trasose“, - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Jo nuomone, neteisinga, kai automobilio vairuotojas, palikęs mašiną ne ant kelio, o miške, gali būti nubaudžiamas, o keturratininkas, kuris zylioja ne tik po mišką, bet ir po pelkes bei kitas jautrias gamtos vietas, baudos išvengia.
„Aplinkos apsaugos pareigūnams nurodyta bausti keturračių vairuotojus, kurie pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus. Žmonės, pastebėję keturračiais gamtą niokojančius asmenis, turėtų praneštų aplinkos apsaugos darbuotojams“, - ragina L.Budrys.
Tačiau daugeliui keturračių vairuotojų šie aplinkosaugos ir policijos pareigūnų aiškinimai – nė motais. Dauguma keturračių tebėra neregistruoti, neturi valstybinių numerių. Kai šių keturračių vairuotojus stabdo policija ar aplinkosauga, jie pasuka motociklą per griovį ir - gaudyk vėją laukuose...
----------------
Pirmieji keturračiai motociklai (ATV - All Terrain Vehicle) atsirado Japonijoje kaip transporto priemonė, kuria buvo galima nuvažiuoti iki miesto iš sunkiai prieinamų kalnuotų vietovių.
1970 metais, kai pirmieji keturračiai motociklai pasirodė Jungtinėse Valstijose, jie buvo pardavinėjami kaip pramoginė transporto priemonė, kuri sukelia "virpulius" jos vairuotojui. Tai kol kas pagrindinis šios transporto priemonės panaudojimas ir šiandien - medžioklei, sportui, pasivažinėjimams, ekskursijoms ir pan.
Augant keturračių šeimai, didėjo ir jų naudojimas, universalumas. Pigiau eksploatuojamas nei visureigis ar traktorius, mažesnis ir manevringesnis, ne toks sunkus, kas labai svarbu klampioje vietoje, keturratis motociklas praverčia žemės ūkyje, pramonėje, policijoje, pasienio tarnyboje, kariuomenėje. Kai kada keturračiais atliekami tokie darbai, kurių jokia kita transporto priemonė atlikti neįmanoma.
JAV keturračiais naudotis galima tik uždarose trasose ir teritorijose. O daugelyje Europos šalių keturračiai laikomi motorine transporto priemone, kuriai galioja visi KET reikalavimai.
Modernūs keturračiai prikimšti modernios elektroninės įrangos, kainuoja kelias dešimtis tūkstančių litų. Sportiškiausi modeliai šimto kilometrų per valandą greitį pasiekia per 5 sekundes ir gali važiuoti apie 150 km/val. greičiu.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2009 03 30
Visureigių varžybos girioje miškininkų nesužavėjo (3)
Biržų miškų urėdas Romanas Gaudiešius, po visureigių vairuotojų varžybų šios urėdijos miškuose apžiūrėjęs savo valdas, nustebo. "Kai manęs prašė leisti tas varžybas, žadėjo, jog nieko blogo giriai nebus, tačiau pamatęs, kas padaryta, išsigandau. Daugiau tie visureigiai čia nevažinės. Tegul malasi kur nori, bet ne mūsų miškuose", - piktinosi urėdas.
Pasvalio klubas "Pajusk skrydžio jėgą" Biržų urėdijos Kriklinių girininkijoje buvo surengęs Lietuvos visureigių vairuotojų suvažiavimą ir varžybas, į kurias atbirbė daugiau kaip 100 visureigių. 60 kilometrų varžybų trasa vingiavo Moliūnų ir Žadeikių miškais bei Žaliąja giria.
Ji buvo parinkta spaudžiant šalčiui, tačiau varžybų išvakarėse stojo atlydys ir visureigių ratai skendo durpėse. Vis dėlto organizatoriai rungtynių neatšaukė. Įklimpusius automobilius tampė 5 traktoriai, tačiau šie ir patys klimpo, teko atgabenti kraną.
Miškininkai ir gamtos sergėtojai stebisi, kodėl nė vienas iš daugiau kaip šimto dalyvių nesusivokė, jog niokoja gamtą.
Prie vieno visureigio vairo sėdėjo buvęs Seimo pirmininko Artūro Paulausko padėjėjas Rolandas Zujevas, o jo šturmanas buvo Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Gediminas Jakavonis.
Kai kuriuos automobilininkus, kurių visureigių ratai malė mišką, bandė sudrausminti girininkai, tačiau jų pastabos įkaitusių varžybų dalyvių neatvėsino. "Kas čia blogo - nulaužėm vieną kitą alksniuką", - atšovė vaikinai. Urėdas R.Gaudiešius "Lietuvos rytui" patikslino: išlaužyta ir pušų.
"Pavasarį toje vietoje pasodinsime daug daugiau medžių", - pažadėjo klubo "Pajusk skrydžio jėgą" prezidentas Eugenijus Malinauskas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio nuomone, aštrių įspūdžių išsiilgę visureigių savininkai turėtų pramogauti specialiose automobilių trasose arba kariniuose poligonuose. "Neuždrausi žmonėms tokio pomėgio, tačiau tegul jie elgiasi civilizuotai", - siūlė L.Budrys.
Gamtos sergėtojų konfliktas su visureigių mėgėjais buvo kilęs ir pernai, kai Vilniaus visureigių klubo prezidentas Vaidotas Marozas surengė visureigininkų varžybas toje Rūdninkų girios vietoje, kur gausu retų augalų ir gyvūnų. Visureigių ratai su smėliu maišė šilagėles, kurtinių tuokvietes.
Be to, smėlio kopose teberiogso aviacinių bombų, mat čia buvo sovietinis poligonas, į kurį lakūnai mokydavosi jas mėtyti iš bombonešių.
"Aš sovietų armijoje buvau artilerininkų kapitonas ir žinau, kas pavojinga ir kas ne. Prie Rūdninkų bombų mes net fotografuojamės", - juokėsi tada V.Marozas.
Gamtos bičiuliai piktinosi automobilininkais ir tuomet, kai jie varžybas buvo surengę Kuršių nerijos nacionaliniame parke bei Vilniaus Vingio parke.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2001 03 09